- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-99-330/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- individualiai įmonei „Kamilėlis“
- Trečiasis asmuo
- akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Kamilėlis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Kamilėlis“, prašydama priteisti 13 769,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad gyvena Jungtinėje Karalystėje, o 2015 m. rugsėjo 3 d. Kaune kreipėsi į atsakovės gydytoją odontologę A. K. (dabartinė pavardė – S.) dėl odontologinių paslaugų suteikimo. Ieškovės aiškinimu, odontologė A. K. per laikotarpį nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio suteikė ieškovei dantų protezavimo ir implantavimo paslaugas, kuomet ieškovė laikinai grįždavo į Lietuvą. Ieškovės įsitikinimu, paslaugos buvo suteiktos neprofesionaliai ir nekokybiškai – 2017 metais ieškovei iškrito įstatytas dantų tiltas, todėl ieškovė turėjo kreiptis į stomatologą Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė pabrėžė, kad atlikus panoraminę dantų rentgeno nuotrauką paaiškėjo, jog tiltas buvo uždėtas ant nebaigto gydyti danties, o dėl kilusių padarinių (komplikacijų) dantį teks išrauti. Ieškovė akcentavo apie susiklosčiusią situaciją informavusi gydytoją odontologę A. K., bandė tartis bei derėtis, kad ši baigtų gydymą, pašalintų kilusius padarinius, tačiau gydytoja ignoravo ieškovės prašymus ir norą bendradarbiauti.
3. Ieškovė nurodė, kad nuolat jaučia dantų maudimą, kenčia didelius skausmus kandant (valgant maistą), geriant gėrimus. Siekiant gyventi be diskomforto ir nuolatinio dantų skausmo, ieškovė buvo priversta kreiptis į lietuviškos odontologijos klinikos Jungtinėje Karalystėje specialistus. Pagal pateiktą dantų pergydymo planą bei sąmatą dantų pergydymas kainuos 9 950 svarų sterlingų, t. y. 11 169,36 Eur. Padarius panoraminę dantų rentgeno nuotrauką, be kita ko, pastebėta, kad ieškovei dedant implantą buvo pažeistas sinusas, todėl jai paūmėjo sinusitas, pasunkėjo kvėpavimas, ieškovė kasdien privalo vartoti vaistus. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad gydytoja odontologė A. K. jai išdavė tik vieną 1 400 Eur vertės kvitą už suteiktas paslaugas, nors 2016 m. už dantų tilto dėjimą ieškovė sumokėjo grynaisiais pinigais dar 1 200 Eur. Ieškovė reikalauja grąžinti ir 2 600 Eur, kurie buvo sumokėti atsakovei už nekokybiškas paslaugas.
4. Be to, ieškinyje nurodyta, kad ieškovė nebuvo supažindinta su paskirto gydymo planu, jai nebuvo paaiškintos galimos gydymo komplikacijos, neišaiškinta gydymo eiga. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad prieš dantų implantavimą 2016 m. liepos 18 d. ji dėl sutikimo implantavimui pasirašė ten, kur buvo nurodyta, vėliau jos daryti įrašai buvo išbraukti, o sutikimo trečiame punkte ranka atlikti įrašai yra neįskaitomi.
Šalies argumentai
5. Atsakovė IĮ „Katilėlis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovei dantų gydymo planas sudarytas tinkamai, ieškovė buvo informuota apie gydymo eigą bei galinčias kilti komplikacijas. Atsakovės tvirtinimu, ieškovė dėl laiko stokos sutiko, kad 45–47 dantų tiltas būtų cementuojamas laikinu cementu, o pretenzijų dėl esą netinkamo gydymo nereiškė beveik dvejus metus. Be to, atsakovė akcentavo, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti turtinės žalos, patirtų vėlesnio gydymo išlaidų fakto ir dydžio.
6. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas.
7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nuspręsta, kad žala E. S. sveikatai teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nepadaryta, todėl prašymas atlyginti žalą atmestas. Įvertinusi specialistų konsultantų išvadas bei pateiktus medicininius duomenis Komisija, be kita ko, padarė išvadą, kad apatinio žandikaulio tiltas nuo 45 iki 47 danties ne iškrito, o atsicementavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu E. S. ieškinį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. spalio 19 d. kreipėsi į gydytoją odontologę A. K. dėl odontologinių paslaugų suteikimo. Buvo sudarytas pradinis gydymo planas, kuriame numatyta suprotezuoti apatinio žandikaulio dalinį dantų netekimą 45–47 dantų srityje uždedant trijų vienetų tiltą; po metų – įvertinus viršutinio žandikaulio 16–15 dantų šaknų būklę atlikti implantaciją. Į bylą pateiktuose medicininiuose įrašuose nurodyta, kad 2015 m. spalio 23 d. pritaikytas trijų vienetų 45–47 dantų tiltas, kuris pricementuotas laikinu cementu, 45 danties vainikas tik dalinis, didelė plomba, jog pacientė atvyks po pusmečio. Ieškovė 2016 m. liepos 18 d. pasirašė sutikimą dantų implantavimui, kuriame nurodytos galimos gydymo komplikacijos. Pagal tą dieną atliktus odontologės įrašus matyti, kad buvo atliktas 15–16 dantų rovimas ir implantavimas, asmens ambulatorinėje kortelėje pažymėta, jog operacinio lauko dugnas išvalytas, sinusai uždari, įsriegti implantai, o pacientei paaiškinta apie galimas komplikacijas. 2016 m. lapkričio 2 d. patikrinta implantų būklė, o lapkričio 4 d. uždėtas dviejų vienetų tiltas tarp implantų. Iš į bylą pateiktų odontologės įrašų teismas nustatė, kad ieškovė vėliau pas atsakovę apsilankė tik 2018 m. rugpjūčio 17 d. dėl nukritusio 45–47 dantų tilto.
10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) civilinė atsakomybė taikoma nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas.
11. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nurodė, kad nei Komisijos pasitelkti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Panevėžio odontologijos poliklinikos specialistai, nei byloje paskirtas ekspertas A. P. nenustatė, jog ieškovei būtų suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Teismas pažymėjo, kad dantų tilto ieškovei pricementavimą laikinu cementu patvirtina įrašai asmens ambulatorinėje kortelėje, kur taip pat nurodyta, jog ieškovė apžiūrai turi atvykti po pusmečio. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pas atsakovę atvyko žymiai vėliau nei po pusmečio – tik 2018 m. rugpjūčio 17 d. (beveik po dvejų metų). Ekspertas A. P. nurodė, jog dantų tiltas funkcionavo dvejus metus, todėl normalu, kad po tokio protezavimo gali būti ir pasitaiko 5–10 proc. komplikacijų. Apskųstame teismo sprendime taip pat pabrėžta, kad VšĮ Panevėžio odontologijos poliklinikos specialistai nustatė, jog ieškovei 2018 m. rugpjūčio 27 d. atlikta ortopantomagrama, iš kurios matyti, jog yra įvykusi implantų osteointegracija, viršutinio žandikaulio dešinės pusės sinuse ties implantais ryškių pakitimų nematyti, kas neabejotinai paneigia ieškovės teiginius apie nekokybiškas gydymo paslaugas.
12. VšĮ Panevėžio odontologijos poliklinikos specialistai nurodė, kad nerado ieškovės sutikimo dėl dantų protezavimo 45–47 dantų srityje. Teismas pabrėžė, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu siejasi su neteisėtais veiksmais (neveikimu). Aplinkybę, kad ieškovė nepasirašė sutikimo dėl dantų protezavimo 45–47 dantų srityje, teismas laikė formaliu odontologinių paslaugų teikimo tvarkos pažeidimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad vėliau ieškovė pasirašė sutikimą dantų implantacijai ir ieškovei buvo įsriegti dantų implantai. Teismo vertinimu, sutikimo dantų protezavimui nepasirašymas nei tiesioginiu, nei netiesioginiu priežastiniu ryšiu nesisieja su tariamai atsiradusiomis odontologinio gydymo komplikacijomis.
13. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos fakto ir dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas akivaizdžiai neteisingai įvertino bylos įrodymus.
14.2. Ieškovė nedavė sutikimo dėl 45–47 dantų gydymo, jai net žodžiu nebuvo paaiškinta, koks gydymas bus taikomas, o gydymo dokumentai buvo užpildyti netinkamai.
14.3. Ekspertai neteisingai konstatavo, kad ieškovė nesiskundė dėl sinusito ir (ar) jo paūmėjimo. Priešingai – šias aplinkybes galima nustatyti iš ieškovės ir ją gydžiusios dantistės susirašinėjimo.
14.4. Teismas nenurodė, kodėl byloje gautą eksperto elektroninį laišką vertino kaip ekspertizės akto išvadą, nors iš eksperto gautame laiške nėra imperatyviai reikalaujamų duomenų ekspertizės aktui.
14.5. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą į teismo posėdį kviesti ekspertą A. P., todėl nebuvo atskleista bylos esmė.
14.6. Skundžiamame teismo sprendime padarytos nemotyvuotos išvados, jame išdėstyti duomenys yra priešingi vieni kitiems.
Atsiliepimas
15. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:
15.1. Priešingai nei teigia ieškovė, jau po pirmojo jos apsilankymo pas atsakovę buvo sudarytas aiškus ir nedviprasmiškas dantų gydymo planas, dėl kurio ieškovė pretenzijų neturėjo ir nuo kurio nebuvo nukrypta viso gydymo metu.
15.2. Nors ieškovės formalus rašytinis sutikimas dėl 45–47 dantų gydymo nebuvo išreikštas, tačiau iš ieškovės konkliudentinių veiksmų matyti, kad ji aiškiai sutiko su gydymo procedūrų atlikimu.
15.3. Nusiskundimų dėl 45–47 dantų gydymo (protezavimo) ieškovė nereiškė beveik dvejus metus.
15.4. Išbraukymus ieškovės 2016 d. liepos 16 d. rašytiniame sutikime dėl dantų implantavimo lėmė pačios ieškovės padaryta elementari rašymo apsirikimo klaida, kuri pačios ieškovės ir buvo ištaisyta.
15.5. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai pritaikė ginčui aktualias teisės normas bei teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
16. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, pozicijos dėl ieškovės apeliacinio skundo nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
18. Apeliaciniu skundu ginčijama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi eksperto A. P. elektroninio laiško forma pateiktu dokumentu, kadangi toks dokumentas neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų. Be to, apeliaciniame skunde pabrėžta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su ieškovės sutikimu (jo nebuvimu) dėl taikyto gydymo.
19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 40 punktą). Taigi įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.
20. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi buvo paskirta odontologinė teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertui A. P.. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku A. P. atsiuntė atsakymus į teismo nutartyje skirti ekspertizę suformuluotus klausimus. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismo paskirto ekspertizei atlikti A. P. pateiktas dokumentas neatitinka teismo ekspertizės aktui keliamų reikalavimų.
21. CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Byloje paskirtos teismo ekspertizės atlikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo redakcijos (toliau – Ekspertizės įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo ekspertizės rezultatai turi būti įforminami teismo ekspertizės akte, kurį sudaro įžanginė dalis, tiriamoji dalis ir išvados. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: 1) teismo ekspertizės akto surašymo data ir vieta; 2) nutartis skirti teismo ekspertizę; 3) teismo ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; 4) teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, darbo teismo ekspertu stažas); 5) teismo ekspertizės pradžios ir pabaigos datos; 6) papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; 7) atliekant teismo ekspertizę dalyvavę asmenys (Ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodomi: 1) teismo ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; 2) atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; 3) gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas (Ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 3 dalis). Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (Ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 4 dalis).
22. Analizuojamu atveju A. P. 2021 m. sausio 18 d. sudarytame dokumente nėra teismo ekspertizės aktui reikalaujamų būtinųjų dalių (įžanginės, tiriamosios dalių). A. P. pateikė trumpus atsakymus į teismo nutartyje skirti ekspertizę suformuluotus ekspertui klausimus, kuriuose išdėstė savo, kaip specialisto, nuomonę bei vertinimą dėl aktualių bylos faktinių aplinkybių. Tokios apimties bei turinio A. P. pateikto dokumento neatitikimai teismo ekspertizės aktui keliamiems reikalavimams lemia išvadą, kad byloje esantis A. P. dokumentas negali būti vertinamas kaip teismo ekspertizės išvada.
23. Kita vertus, vien tai, jog įrodymas civiliniame procese nėra priskiriamas specialiai įrodinėjimo priemonei – teismo ekspertizės išvadai, nereiškia, kad toks įrodymas apskritai negali būti vertinamas ir juo iš viso negali būti remiamasi. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Aptariamu atveju į bylą pateikti rašytiniai A. P. atsakymai į teismo nutartyje užduotus klausimus, gali būti vertinami kaip specialisto išvada ir (ar) į bylą pateikta specialisto nuomonė kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
24. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas netenkino ieškovės prašymo iškviesti A. P. į teismo posėdį. Ieškovė prašymą šaukti į teismo posėdį specialistą A. P. pareiškė 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdyje. Ieškovės atstovas, teikdamas tokį prašymą, nurodė esąs susipažinęs su A. P. pateiktu dokumentu ir turi nemažai klausimų, kuriuos norėtų užduoti specialistui. Į teismo klausimą, kokius ketina užduoti klausimus, kokios abejonės yra kilusios dėl A. P. pateiktų atsakymų, ieškovės atstovas paminėjo, kad yra neatitikimų su VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos specialistų vertinimu dėl ieškovės gydymo plano sudarymo, taip pat nors A. P. atsakymuose užsimenama apie danties sugedimą, tačiau nevertinta, dėl kokių priežasčių dantis sugedo, ir pan. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 17 d. žodine nutartimi atmetė prašymą kviesti A. P. į teismo posėdį, motyvuodamas, kad: 1) prašymas reiškiamas pavėluotai (jei prašymas būtų buvęs pateiktas anksčiau, tokį prašymą būtų galima išspręsti iki 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdžio ir apklausti specialistą šiame teismo posėdyje); 2) pateikti argumentai nepatvirtina būtinybės iškviesti A. P. į teismo posėdį.
25. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos šalys turi teisę teikti įrodymus. Tai reiškia, jog bylos šalis gali pasirinkti, kokiais leistinais įrodymais grįs savo reikalavimus ir atsikirtimus. CPK 217 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintu žodžiu. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti prašymą šaukti liudytojus (CPK 190 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas turi pareigą teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, be kita ko, laikydamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai). Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti prašymą šaukti specialistą į artimiausią teismo posėdį, nelaukdama to posėdžio dienos – A. P. atsakymai į teismo nutartimi užduotus klausimus teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ įregistruoti 2021 m. sausio 19 d., o artimiausias teismo posėdis įvyko 2021 m. vasario 17 d. Esant nurodytai aplinkybei, darytina išvada, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principus ir atmetė ieškovės prašymą teismo posėdyje apklausti specialistą A. P..
26. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovės atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
27. Gydytojų civilinė atsakomybė yra profesinės civilinės atsakomybė rūšis, išskirtinė neteisėtų veiksmų pobūdžiu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, pastebėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
28. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybę, jog ieškovė nedavė sutikimo dėl jai paskiriamo gydymo, ieškovei nebuvo tinkamai išaiškinta, koks gydymas bus taikomas, atsakovės odontologijos įmonėje nebuvo tinkamai pildomi dokumentai.
29. Iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nėra pasirašiusi rašytinio sutikimo dėl protezavimo 45–47 dantų srityje. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė į atsakovę dėl dantų tvarkymo kreipėsi 2015 m. rugsėjo 3 d. (el. b. t. I, l. 14-22). Pagal į bylą pateiktus įrašus ieškovės sveikatos istorijoje 2015 m. spalio 19 d. odontologė įvertino ieškovės dantų būklę, numatė gydymo planą; 2015 m spalio 21 d. buvo šlifuoti 47, 45 dantys, nuimti antspaudai, tikrintas sukandimas; 2015 m. spalio 23 d. pritaikytas 3 vnt. tiltas 47, 45, spalva A1, tiltą cementuoti nuspręsta laikinu cementu, kadangi „greitas darbas“, 45 danties vainikas tik dalinis, didelė plomba (atsakovės atsiliepimo į ieškinį 2.1 ir 2.2 priedai). 2017 m. spalio 8 d. susirašinėjime ieškovė nurodė atsakovei, kad pradėjo judėti vienas tiltas, jog kita stomatologė padarė nuotrauką ir teigė, kad tiltas uždėtas ant nesutvarkyto danties, o šią dieną (2017 m. spalio 8 d.) tiltas iškrito (el. b. t. I, l. 14-22). VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos odontologai (du gydytojai burnos chirurgai ir gydytoja odontologė) į Komisijos klausimą apie dantų tilto iškritimo priežastis nurodė, kad apatinio žandikaulio kairės pusės tiltas nuo 45 iki 47 danties ne iškrito, o atsicementavo; šis tiltas 2015 m. spalio 23 d. priklijuotas laikina cementine medžiaga (el. b. t. I, l. 30-31). Į bylą pateiktuose A. P. atsakymuose išdėstyta šio specialisto nuomonė, kad apatinio žandikaulio tilto atsicementavimui įtakos galėjo turėti tai, kad sugedo dantis, ant kurio dėtas tiltas; tai, kad buvo cementuota laikinu cementu (jis silpnesnis, greičiau tirpsta); taip pat pacientės sukandimas (el. b. t. I, l. 191).
30. Dantų protezavimo ieškovei (dantų tilto statymo) metu aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių įstatymas) 14 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats. Laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija, tačiau ši nuostata netaikoma šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais (Pacientų teisių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
31. Pacientų teisių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra, o toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Invazinė ir (ar) intervencinė procedūra – medicininė procedūra, kai sveikatos priežiūros specialistas, siekdamas diagnozuoti, gydyti ar koreguoti organų ir jų sistemų funkciją, medicinos prietaisais veikia paciento audinius ir (ar) organus, pažeisdamas audinių ir (ar) organų vientisumą arba jo nepažeisdamas (Pacientų teisių įstatymo 2 straipsnio 7 punktas). Ieškovės apatiniame žandikaulyje statant tiltą tarp 45–47 dantų, pagal medicininius įrašus buvo šlifuojami minėti dantys bei cementuojama, vadinasi, buvo veikiamas dantų kaulinis audinys, dantų vientisumas, todėl turėjo būti gautas rašytinis ieškovės (apeliantės) sutikimas tokiai gydymo procedūrai.
32. Kaip minėta, apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl 45–47 dantų gydymo procedūros ieškovei (apeliantei) net žodžiu nebuvo paaiškinta, koks gydymas bus taikomas, jos sutikimas nebuvo duotas. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą atkreiptas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu, taip pat ankstesniuose procesiniuose dokumentuose ieškovė (apeliantė) neteigė apskritai nedavusi sutikimo 45–47 dantų gydymui. Atsakovės nuomone, ieškovės (apeliantės) sutikimas nurodytai gydymo procedūrai buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo, o gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Kita vertus, šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo nustatytos formos rašytinio sutikimo nebuvimas savaime nereiškia, jog asmuo apskritai buvo gydomas be jo sutikimo.
34. Analizuojamu atveju ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl dantų gydymo. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys dantų gydymą aptarinėjo ir telefoninio skambučio metu. Be to, ieškovė (apeliantė) pas atsakovę dėl dantų gydymo per 2015–2016 metų laikotarpį lankėsi ne kartą. Byloje duomenų nėra, kad iki dantų tilto iškritimo ieškovė (apeliantė) būtų pareiškusi pretenzijų atsakovei dėl nepakankamos informacijos apie dantų gydymo procedūrą suteikimo. Svarbi yra ir ta aplinkybė, kad ieškovė (apeliantė) po dantų tilto įstatymo tęsė dantų gydymą pas atsakovę, o vėlesnei implantavimo procedūrai (15,16 dantų implantams) buvo duotas jos rašytinis sutikimas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad ieškovė sutiko dėl atsakovės taikyto dantų gydymo, nors sutikimas dėl 45–47 dantų gydymo procedūros neatitiko įstatyme nustatytos rašytinės formos reikalavimų.
35. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nustatytas atsakovės pažeidimas (rašytinio sutikimo atlikti dantų tilto statymą nebuvimas) priežastiniu ryšiu nesisieja su ieškovės (apeliantės) nurodyta žala (naujo dantų gydymo išlaidomis). Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta, kaip minėtas atsakovės pažeidimas galėtų sukelti ieškovės (apeliantės) nurodytus nuostolius. Be to, byloje išvadas ir vertinimus teikę medicinos specialistai nurodė dantų tilto iškritimo priežastį – tiltas buvo tvirtinamas laikinu cementu, įtakos galėjo turėti ir danties sugedimas. Nenustačius, kad ieškovės (apeliantės) prašoma priteisti žala (nuostoliai) yra nustatyto atsakovės pažeidimo dėl netinkamos sutikimo 45–47 dantų gydymui išraiškos formos pasekmė, darytina išvada, jog nėra vienos iš būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp nustatyto pažeidimo ir nurodytos žalos. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami.
36. Apeliaciniame skunde taipogi teigiama, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės suteiktos dantų gydymo paslaugos (gydytojos odontologės veiksmai) atitiko maksimaliai rūpestingo, atidaus ir kvalifikuoto gydytojo standartą. Spręsdamas dėl atsakovės (ieškovę gydžiusios gydytojos odontologės) veiksmų (ne)teisėtumo, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos specialistų pateiktus Komisijai atsakymus, specialisto A. P. byloje pateiktus atsakymus į teismo užduotus klausimus, odontologo įrašus ieškovės sveikatos istorijoje (atlikti ieškovę gydžiusios atsakovės gydytojos odontologės).
37. Reikalavimus atsakovei ieškovė (apeliantė) grindė faktine aplinkybe, kad po dvejų metų nuo tilto tarp 45–47 dantų įstatymo tas tiltas iškrito (atsicementavo), bei savo paaiškinimais, jog atlikus dantų panoraminę rentgeno nuotrauką nustatyta, jog dedant 15,16 dantų implantus buvo pažeistas sinusas, dėl ko ieškovei paūmėjo sinusitas ir pasunkėjo kvėpavimas. Kaip šioje nutartyje jau pažymėta, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus 45–47 dantų tilto atsicementavimo priežastis – laikino cemento panaudojimas dantų tilto tvirtinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad dantų tiltas pricementuotas laikinu cementu, įvertinus specialistų pateiktus atsakymus, dvejų metų laikotarpis nuo tilto įstatymo iki jo iškritimo laikytinas įprastu tilto funkcionavimo laikotarpiu atsižvelgiant į panaudotą cementavimo medžiagą. Iš byloje esančio ieškovės ir ją gydžiusios atsakovės gydytojos odontologės susirašinėjimo matyti, kad ieškovė (apeliantė) 2015 m. spalio mėnesį buvo trumpam atvykusi į Lietuvą, todėl tartasi dėl greito dantų gydymo. Ši aplinkybė paaiškina laikino cemento medžiagos pasirinkimą statant 45–47 dantų tiltą ieškovei (apeliantei).
38. Ieškovės (apeliantės) procesiniuose dokumentuose bei susirašinėjime su atsakovės gydytoja odontologe taip pat nurodyta, kad tilto įstatymo vietoje sugedo dantis. Ieškovės (apeliantės) nuomone, tiltas buvo uždėtas ant nebaigto gydyti danties. Byloje nėra duomenų, kad tilto įstatymo metu dantis, ant kurio uždėtas tiltas, buvo sugedęs ar pradėjęs gesti. Byloje vertinimus teikę specialistai iš jiems pateiktų duomenų taip pat nenustatė, jog 15, 16 dantų implantai ieškovei buvo įstatyti netinkamai, ar buvo pažeistas sinusas.
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog atsakovė dantų gydymo paslaugas suteikė nekokybiškai, nesilaikydama gydytojui keliamo maksimalių pastangų reikalavimo; byloje esantys įrodymai labiau pagrindžia, kad atsakovės įmonėje dantų gydymo paslaugos ieškovei (apeliantei) buvo suteiktos tinkamai.
40. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai irgi nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
41. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
42. Atsakovė neteikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.