- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-797-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00399-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Skolininkas
- A. P.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1143-488/2014 išnagrinėjus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimo išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininko A. P. priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius UAB „ITM Inkasso“ prašė priteisti iš skolininko A. P. 583,34 Lt skolą, 268,37 Lt sutartines palūkanas, 577,51 Lt kitas išlaidas, nuo kurių skaičiuojamas žyminis mokestis, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 11 Lt žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorius UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą dėl įsakymo išdavimo. Teismas darė išvadą, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl netesybų (sutartinių palūkanų bei kreditoriaus negautų pajamų) išieškojimo, kurių suma (268,37+577,51=845,88 Lt) yra didesnė nei pagrindinė skola (583,34 Lt), yra nepagrįstas ir neatitinkantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.), todėl konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Kadangi skolininkas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį su pareiškėju buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus teismas konstatavo, jog sutartyje nustatytos palūkanos buvo neprotingai didelės ir atsižvelgiant į skolos sumą bei mokėtinas netesybas, pareiškėjui leistų nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „ITM Inkasso“ prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas niekaip nepaaiškina kokiu pagrindu iš reikalavimo formuluotės padaro išvadą, kad negautos pajamos yra ne negautos pajamos, o netesybos. Kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašo priteisti jo naudai negautas pajamas. Nurodo, kad vartojimo kredito įstatymo 21 str. nuostatos laikymasis suponuoja, kad kreditoriaus taikoma metinė palūkanų norma yra protinga ir pagrįsta. Tai, kad skolininkas yra vartotojas ir yra laikomas silpnesniąja šalimi neatleidžia jo nuo prievolės įvykdyti paskolos sutartį sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Visi teismo nutartyje iškelti klausimai gali būti sprendžiami skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius UAB “ITM Inkasso“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės A. P. 583,34 Lt skolą, 268,37 Lt sutartines palūkanas, 577,51 Lt kitas išlaidas, nuo kurių skaičiuojamas žyminis mokestis, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 11 Lt žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dalyje dėl netesybų (sutartinių palūkanų bei kreditoriaus negautų pajamų) motyvavo tuo, jog šiuo atveju skolininkas yra fizinis asmuo - vartotojas bei kad kreditoriaus prašomos priteisti palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis. Apeliantas nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo pozicija ir prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį, kuria jo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo atsisakyta priimti.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, dėl šių priežasčių tuo atveju, kai yra pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Pirmosios instancijos teismas CPK 435 str. 2 d. pagrindu atsisakydamas priimti pateiktą pareiškimą, konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl netesybų (sutartinių palūkanų bei kreditoriaus negautų pajamų) išieškojimo, kurių suma (268,37+577,51=845,88 Lt) yra didesnė nei pagrindinė skola (583,34 Lt), yra nepagrįstas ir neatitinkantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.). Pažymėtina, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-830/2003). Kreditorius UAB “ITM Inkasso“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės A. P. 583,34 Lt skolą, 268,37 Lt sutartines palūkanas, 577,51 Lt kitas išlaidas, nuo kurių skaičiuojamas žyminis mokestis, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 11 Lt žyminį mokestį. Pareiškime kreditorius nurodė, kad savo reikalavimus grindžia 2011-07-18 vartojimo kredito sutartimi SP23119, sudaryta tarp skolininkės A. P. ir UAB „Nordecum“, pagal kurią kreditas negrąžintas, palūkanos nesumokėtos, o negautos pajamos apskaičiuotos vadovaujantis kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo priėmimo dieną, pagal bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą. Byloje nėra įrodymų, ar vartojimo kredito sutartimi buvo susitarta dėl negautų pajamų atlyginimo. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006; Nr. 3K-3-62/2008; Nr. 3K-3-124/2011; Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.). Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas, kurias sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-322/2008, CP 6.249 str. 1 d.). Numanomos (tikėtinos) išlaidos nėra priteisiamos. Kadangi tokiu atveju žala nepreziumuojama, kreditorius turi įrodyti nuostolių (negautų pajamų) atsiradimą. Kreditoriaus UAB „ITM Inkasso” pareiškime paskaičiuotos negautos pajamos yra tik tikėtinos, todėl jos gali būti priteisiamos tik įvertinus teismui pateiktus pagrindžiančius įrodymus. Kadangi kreditorius pareiškime tik nurodo, jog pareiškimo faktinis pagrindas yra 2011-07-18 vartojimo kredito sutartis SP23119 ir šie duomenys byloje nepateikti, o iš pareiškimo turinio neaišku kokio dydžio kreditas buvo suteiktas A. P., skolininkės mokėtinų įmokų dydžiai, jų mokėjimo terminai, kredito grąžinimo terminas, todėl konstatuotina, jog kreditorius nepateikė pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra nurodytas pareiškimo faktinis pagrindas (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). Nors pagal CPK 435 straipsnio 3 dalies nuostatas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, tačiau įvertinęs UAB „ITM Inkasso“ pareiškime nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašomo 268,37 Lt sutartinių palūkanų dydžio priteisimas pažeistų skolininkės, kaip vartotojo interesus. Nepaisant to, jog kreditoriaus nurodytos sutartinės palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją, įstatymas imperatyviai reikalauja bendros vartojimo kredito kainos, kurios viena iš dalių yra sutartinės palūkanos, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimams ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str.). Todėl konstatuotina, kad sutartinių palūkanų priteisimas, kaip ir negautų pajamų, galimas tik įvertinus tai pagrindžiančius įrodymus. Taigi minėtų reikalavimų pagrįstumas turi būti įrodytas, ir jie gali būti nagrinėjami atskirai ginčo teisenos tvarka.
Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kad ji sudaryta prisijungimo būdu, dėl ko skolininkės galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų buvo ribotos. Todėl siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009).
Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 431 str. 1. 2 d., 435 str. 2 d. nuostatas ir pagrįstai nustatė, kad kreditoriaus prašomų priteisti netesybų suma yra aiškiai per didelė, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl jie negali būti priteisiamos CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl 583,34 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsisakymą priimti pareiškimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas dėl prašomų priteisti netesybų, tačiau nutartyje nieko nėra pasisakyta dėl reikalavimo priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas aiškaus nepagrįstumo. Tuo tarpu iš kreditoriaus pareiškimo matyti, kad kreditorius savo reikalavimą grindžia vartojimo kredito sutartimi ir tai iš esmės atitinka CPK 433 str. 1 d. 5 p., 3 d. reikalavimus, keliamus pareiškimo turiniui. Todėl svarstytina, ar buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas ir reikalavimo dalį dėl skolos, baudos ir procesinių palūkanų priteisimo pripažinti aiškiai nepagrįsta ir atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą dėl visų reikalavimų. CPK XXIII skyriuje nėra numatyta draudimo atsisakyti priimti tik pareiškimo dalį, kurią teismas vertina aiškiai nepagrįsta CPK 435 str. 2 d. prasme, o dėl kitų pareiškime nurodytų reikalavimų, kuriuos teismas pripažįsta pagrįstais, išduodi teismo įsakymą. Pastaruoju metu šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, nustatęs, kad vienas ar keli iš pareiškime nurodytų reikalavimų yra akivaizdžiai nepagrįsti, turėtų nutartimi atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl tokio ar tokių reikalavimų (pvz. delspinigių ar palūkanų priteisimo), nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę reikšti juos ginčo teisenoje, o dėl kitų reikalavimų išduoti teismo įsakymą (pvz. pagrindinės skolos priteisimo). Todėl sprendžiant klausimą iš naujo turi būti apsvarstyta, ar buvo pakankamas pagrindas atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą ir dėl 583,34 Lt skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Dėl paminėtų motyvų nutarties dalis naikintina ir toje dalyje pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 431 str. 6 d., 432 str., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą dėl 583,34 Lt skolos, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės A. P. panaikinti ir šioje dalyje pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.