Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-01-06 · Administracinė byla Nr. eI2-3612-595/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-06
Bylos Nr.
eI2-3612-595/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05896-2025-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
O. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
  • 8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-3612-595/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05896-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 6 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai O. K. (O. K.), jos atstovui advokatui V. B.,atsakovo atstovėms advokatei G. G., advokato padėjėjai D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2025-10-10 sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjai (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti Šengeno vizą.

Vizą atsisakyta išduoti, nurodant, kad „Viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui", be to, Sprendimo papildomose pastabose Ambasada nurodo, kad: „Remiantis Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties” 4 str. 4 d.) vertinimu, Jūsų buvimas kelia grėsmę vidaus saugumui". Pareiškėja nesutinka su šiais Ambasados argumentais.

Teigia, kad Ambasada neįsigilino į konkrečią situaciją, tikrai įvairiapusiškai nenagrinėjo esamų faktinių, individualių aplinkybių. Ambasados motyvai yra deklaratyvūs, tikrovės neatitinkantys, neobjektyvūs ir negali būti taikomi pareiškėjai. Minėti argumentai nurodomi be įrodymų ir grubiai pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Ambasada, priimdama Sprendimą, privalo nurodyti aiškius argumentus ir faktus pareiškėjai.

Nurodo, kad pareiškėja neturi jokių pažeidimų Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno erdvės valstybėje, jai niekada nebuvo įteiktas joks pranešimas apie padarytus teisės aktų pažeidimus ar administracinius nusižengimus.

Akcentuoja, kad jokie asmens teisių apribojimai negali būti taikomi asmeniui slaptai, nepranešant jam ir neįteikiant pranešimo apie padarytą nusižengimą, pritaikytą atsakomybę (nuobaudą) ar asmens teisių apribojimą. Toks žmogaus teisių ribojimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis teisę į realią ir efektyvią teisminę gynybą.

Konstatuoja, kad Ambasada neturėjo jokio pagrindo pritaikyti šį konkretų pagrindą, neva asmuo kelia grėsmę nacionaliniams saugumui ar viešajai tvarkai, nes pareiškėjai tokio apribojimo netaiko jokia Šengeno erdvės valstybė ir apie tai jai niekada nebuvo pranešta. Pareiškėja nekelia jokios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ir/ar viešajai tvarkai, todėl skubėti priimti skundžiamą Sprendimą nebuvo jokio pagrindo. Pareiškėja taip nėra padariusi jokių pažeidimų. Jeigu pareiškėja keltų grėsmę vidaus saugumui ar viešajai tvarkai, tai būtų nustatyta, konstatuota ir įrodytas, tačiau Ambasada tokių įrodymų nesurinko, iš kitų institucijų taip pat tokių duomenų negavo, todėl nepagrįstai pritaikė konkretų pagrindą atsisakymui išduoti nacionalinę vizą. Ambasada savo Sprendimo motyvus privalo pagrįsti įrodymais. Deja, Ambasada nenurodo, kokių būdu pareiškėja kelia grėsmę vidaus saugumui ir viešajai tvarkai, kokia institucija ir kada tai konstatavo.

Nurodo, kad pareiškėjos sutuoktinis yra asmuo turintis teisę nuolat gyventi Lietuvoje, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Sutuoktiniai turi gyvenamąją vietą (patalpas) Lietuvoje. Pareiškėja yra turėjusi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir jokių pažeidimų nėra padariusi. Ambasada peržengė savo kompetencijos ribas, vykdė tik represinę funkciją, nesilaikė gerosios viešo administravimo praktikos. Pareiškėja atitinka visas jai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau -ir UTPĮ, ir Įstatymas) keliamas sąlygas. Pagrindų, nurodytų UTPĮ, dėl kurių galėtų būti atsisakyta išduoti vizą nenustatyta, todėl Ambasados sprendimas yra neobjektyvus ir neteisėtas. Jeigu Ambasada būtų objektyvi, o ne šališka, tinkamai vykdytų viešojo administravimo funkcijas (kurios yra ir socialinio, o ne išimtinai represinio pobūdžio), tinkamai saugotų asmenų teises ir teisėtus lūkesčius, bendradarbiautų ir skaidriai teiktų informaciją asmenims (per se pareiškėjai), tokio Sprendimo ji nebūtų priėmus.

Akcentuoja, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir skubotas, priimtas neįvertinus visų aplinkybių bei nesuteikus galimybės pasisakyti pareiškėjai, jos neišklausius. Sprendimas sukelia sunkias pasekmes pareiškėjai ir yra visiškai neadekvati bei neproporcinga bausmė jai. Jai apsunkinamos sąlygos kartu su sutuoktiniu gyventi ir leisti laiką Lietuvoje.

Šalies argumentai

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM, ir Ministerija) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjai pateikus prašymą išduoti Šengeno vizą, buvo tikrinama, ar pareiškėja atitinka Šengeno sienų kodekso nustatytas trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas, dėmesį skiriant įvertinimui, ar pareiškėjos vizito tikslas neprieštarauja Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams, susijusiems su saugumu. Prieš priimant sprendimą buvo atlikta konsultacija su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu (toliau – ir VSD), atliekančiu užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, Rusijos Federacijos pilietė O. K. kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies e punktu ir UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi VSD rekomenduoja neišduoti jai daugkartinės Šengeno C tipo vizos.

Nurodo, kad VSD pateikus išvadą, jog pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę vidaus saugumui, taigi pareiškėja laikoma kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu, 2025-10-10 buvo priimtas sprendimas atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teigia, kad Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis numato, kad apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba. Vadovaujantis nurodytu, pareiškėjai buvo įteikta Vizų kodekso nustatyta standartinė pranešimo forma, „Papildomos pastabos“ skiltyje nurodant, kad: „Remiantis Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 str. 4 d.) vertinimu, Jūsų buvimas kelia grėsmę vidaus saugumui“.

Akcentuoja, kad priimant sprendimą buvo įvertinti pareiškėjos su prašymu pateikti dokumentai ir duomenys, įvertintos individualios pareiškėjos situacijos aplinkybės, gauta išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui ir nacionaliniams interesams. Atsižvelgiant į Rusijos Federacijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų taikomus veiklos metodus, įvertinus pareiškėjos veiksmus ir reiškiamą poziciją, pareiškėja VSD yra laikoma keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, dėl ko jai pagrįstai atsisakyta išduoti Šengeno vizą. Pareiškėjos situacija buvo vertinta individualizuotai, įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, ir padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laiku galinti kilti grėsmė valstybės saugumui realiai egzistuoja ir yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant vizos išdavimo ir atvykimo į Lietuvą klausimą.

Pažymi, kad pareiškėjos teiginys, kad ji siekia gauti Šengeno vizą siekdama atvykti pas sutuoktinį, nepaneigia pareiškėjos nustatytos grėsmės. Pareiškėja prašyme dėl vizos išdavimo patvirtino, jog ji gyvena Rusijoje (nurodė, jog negyvena šalyje, kuri nėra dabartinės pilietybės šalis), nurodė gyvenamosios vietos adresą Rusijoje, kuris užfiksuotas ir jos asmens dokumentuose. Taigi jos ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Ta aplinkybė, jog pareiškėjos sutuoktiniui yra išduotas teisės į Lietuvos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas, reiškia, jog Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia tokiam asmeniui tam tikras specialiąsias (lyginant su kitais užsieniečiais) teises, susijusias su leidimo laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje gavimu ar Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimu. Tačiau ši aplinkybė nesuteikia teisės susijusiems asmenims gauti Šengeno vizą neatitinkant jos išdavimo kriterijų.

Atkreipia dėmesį į prieštaringą pareiškėjos poziciją. Skunde pareiškėja teigia, jog ji siekia atvykti į Lietuvą gyventi ir leisti laiką su sutuoktiniu. Prašyme dėl vizos išdavimo pareiškėja nurodė, jog vizos gavimo tikslas yra šeimos ir draugų lankymas, patikslinančių aplinkybių dėl atvykimo tikslo pareiškėja nenurodė. Vėliau Ambasadai pateiktame dokumente pareiškėja nurodė, jog ji siekia atvykti į Lietuva dėl pablogėjusios sutuoktinio sveikatos rūpintis juo. Teismui pateiktame dokumente pareiškėja jau nurodė, jog ji siekia atvykti į Lietuvą dėl vaiko mokymosi Lietuvoje (dokumentas „Pagrindinis“). Taigi pareiškėja teikia prieštaringą informaciją, susijusią su jos atvykimo į Lietuvą tikslu bei nepateikia jokių patvirtinančių dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi, kad aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo išduodamos vizos ar anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas asmens biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat ši aplinkybė nereiškia, kad pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai Lietuvoje bus išduota viza atitinkamais pagrindais ar bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais.

Teigia, kad teisinis reglamentavimas nenumato pareigos surengti pokalbį su prašymu pateikusiu asmeniu, o numato teisę prašymą nagrinėjančiai institucijai pagrįstais atvejais surengti tokį pokalbį. Šiuo atveju tokio pagrįsto poreikio nebuvo nustatyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog VSD pagal kompetenciją atliko išsamų pareiškėjos vertinimą dėl keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Šis vertinimas išsamiai išdėstytas VSD 2025-10-06 tarnybiniame pranešime Nr. (10)-4Ž-4082S(E) „Dėl Rusijos Federacijos pilietės O. K.“, kurio dalis pateikta atsakovui Nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje.

VSD vertinimu: 1) pareiškėja, įvertinus jos socialinių tinklų paskyras, pritaria Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą, teritorijų okupacijai, palaiko Rusijos Federacijos valdžią ir remia jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; 2) pareiškėja socialinio tinklo „Vkontakte“ paskyroje 2018 m. Pergalės dienos proga dalijosi nuotraukomis iš Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, Sevastopolio miesto, su prierašu „? ???? ??????!“ (liet. Su pergalės diena!). Nuotraukose su įsisegta G juosta yra ne tik pati pareiškėja, bet ir jos sūnus, kuris dėvi sovietinę kepuraitę su kūju ir pjautuvu raudonoje penkiakampėje žvaigždėje, pozuojantis prie stendo „??????“ (liet. pergalė), skirto Pergalės dienai minėti; 3) su pareiškėja siejama paskyra prisijungta prie „Telegram“ grupės „Sputnik ????? ??????? Chat“ (@sputniklitvachat), kurioje diskutuojama ir dalijamasi prorusiška informacija, Kremliaus režimo naratyvais apie Lietuvos aktualijas ir geopolitinius įvykius.

Nurodo, kad pareiškėjos dalyvavimas sovietinės simbolikos sklaidoje objektyviai atitinka priešiškos valstybės propagandos naratyvus. Tokia veikla kelia grėsmę visuomenės informaciniam saugumui, menkina Lietuvos Respublikos pastangas įgyvendinti nuoseklią istorinės atminties politiką. Todėl šie veiksmai vertintini kaip tiesiogiai prieštaraujantys Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Be to, remiantis socialiniuose tinkluose surinkta informacija, yra pagrįstai sprendžiama, kad Rusijos Federacijos aneksuotame Krymo pusiasalyje pareiškėja iki šiol verčiasi nakvynės (viešbučių) verslu. Palankumas Rusijos režimui ir ūkinės komercinės veiklos vykdymas Rusijos Federacijos okupuotame Kryme leidžia spręsti, kad pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų veiklai prieš Lietuvos Respubliką. Pažymi, kad asmens grėsmės valstybės saugumui vertinimas iš esmės yra perspektyvinis (į ateitį nukreiptas), paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais (jų pobūdžiu), kurie leidžia daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė.

VSD vertinimu, pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Tai taip pat rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose – 2024 ir 2025 metų grėsmių vertinimo ataskaitose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytų argumentų pagrindu. Akcentavo, kad pareiškėja jokiais veiksmais nekelia grėsmės valstybės saugumui. Pabrėžė, kad nuo 2016 metų turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kurie galiojo iki 2023 metų gruodžio mėnesio. Leidimai laikinai gyventi nebuvo panaikinti. Teigė, kad 2018 metais įdėtos sūnaus nuotraukos Kryme niekaip nesusijusi su 2022 metų Rusijos agresija ir nereiškia, kad ji palaiko agresyvius Rusijos veiksmus. G juostelės iki 2023 metų nebuvo uždraustos. Nurodytoje paskyroje pareiškėja nekėlė jokių publikacijų ir nesidalino informacija. Skaitymas įvairių publikacijų negali būti pripažintas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Ji prie paskyros buvo prisijungusi išskirtinai tik siekiu gauti įvairią informaciją, ten žmonės dalijasi įvairia informacija, įvairiomis temomis. Nekilnojamąjį turtą Kryme yra įsigijęs jos sutuoktinis dar iki okupacijos. Šiuo metu ten jokios veiklos nebevykdo. Kambarinės buvo ieškomos tikslu, kad prižiūrėti nekilnojamąjį turtą. Buvo bandymų jį parduoti, bet nepavyksta. Atsakovas negalėjo remtis Vizų kodekso 32 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nes sprendimo priėmimo metu joks perspėjimas nebuvo įtrauktas. Teigė, jog netiesa, kad 2023 metais atsisakė pildyti anketą. Banko išrašas buvo nepakankamas, todėl jos dokumentai negalėjo būti priimti, todėl ir nepildė anketos. 2025 metais pateikė naują prašymą išduoti leidimą ir užpildė anketą. Pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktiniui nėra jokių problemų atvykti į Rusiją. Jis šiuo metu ir yra Rusijoje. Paaiškino, kad vaikas 2018 metais ėjo į mokyklą Kryme. Jie periodiškai vyksta į Krymą nes reikia spręsti techninius turto priežiūros klausimus. Teigė, kad jos šeimos siekis gyventi Lietuvoje.

Atsakovo atstovės teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2025-10-10 sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei iš to sekančio reikalavimo – įpareigoti Ambasadą išnagrinėti užsienietės prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo iš naujo.

Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė. Pareiškėja 2014-03-29 yra sudariusi santuoką su Rusijos piliečiu V. B., kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Sūnus Rusijos Federacijos pilietis A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo 2016 metų iki 2023 metų gruodžio mėnesio turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja 2025-07-25 pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą. Prašyme nurodė, jog jos kelionės tikslas yra šeimos ir draugų lankymas bei prašoma leisti atvykti daug kartų. Pareiškėja 2025-10-07 pateikė Ambasadai pareiškimą, prašydama skubiai išduoti vizą atvykimui į Lietuvą dėl šeimyninių aplinkybių, nurodydama, kad jai reikalinga atvykti dėl pablogėjusios sutuoktinio sveikatos būklės, kad suteiktų jam paramą ir organizuotų medicininę priežiūrą.

Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje 2025-10-10 sprendimu (pateiktas standartine pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis forma), išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, atsisakė jai išduoti Šengeno vizą. Nurodant sprendimo priežastis, pažymėta, kad viena ar kelios valstybės O. K. laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Sprendime nurodyta, kad Lietuva yra valstybė narė, prieštaraujanti vizos išdavimui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto vi) papunkčiu.

Sprendime nurodyta, kad, nagrinėjant prašymą išduoti Šengeno vizą, per N.VIS buvo vykdomos konsultacijos dėl vizos išdavimo su Valstybės saugumo departamentu, kuris, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4 straipsnio 4 dalimi, atliko Rusijos Federacijos pilietės O. K. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD išvadoje nurodė, kad Rusijos Federacijos pilietė O. K. 2023 m. pildydama dokumentus leidimo laikinai gyventi (toliau – LLG) Lietuvoje pratęsimui, atsisakė užpildyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) klausimyną. Atlikus O. K. asmeninių socialinių tinklų paskyrų patikrą, VSD vertina, kad užsienietė pritaria Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą, teritorijų okupacijai, palaiko Rusijos Federacijos valdžią ir remia jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Socialinio tinklo „Vkontakte“ paskyroje 2018 m. Pergalės dienos proga ji dalinosi nuotraukomis iš Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, Sevastopolio miesto, su prierašu „C ???? ???e??!”. Nuotraukose su įsisegta G juosta yra pati O. K. bei jos sūnus, kuris dėvi sovietinę kepuraitę su kūju ir pjautuvu raudonoje penkiakampėje žvaigždėje, pozuojantis prie stendo „???e?a“, skirto Pergalės dienos minėjimui. Su O. K. siejama paskyra, prisijungta prie „Telegram“ grupės „Sputnik ????? ???oc?? Chat” (@sputniklitvachat), kurioje diskutuojama ir dalinamasi prorusiška informacija bei Kremliaus rėžimo naratyvais apie Lietuvos aktualijas ir geopolitinius įvykius. Be to, remiantis socialiniuose tinkluose surinkta informacija, yra pagrįstų įtarimų, kad Rusijos Federacijos aneksuotame Krymo pusiasalyje O. K. iki šiol verčiasi nakvynės (viešbučių) verslu. Rusija iki šiol nėra nutraukusi tarptautinę teisę akivaizdžiai pažeidžiančių agresyvių veiksmų ir akivaizdžiai grasina neva prieš Rusiją veikiantiems Vakarams. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja. VSD vertinimu, leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas (pakeitimas) asmenims, prijaučiantiems Rusijos rėžimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos rėžimą palaikantiems asmenims, o tokio rėžimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos valstybės nacionalinio saugumui. Atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, užsieniečių, pritariančių Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms — propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prie Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. VSD vertinimu, Rusijos Federacijos pilietei O. K. suteikus galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką, ji gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertinimu, Rusijos Federacijos pilietės O. K. kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies e punktu ir UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi VSD rekomenduoja neišduoti jai daugkartinės Šengeno C tipo vizos“.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu pateikė skundą teismui. Pareiškėjos vertinimu nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti jai išduoti Šengeno vizą.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), pagal kurio 12¹ straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227.

Įstatyme nurodyta, kad Šengeno viza – tai vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją (Įstatymo 2 straipsnio 27⁴ dalis).

Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos vizų tarnybos užsienyje sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, Šengeno vizos panaikinimo ir atšaukimo priima konsuliniai pareigūnai.

Pagal Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 5 punktą sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (toliau – N. VIS).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 5punkte įtvirtinta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą išduoti Šengeno vizą grindė šeimos ir draugų lankymu. Vėliau pildydama prašymą pareiškėja nurodė, jog ji siekia atvykti į Lietuvą dėl pablogėjusios sutuoktinio sveikatos, kad galėtų rūpintis juo. Teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodė, jog ji siekia atvykti į Lietuvą dėl vaiko mokymosi Lietuvoje.

Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo buvo tikrinama ar pareiškėja atitinka Šengeno sienų kodekso nustatytas trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant įvertinimui, ar pareiškėjos vizito tikslas neprieštarauja Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams, susijusiems su saugumu. Prieš priimant Sprendimą Vizų informacinėje sistemoje buvo atlikta konsultacija su VSD, atliekančiu užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

VSD atliko Rusijos Federacijos pilietės O. K. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir konstatavo, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada padaryta įvertinus pareiškėjos socialinių tinklų paskyras. VSD vertinimu pareiškėja pritaria Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą, teritorijų okupacijai, palaiko Rusijos Federacijos valdžią ir remia jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėja socialinio tinklo „Vkontakte“ paskyroje 2018 m. Pergalės dienos proga dalijosi nuotraukomis iš Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, Sevastopolio miesto, su prierašu „? ???? ??????!“ (liet. Su pergalės diena!). Nuotraukose su įsisegta G juosta yra ne tik pati pareiškėja, bet ir jos sūnus, kuris dėvi sovietinę kepuraitę su kūju ir pjautuvu raudonoje penkiakampėje žvaigždėje, pozuojantis prie stendo „??????“ (liet. pergalė), skirto Pergalės dienai minėti. Su pareiškėja siejama paskyra prisijungta prie „Telegram“ grupės „Sputnik ????? ??????? Chat“ (@sputniklitvachat), kurioje diskutuojama ir dalijamasi prorusiška informacija, Kremliaus režimo naratyvais apie Lietuvos aktualijas ir geopolitinius įvykius. VSD teigimu, remiantis socialiniuose tinkluose surinkta informacija, yra pagrįstai sprendžiama, kad Rusijos Federacijos aneksuotame Krymo pusiasalyje pareiškėja iki šiol verčiasi nakvynės (viešbučių) verslu.

LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinė byla Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (administracinė byla Nr. A-4805-756/2017).

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo viena iš sąlygų yra, jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Be to, VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-12-09 nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr. pvz., 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006-10-18 sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Ambasados konsulinio pareigūno atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.

Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD konsultacijoje nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos ir jos atstovo argumentai teismo posėdžio metu, kad pareiškėja savo veiksmais nekelia grėsmės valstybės saugumui bei pareiškėjos teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad ji nepalaiko Rusijos agresyvios politikos laikytini deklaratyviais, siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Pareiškėja ir jos atstovas akcentuoja, kad tiek jos, tiek sūnaus nuotraukos su sovietine simbolika darytos Kryme dar 2018 metais, tai yra iki karo pradžios, tačiau teismas pažymi, kad K. R. buvo aneksuotas dar 2014 metais. Pareiškėja nuotraukas savo paskyroje publikavo 2018 m. Pergalės dienos proga iš Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, Sevastopolio miesto, su prierašu „? ???? ??????!“ (liet. Su pergalės diena!). Nuotraukose su įsisegta G juosta yra ne tik ji pati, bet ir jos sūnus, kuris dėvi sovietinę kepuraitę su kūju ir pjautuvu raudonoje penkiakampėje žvaigždėje, pozuojantis prie stendo „??????“ (liet. pergalė), skirto Pergalės dienai minėti. Nors pareiškėja neigia, kad jos šeima šiuo metu vykdo verslą Kryme, tačiau tai paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Priešingai, VSD surinkta informacija, kad 2025 m liepos mėnesį buvo paskelbti darbo pasiūlymai kambarinėms, neabejotinai patvirtina, jog šeima ir toliau vysto apgyvendinimo verslą Kryme. Vien tai, kad pareiškėja prorusiškos sklaidos kanaluose nepublikuoja jokios informacijos, nesumenkina VSD padarytos išvados, kad pareiškėja palaiko Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Tai taip pat rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Aplinkybė, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bei jie nebuvo panaikinti, neatima iš Valstybės saugumo departamento teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Kartu pareiškėja šiame kontekste negalėjo tikėtis, jog jai nuolat bus išduodamos vizos atitinkamais pagrindais. Kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka, be kita ko, Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos Federacijos piliečiams gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; kt.).

Pareiškėjos šeiminiai ryšiai su asmeniu, kuris turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei tai, kad sutuoktiniai turi gyvenamąją vietą (patalpas) Lietuvoje savaime niekaip nepaneigia nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjos galimos grėsmės valstybės saugumui (LVAT 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2139-789/2024).

Teismas neturi pagrindo nesutikti su VSD argumentais, kad leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas (pakeitimas), vizos išdavimas asmenims, prijaučiantiems Rusijos režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, užsieniečių, pritariančių Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos veiksmai VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Įstatyme vartojama sąvoka užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019).

Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą. Konsulinis pareigūnas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, pagrįstai konsultavosi su VSD ir tinkamai įvertinimo VSD pateiktą konsultaciją dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Ambasados konsulinio pareigūno atsisakymas išduoti pareiškėjai Šengeno vizą yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Tenkinti pareiškėjos reikalavimus remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat netenkinamas pareiškėjos išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, atsakovė Ministerija prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos skundas atmestas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas į bylą pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 810 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti. Atsakovė pažymėjo, kad Užsienio reikalų ministerijoje veikia Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupė, kuri yra sudaryta iš 5 darbuotojų/tarnautojų ir grupės vadovės. Ministerija nuolat turi nuo 40 iki 50 atvirų bylų teismuose, kuriose dalyvauja atsakovo ir trečiojo asmens statusu. Dėl didelio bylų, kuriose ministerija dalyvauja įvairiais statusais, skaičiaus ši grupė yra per maža, kad galėtų atstovauti teismuose visose bylose. Ministerijos darbuotojai dalyvauja bylose, kur Ministerija yra trečiojo suinteresuoto asmens statuse, o kai yra atsakovas samdomi advokatai. Taip pat atsakovė nurodo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl ministerijos veiksmų, kurie yra skundžiami Europos sąjungos ir migracijos teisės Lietuvoje kontekste. Teikiant atsiliepimą į skundą ginamasi užsieniečių teisinės padėties teisė aktų nuostatomis. Migracijos teisė nėra ministerijos kompetencija viešojo administravimo srityje.

Pažymėtina, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-778-624/2015).

Šioje nagrinėjamoje byloje atsakovė yra viešojo administravimo subjektas ir ginčas yra susijęs su teisiniais santykiais, kuriuose ji atlieka viešąjį administravimą. Atsakovė neneigia nustatytų aplinkybių, jog Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija turi Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupę, kuri tvarko veiklos tikslus, funkcijas, teises ir pareigas, darbo organizavimo tvarką. Taigi, Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupės funkcijos yra užtikrinti sklandų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų veiklos valdymo klausimų ir teisinių klausimų, susijusių su administracine, ūkine, finansine ir kita vidaus administravimo veikla, sprendimą; užtikrinti ministerijos interesų atstovavimą Lietuvos Respublikos teismuose, Lietuvos Respublikos ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo ir teisėsaugos institucijose; užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikymą ministerijoje ir atstovybėse, kontroliuoti, ar laikomasi šių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. V-278). Taigi, Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupės darbuotojai, kuriems suteikta neribota prieiga prie ministerijos (paslaugų gavėjo) paskyros, nuolat tikrina LITEKO VEP posistemio ministerijos paskyroje skelbiamą informaciją ir prireikus teikia procesinius dokumentus Paslaugų teikimo taisyklių nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai ministerija byloje yra atsakovas, Pažymos pildymą inicijuoja Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupė. Pagal kompetenciją užpildytą Pažymą Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupė el. paštu persiunčia užpildyti suinteresuotiems ministerijos administracijos padaliniams ir Generalinei inspekcijai. Ministerijos kancleris sprendimą dėl advokato pasitelkimo konkrečioje byloje priima atsižvelgdamas į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu suformuota), bylos apimtį ir sudėtingumą, į proceso dalyvių pozicijų formulavimą byloje, į skundo ar ieškinio pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali daryti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui, į kitas svarbias aplinkybes ir į Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupės, Generalinės inspekcijos ir kitų bylos baigtimi suinteresuotų ministerijos administracijos padalinių parengtoje Pažymoje pateiktą informaciją (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2021 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-409 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. V-431 redakcija)).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga nei faktinių aplinkybių, nei teisės aiškinimo bei taikymo klausimais. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupės veiklos tikslus, įvertinus tai, kad byla nėra sudėtinga nei dėl jos apimties, nei dėl įrodymų vertinimo ar ginčui taikytinos teisės taikymo, darytina išvada, kad atsakovė turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams. Taigi prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40?41 straipsniais, 84 straipsniu, 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos O. K. skundą atmesti.

Atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė