- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- 1-372-1083/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04661-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2021 m. vasario 13 d. apie 23.10 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 23.15 val. jam buvo nustatytas 2,31 ‰ girtumas, o 23.30 val. jam buvo nustatytas 2,06 ‰ girtumas).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 22 val., kartu su savo drauge J. K. (gyvenančia tame pačiame kaime, kaip ir jis, t. y. (duomenys neskelbtini) kaime), automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko pas tame pačiame kaime ((duomenys neskelbtini) kaime) gyvenančias močiutes (A. V. ir M. K.), kurias jiedu prižiūri. Šios močiutės gyvena viename name, maždaug už 300–400 metrų nuo jo namų ir šalia jo draugės namų. Viena iš močiučių nevaikšto, todėl reikia ją apversti, kad nesusidarytų pragulos. Apsitvarkius pas močiutes, jo draugė vienai iš močiučių tepė kojas vaistais, o jis išėjo iš namo į kiemą parūkyti. Tuo metu į kiemą atėjo kaimynas, kuris atsinešė butelį degtinės. Jis (kaltinamasis) neplanavo važiuoti į namus, manė, kad pernakvos pas netoliese gyvenančią savo draugę J. K., todėl kartu su kaimynu per pusę išgėrė butelį degtinės. Jis (kaltinamasis) išgėrė apie 250 gramų degtinės. Išgėrus degtinę kaimynas išėjo, o jis liko kieme. Po kurio laiko, apie 23 val., iš namo išėjo J. K. ir pasakė, kad vienai iš močiučių reikia vaistų, nes močiutei skauda kojas. Vaistai buvo pas jį namuose. Draugė turi teisę vairuoti transporto priemones, bet jis žinojo, kad jo namų kieme yra nepririštas šuo, be to, draugė jo namuose nebūtų suradusi vaistų, todėl jis nedavė savo draugei važiuoti automobiliu, pats sėdo už automobilio „BMW X5“ vairo bei nieko negalvodamas išvažiavo į savo namus vaistų. Prieš sėsdamas už automobilio vairo jis nesijautė apsvaigęs, bet žinojo, kad negalima vairuoti automobilį būnant neblaiviu, kad už tai numatyta atsakomybė, kad gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir transporto priemonės konfiskavimas. Suprato, kad negali vairuoti automobilio, nes neseniai vartojo alkoholį. Automobiliu važiavo vienas. Nuvažiavus apie 300–400 metrų, prie pat namų jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams paklausus pasakė, kad prieš tai vartojo alkoholį. Policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu du kartus patikrino jo girtumą. Abu kartus jam buvo nustatytas didesnis nei 2 ‰ girtumas – pirmą kartą buvo nustatytas didesnis girtumas, o antrą kartą mažesnis – 2,06 ‰ girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo nevyko. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė neatsakingai ir kokios galėjo būti tokio jo poelgio pasekmės. Automobilis „BMW X5“ registruotas jo vardu, bet šį automobilį nupirko tėvai. Automobilį prižiūri ir juo rūpinasi jis (kaltinamasis). Šiuo metu automobilio vertė galėtų būti apie 4000 eurų. Prašo automobilio nekonfiskuoti, nes gyvenamojoje vietoje viešojo transporto nėra (artimiausia viešojo transporto stotelė yra maždaug už 2 kilometrų), automobilis reikalingas buityje. Draugė turi teisę vairuoti transporto priemones ir ji naudojasi jo (kaltinamojo) automobiliu, nes jos automobilio būklė yra prasta, su draugės automobiliu sudėtinga važinėti kaimo keliais. Neturint automobilio būtų sudėtinga pasirūpinti tiek savo, tiek močiučių buitimi. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, taip pat padėti aplinkiniams, bendruomenei ir seniūnijai. Tėtis senyvas ir automobilio nevairuoja, brolis taip pat nevairuoja automobilio. Palaiko brolio prašymą atleisti jį (kaltinamąjį) nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą broliui. Su broliu gyvena kartu, viename name, kartu gyvena tėtis, santykiai su broliu yra geri, jie nesipyksta. Jo (kaltinamojo) mėnesinės pajamos yra apie 700 eurų, sutaupyti kartais pavyksta, bet nedaug, nuosavo nekilnojamojo turto neturi ir iš turimo turto pajamų negauna. Po aptariamo įvykio jo (kaltinamojo) iš darbo neatleido, tik perkėlė į kitas pareigas – iš vairuotojo į pagalbinio darbininko, šiuo metu jis dirba šalia vairuotojo. Problemų su alkoholiu neturi, alkoholį vartoja saikingai.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (96 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. liudytojo (policijos pareigūno) J. P. tarnybiniu pranešimu ir parodymais apie tai, kad 2021 m. vasario 13 d. apie 23.10 val., kartu su kolega G. Š., dirbdami (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo priešais juos atvažiuojantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo po kelią, todėl jie nusprendė šį automobilį sustabdyti patikrinimui. Automobilį vairavo A. G.. Paklausus, ar vartojo alkoholį, A. G. paaiškino, kad alkoholį vartojo. Alkoholio kiekio matuokliu A. G. pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,31 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 2,06 ‰ girtumas. A. G. su patikrinimo rezultatais sutiko, nepageidavo vykti į gydymo įstaigą girtumui nusistatyti. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o vairuotojui A. G. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą (40–41, 44 b. l.);
2.3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7–12 b. l.);
2.3.3. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2021 m. vasario 13 d. 23.15 val. A. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę A. G. eiti tiesia linija – pėda po pėdos, o taip pat stovėdamas pataikyti pirštu į nosį (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 23.15 val. pirmojo tikrinimo metu A. G. buvo nustatytas 2,31 ‰ girtumas, 23.30 val. antrojo tikrinimo metu – 2,06 ‰ girtumas (16 b. l.);
2.3.4. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra A. G. (20 b. l.);
2.3.5. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie automobilio vidutinę rinkos kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, kad 2021 m. vasario mėnesį kaltinamojo A. G. vairuoto automobilio „BMW X5“ vidutinė kaina Lietuvoje buvo 5760 Eur (su PVM) (21 b. l.).
2.4. Kaltinamajam A. G. nustatytas girtumas (2,31 ‰ ir 2,06 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis A. G. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. parodė, kad jis suprato, jog negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. G. padarė veikdamas tyčia.
2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2.6. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
3.1. 2021 m. balandžio 8 d. teisme buvo gauti kaltinamojo A. G. ir jo brolio L. G. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamojo brolio (L. G.) atsakomybei (109–158 b. l.).
3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. ir laiduotojas L. G. palaikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad kaltinamasis gyvena kartu, tame pačiame name. Jie (kaltinamasis ir laiduotojas) matosi kasdien, kai kaltinamasis grįžta iš darbo. Jie yra artimi, pasikalba apie bendrus buitinius reikalus, turi bendrų pomėgių (domisi sportu), nesipyksta. Jis yra vyresnis už kaltinamąjį, pastarasis konsultuojasi su juo svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę, todėl laiduotojas gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotojas L. G. nurodė, kad sutinka būti savo brolio laiduotoju ir supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, supranta, kad jis turės daryti teigiamą įtaką savo broliui. Anksčiau kaltinamasis A. G. nėra nusikaltęs, nėra vairavęs automobilio būnant neblaiviu, jam nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamojo A. G. padarytą nusikalstamą veiką jis (laiduotojas) sužinojo iš paties kaltinamojo tą patį vakarą, brolis jam pirmam pasipasakojo apie aptariamą įvykį. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, laiduotojo nuomone, brolis pasimokė ir aptariamas įvykis kaltinamajam buvo pamoka. Pasak laiduotojo, kaltinamasis jau pajuto neigiamas aptariamo įvykio pasekmes, nes nukentėjo finansiškai – darbe kaltinamąjį pažemino pareigose. Kaltinamasis A. G. su juo (laiduotoju) elgiasi pagarbiai, mano, kad jis yra autoritetas savo broliui. Be to, laiduotojas nurodė, kad kaltinamasis alkoholį vartoja savaitgaliais ir saikingai. Jo paties (laiduotojo) požiūris į neblaivius vairuotojus yra neigiamas, jis pats alkoholio vartoja labai mažai. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas, nebaustas administracine tvarka, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (124, 125 b. l.). Pasak paties laiduotojo L. G., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti brolio A. G. laiduotoju. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo brolio L. G. galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. G..
3.4. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, suprato ir pajuto tokio savo poelgio pasekmes. Be to, kaltinamasis A. G. neteistas; jis vieną kartą baustas administracine tvarka (administracinę nuobaudą įvykdė netrukus po nuobaudos paskyrimo); anksčiau jis dirbo vairuotoju, šiuo metu dirba pagalbiniu darbininku; neregistruotas priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitose; darbovietėje, gyvenamojoje vietoje ir kitų asmenų, kurie bendrauja su kaltinamuoju, pastarasis charakterizuojamas itin teigiamai, kaip atsakingas, tvarkingas, mandagus ir paslaugus asmuo; jis turi sveikatos sutrikimą (75–79, 81–82, 86, 89–92, 109–158 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamojo A. G. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. G. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokurorės poziciją, o taip pat į laiduotojo turtinę padėtį (jis nedirba, gauna tik bedarbio išmoką ir jam sutaupyti nepavyksta; pajamų iš turimo turto negauna; pasak laiduotojo, paskyrus užstatą, jam tektų skolintis pinigų užstatui sumokėti) teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo L. G. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.
4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. G. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones (kaltinamasis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, 92 b. l.). Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.
4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis A. G. baustas administracine tvarka, tačiau už mažiau pavojingą pažeidimą (vairuodamas automobilį nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido laukiančios galimybės įžengti pėsčiosios; paskirtą 30 Eur baudą sumokėjo po 4 dienų nuo nuobaudos paskyrimo). Kaltinamasis neteistas. Jis anksčiau nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. G. nėra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus ir jam inkriminuojama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Svarbu įvertinti kaltinamajam A. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis A. G. automobilį vairavo tamsiu paros metu, kaimo kelyje, kuriame tokiu metu eismo intensyvumas yra minimalus, būdamas neblaivus kaltinamasis A. G. automobiliu nuvažiavo nedidelį atstumą – apie 300–400 metrų (byloje nėra tokius kaltinamojo A. G. parodymus paneigiančių duomenų). Šios aplinkybės mažina kaltinamojo A. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Ne mažiau svarbu tai, kad kaltinamasis A. G. anksčiau dirbo vairuotoju (šiuo metu dėl aptariamo įvykio jis buvo perkeltas į žemesnes pareigas) ir teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek vykdant ankstesnes darbines funkcijas, tiek vykdant kitą visuomeninę veiklą (rūpinantis senyvo amžiaus moterimis A. V., M. K. ir savo tėčiu A. G., turinčiais sveikatos sutrikimų bei dalyvaujant kitoje bendruomeninėje veikloje). Darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, kaip visiškai atsidavęs darbui, veiklus, pareigingas ir sąžiningas darbuotojas. Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkės, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos, UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medelyno charakteristikų matyti, jog kaltinamasis prisideda prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės gyventojų gerovės kūrimo, padeda kitiems asmenims (gabendamas žemės ūkio techniką ūkininkams ir iš jų; atveždamas medelynui sodinukų, trąšų). Byloje nėra kaltinamąjį A. G. neigiamai charakterizuojančių duomenų.
4.4. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas artimas minimaliam terminui, t. y. 1 metams 3 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų). Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.
4.5. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nustatydami teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą panašaus pobūdžio bylose (asmuo charakterizuojamas teigiamai, iki įvykio buvo drausmingas kelių eismo dalyvis, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti ir pan.) aukštesnės instancijos teismai laikosi panašios nuomonės (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 1A-152-366/2020; Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 1A-197-851/2018 ir kt.).
4.6. 2021 m. vasario 17 d. nutarimu kaltinamajam A. G. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (66–67 b. l.). Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2021 m. vasario 17 d.
5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.
5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Kaltinamojo A. G. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis yra jo paties (20 b. l.) (nors teismui pateiktame kaltinamojo A. G. prašyme ir kaltinamojo tėčio paaiškinime-prašyme teigiama, kad šis automobilis yra įsigytas už kaltinamojo tėvų pinigus (140–141 b. l.), šiuos teiginius neginčijamai patvirtinančių duomenų byloje nėra; be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tik jis rūpinasi minėtu automobiliu ir prižiūri automobilį). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam A. G. būtina taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Tačiau sprendžiant, kokiu būdu ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikoma – ar realiai konfiskuojant automobilį, ar išieškant atitinkamą pinigų sumą, būtina įvertinti kitas svarbias aplinkybes. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamajam A. G. inkriminuojama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, šioje byloje buvo nustatytos kitos kaltinamojo A. G. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą mažinančios aplinkybės (apie jas teismas plačiau pasisakė šio nuosprendžio 4.3. punkte). Taip pat svarbu, kad kaltinamasis A. G. gyvena kaimo vietovėje, kur susisiekimas viešuoju transportu yra apsunkintas (artimiausia viešojo transporto stotelė yra maždaug už 2 kilometrų). Jis kartu su savo drauge rūpinasi tame pačiame kaime gyvenančiais senyvais asmenimis – moteriškėmis M. K., A. V. ir kaltinamojo tėčiu A. G., o kaltinamojo draugė turi teisę vairuoti transporto priemones ir ji, naudodamasi kaltinamojo automobiliu, galėtų toliau rūpintis tiek paminėtais senyvais asmenimis, tiek savo ir kaltinamojo buitimi (kaltinamojo draugės automobilio techninė būklė yra prasta, su jos automobiliu sudėtinga važinėti kaimo keliais). Įvertinęs visus šiuos duomenis, kaltinamojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, teismas spendžia, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio palikimas kaltinamojo dispozicijoje nekels pavojaus visuomenei ir vidutinę 5760 Eur vertę turinčio automobilio realus konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir kaltinamojo teisių pusiausvyros, tokia priemonė varžytų kaltinamąjį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Šiuo konkrečiu atveju automobilį konfiskuoti netikslinga, todėl iš kaltinamojo A. G. išieškoma (konfiskuojama) atitinkamo dydžio pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šioje vietoje teismas pažymi, kad tokios nuomonės laikosi aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.).
5.5. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018). Svarbu tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o taip pat į kitas pirmiau paminėtas aplinkybes, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 5760 Eur, išieškojimas (konfiskavimas) iš kaltinamojo A. G. būtų neproporcinga, neteisinga ir perteklinė priemonė, todėl iš kaltinamojo tikslinga išieškoti (konfiskuoti) automobilio vertės dalį. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad 3000 Eur išieškojimo (konfiskavimo) iš kaltinamojo pakaks aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl iš kaltinamojo A. G. išieškoma būtent tokio dydžio konfiskuotino turto vertės dalis.
6.1. Kaltinamajam A. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (63–64, 66–67, 69–71 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
6.2.1. automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje, 13 b. l.) ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (esantis byloje), grąžinami automobilio savininkui A. G.;
6.2.2. kaltinamajam A. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
6.3. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo A. G. neišieškomos.
6.4. Kaltinamasis A. G. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
A. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo L. G. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 17 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. G. valstybei išieškoti automobilio „BMW X5“ vidutinę vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų).
A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
- automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti automobilio savininkui A. G.;
- A. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. G., jog automobilio vidutinės vertės dalį atitinkančią pinigų sumą jis turi sumokėti visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie automobilio vidutinės vertės dalį atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei ((duomenys neskelbtini)).
Išaiškinti A. G., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui L. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.