Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

5. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Financial Management Group“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“ (el. bylos 1 tomas, l. 27-29). Nuo 2015 metų iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Financial Management Group“ vadovu ir vieninteliu akcininku buvo A. Š., miręs (duomenys neskelbtini) (el. bylos 1 tomas, l. 68, 87-97). Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. sausio 30 d. iš ieškovės sąskaitos buvo atlikti mokėjimai (duomenys neskelbtini) mokyklai (Montreux, Swinzeland) už atsakovo A. Š. mokslus (2018 m. rugsėjo 3 d. atliktas mokėjimas 40 786 Eur sumai ir 2018 m. rugsėjo 12 d. atliktas mokėjimas 40 786 Eur sumai, viso 81 572 Eur); taip pat mokėjimai 13 745 Eur sumai buvo atlikti į atsakovo A. Š. banko sąskaitą, mokėjimų paskirtyje nurodant „Atskaitytinai A. Š.“ (el. bylos 1 tomas, l. 7-21, 23-26, 30-59).

6. Ieškovė nurodo, jog ji, neturėdama jokio teisinio pagrindo, sumokėjo atsakovo naudai 95 317 Eur sumą, atsakovas nepagrįstai praturtėjo šiai sumai ir teigia, jog egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktą).

7. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).

8. Byloje nustatyta, jog atsakovas A. Š. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu, kai buvo atlikti mokėjimai (2018 m. rugsėjo 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d.) už jo mokslus (duomenys neskelbtini) mokyklai, jam dar nebuvo 16 metų. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą (CK 2.8 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje yra pateikta Priėmimo į šią mokyklą sutartis (el. bylos 1 tomas, l. 141), kurią pasirašė ne pats atsakovas, o jo tėvai A. Š. ir J. Š.. Būtent pagal šią sutartį mokyklai ir buvo sumokėtos nurodytos pinigų sumos. Ta aplinkybė, jog pinigai buvo sumokėti ne iš paties A. Š., o iš jo įmonės banko sąskaitos, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu nepagrįstai praturėjo atsakovas A. Š.. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Teismo vertinimu šiuo nagrinėjamu atveju nėra visų išvardytų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, t. y. atsakovo tėvai pinigus už atsakovo mokslus mokyklai sumokėjo vykdydami sutarties sąlygas. Ta aplinkybė, jog pinigai mokyklai buvo sumokėti iš ieškovės sąskaitos, galėtų būti pagrindu ieškovei ginti savo teises kitais gynybos būdais (galbūt reikalaujant įmonei padarytos žalos atlyginimo iš mirusiojo turto paveldėtojų).

9. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo 13 745 Eur sumai, kadangi šie pinigai iš įmonės sąskaitos buvo pervesti į atsakovo sąskaitą be teisinio pagrindo. Minėta, jog šių pinigų jam pervedimo laikotarpiu atsakovas buvo nepilnametis. CK 3.165 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3. 192 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovo tėvas A. Š., savo nepilnamečiui vaikui mokantis ir gyvenant atskirai nuo tėvų užsienyje, pervesdamas į atsakovo sąskaitą pinigines lėšas vykdė savo, kaip tėvo pareigas, numatytas įstatyme. Taigi, būtent atsakovo tėvas sprendė, iš kokios sąskaitos pervesti pinigus tiek mokyklai, tiek sūnui asmeniškai, o atsakovas tokių tėvo veiksmų numatyti ir/ar kaip nors juos įtakoti negalėjo. Tik atsakovo tėvas turėjo teisę nuspręsti kaip elgtis su įmonės pinigais, atsakovas tokios galimybės neturėjo, jis pats negalėjo naudoti tėvo įmonės lėšų savo reikmėms. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, jog ieškinys ir šioje dalyje nėra pagrįstas, todėl jo tenkinti nėra pagrindo.

10. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.