Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2530-1192/2025 pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei A. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiais tėvais nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei atsakovės A. Š. priešieškinį ieškovui J. L. dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiais tėvais nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepdama į ieškovo atskirąjį skundą, atsakovė A. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naujus įrodymus (šalių susirašinėjimą, skaitmeninę laikmeną, 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą). Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

11. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Be to, atsakovė neįrodė dalies šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos, nes būtent šis teismas iš esmės nagrinės šalių ginčą ir vertins šalių reikalavimų pagrįstumą. Teismas sprendžia, kad kitų pateiktų įrodymų dalies (2024 m. gruodžio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą) pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, o ir ieškovas neturėjo procesinės galimybės pasisakyti dėl šių atsakovės pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

15. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo teiginių dėl šališko bylos nagrinėjimo, kadangi šis klausimas jau buvo išspręstas teismo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2024 m. gruodžio 17 d. byloje gautas ieškovo J. L. atstovo pareiškimas dėl teisėjos, nagrinėjančios bylą, nušalinimo. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9409-1192/2024 atmetė ieškovo atstovo pareiškimą dėl nušalinimo. Konstatavo, kad ieškovo atstovas teisėjos nušalinimo nepagrindė pagrįstais argumentais ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad teisėja yra šališka byloje, ar turi susiformavusią išankstinę nuomonę.

16. Pasisakant dėl apelianto skundo teiginių dėl jo prašymo nagrinėjimo termino, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas numato teismui galimybę klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos (CPK 147 str. 1 d.). Liteko duomenimis, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme buvo gautas 2024 m. lapkričio 18 d. ir teismas rezoliucija nustatė atsakovei terminą iki 2024 m. lapkričio 22 d. pateikti nuomonę dėl ieškovo prašymo. Skundžiama teismo nutartis buvo priimta 2024 m. lapkričio 25 d. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimu.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto prašymo dalis dėl bendravimo su vaikais 2024 m. gruodžio 20 d. – 2025 m. sausio 6 d. yra neaktuali, nes apelianto atskirasis skundas yra nagrinėjamas 2025 m. sausio 15 d., todėl teismas dėl jos plačiau nepasisako.

18. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo prašymo dalį dėl bendravimo su vaikais 2025 m. vasario 14 d. – 2025 m. vasario 24 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. – 2025 m. balandžio 28 d., atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nėra pateikęs duomenų apie ikimokyklinio amžiaus vaikams mokykloje-darželyje numatytas atostogas 2024–2025 metais ir ieškovo suplanuotas atostogas. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime nurodė, jog jų vaikų ugdymo procesas nesustoja mokinių atostogų laiku ir ieškovo pateiktas planas yra mokyklos atostogų planas, bet ne darželio ugdymo planas. Ieškovas atskirajame skunde nepaneigė prieš tai nurodytų teismo motyvų ir nepateikė teismui jokių papildomų duomenų apie vaikų numatytas ir savo suplanuotas atostogas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau nesprendė nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos atostogų metų.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

20. Atmestini, kaip nepagrįsti, apelianto skundo teiginiai dėl vaikų perdavimo vietos netinkamumo, kadangi iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas paliko šalims teisę bendru rašytiniu susitarimu (sms žinutės, el. laiškai, rašytinė sutartis ir kt.) susitarti dėl kitos vaikų perdavimo vietos (nutarties 14 punktas) ir šalys gali tarpusavio sutarimu parinkti labiau jiems tinkamą ir patogią vaikų perdavimo vietą.

21. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Byloje nustatyta, kad civilinės bylos pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei A. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiais tėvais nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei atsakovės A. Š. priešieškinį ieškovui J. L. dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiais tėvais nustatymo nagrinėjimas nėra baigtas.

23. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

24. Nors atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, esant prieš tai minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma šalims, be kita ko, atsižvelgiant į bylos rezultatą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bylinėjimosi išlaidos negali būti skirstomos šalims.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo J. L. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.