Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-555-440/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-10
Bylos Nr.: e2A-555-440/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-02004-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: R. P., J. P.
Ieškovas: Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus

Kategorijos

2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas

Civilinė byla Nr. e2A-555-440/2018 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-02004-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Irenos Stasiūnienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11-1022/2018 pagal ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį bei pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovams J. P., R. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo bei išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – D. M., išvadą teikianti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu bei pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovams J. P. bei R. P., prašė: 1) nepilnametę G. P. atskirti nuo motinos J. P.; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. P. į dukrą G. P.; 3) nustatyti G. P. nuolatinę globą (rūpybą); 4) paskirti G. P. globėja D. M.; 5) nustatyti G. P. globos vietą globėjos D. M. gyvenamojoje vietoje; 6) priteisti iš atsakovo R. P. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros G. P. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki dukters pilnametystės; 7) priteisti iš atsakovės J. P. po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros G. P. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki dukters pilnametystės; 8) paskirti D. M. G. P. turto administratore.

2. Ieškovas nurodė, kad dabartiniu metu dėl sveikatos problemų J. P. nėra pajėgi tinkamai auklėti savo mažametę dukrą, todėl tikslinga G. P. atskirti nuo motinos, nustatyti nuolatinę globą (rūpybą), paskirti G. P. globėja D. M. (pas kurią vaikas gyvena nuo 2013 m.) bei nustatyti G. P. globos vietą globėjos D. M. gyvenamojoje vietoje. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas R. P. vengia atlikti savo pareigas dukrai ne dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvas negalėtų įgyvendinti tėvo valdžią; tinkamai nesirūpina vaiku dėl to, jog yra neatsakingas ir nerūpestingas; visiškai nesidomi savo dukra; neturi noro ir motyvacijos dukros auginti pats ir duomenų, kad situacija galėtų keistis, nėra, todėl tikslinga atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters atžvilgiu. Ieškovas akcentavo, jog vaiko atskyrimas nuo motinos ir tėvo valdžios apribojimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametės dukters G. P., todėl iš J. P. ir R. P. priteistinas išlaikymas.

3. A. J. P. atstovas Z. B. dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad esami bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu faktinė atsakovės J. P. padėtis lemia situaciją, kuomet dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių atsakovė J. P. dėl patirtų sužalojimų yra neadekvati aplinkai ir nėra pajėgi tinkamai auklėti mažametę dukrą G. P., todėl formaliai gali būti atskirta nuo dukters.

4. A. R. P. dėl ieškinio dalyko pakeitimo, nurodė, kad dėl G. P. atskyrimo nuo motinos J. P., nuolatinės globos nustatymo, G. P. globėjos paskyrimo D. M. ir G. P. gyvenamosios vietos nustatymo pas globėją bei periodinių išmokų priteisimo po 100 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki G. P. pilnametystės iš J. P. neprieštarauja ir palieka tai spręsti teismui.

5. Nurodė, kad su kitais pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo reikalavimais (neterminuotai apriboti tėvo valdžią bei priteisti 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį G. P. išlaikymui nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki jos pilnametystės) sutinka iš dalies. Nesutinka su ieškinyje išdėstytais motyvais jo atžvilgiu, jog jis nesirūpina vaiku, kad yra nerūpestingas ir neatsakingas, vaiko neišlaiko ir atsisako auginti. Akcentavo, kad galioja 2015 m. kovo 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriame teismas aiškiai pasisakė dėl G. P. išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėjo, jog sutinka mokėti G. P. išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 100 Eur kas mėnesį. Teikti didesnį išlaikymą yra nepajėgus, kadangi uždirba iki 800 Eur, vienas išlaiko nepilnametį sūnų, moka būsto paskolą, skiria lėšų būsto išlaikymui (namo šildymui, elektrai, šiukšlėms ir kitiems mokesčiams).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkino iš dalies, nusprendė: 1) atskirti G. P. nuo jos motinos J. P. dėl motinos sveikatos būklės; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. P. nepilnamečio vaiko G. P. atžvilgiu; 3) panaikinti G. P. laikinąją globą, paskirtą Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti nepilnamečiam vaikui G. P. nuolatinę rūpybą; 4) paskirti nepilnamečiam vaikui G. P. nuolatine rūpintoja bei rūpintinei priklausančio turto administratore D. M.; 5) nustatyti nepilnamečio vaiko G. P. rūpybos vietą rūpintojos gyvenamojoje vietoje; 6) priteisti iš atsakovės J. P. išlaikymą jos nepilnametei dukrai G. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymą jo nepilnametei dukrai G. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 8) paskirti administratore D. M. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 9) priteisti iš atsakovo R. P. 71,50 Eur žyminio mokesčio ir 17,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą; 10) likusioje dalyje ieškinį atmesti.

7. Teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovė J. P., nesant jos kaltės, dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negali pasirūpinti nepilnamete dukra G. P., mergaitė atskirtina nuo savo motinos J. P.. Pažymėjo, kad atsakovas R. P. vengia atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai G. P., nesidomi ir nesirūpina dukra, jos neišlaiko ir byloje nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas konstatavo, jog atsakovas įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdo, sąmoningai vengia atlikti savo pareigą rūpintis vaiku, nesirūpina jos priežiūra, sveikata, auklėjimu, tinkamų sąlygų jos vystymuisi sudarymu – tai sudaro įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis) numatytą pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu. Teismas, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, atitinkantį vaiko interesus, likusiai be tėvų globos G. P., sulaukusiai 14 metų, kuri teismo sprendimu atskiriama nuo motinos bei jos atžvilgiu apribojama tėvo valdžia, siekdamas užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje vaikas galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, panaikino laikinąją globą ir nustatė nuolatinę rūpybą, nuolatine rūpintoja ir rūpintinei priklausančio turto administratore paskyrė jos močiutę, t. y. trečiąjį asmenį D. M., rūpybos vietą nustatė rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

8. Pasisakydamas dėl išlaikymo priteisimo teismas pažymėjo, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu atsakovų J. P. ir R. P. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių nepilnamečio sūnaus I. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. P., o nepilnametės dukros G. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. P.; R. P. įsipareigojo visiškai išlaikyti nepilnametį sūnų I. P. iki jo pilnametystės, o J. P. įsipareigojo visiškai išlaikyti nepilnametę dukrą G. P. iki jos pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad minėtame teismo sprendime, nutraukiant atsakovų santuoką ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra priteistas konkretus išlaikymas (jo dydis) nepilnamečiams šalių vaikams, o tik patvirtinti šalių įsipareigojimai išlaikyti kartu su jais gyvenančius vaikus, atitinkamai nustačius vaikų gyvenamąją vietą, todėl nagrinėjamu atveju apribojus tėvo valdžią bei vaiką atskyrus nuo motinos, išlaikymas be tėvų globos likusiai G. P. priteistinas šiuo teismo sprendimu, o ne keičiamos Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl įsipareigojimų išlaikyti vaikus. Teismas akcentavo, jog galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis); išlaikymą G. P. iš atsakovų priteisė nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į išlaikymą, o atsakovams sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti vaikui išlaikymą nekiltų, o tai prieštarautų įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui.

9. Spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo dydžio, teismas nurodė, jog atsakovo siūlomas mokėti po 100 Eur išlaikymas per mėnesį vaikui neužtikrintų vaiko net minimalių poreikių patenkinimo, todėl toks išlaikymo dydis laikytinas neadekvačiu, nes vaikas turi ne tik patenkinti savo minimalius poreikius, tačiau jam taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems gabumams lavinti. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikam, visavertei asmenybei ir iš atsakovo priteisė po 150 Eur periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-11-18) iki vaiko pilnametystės. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo iš atsakovės J. P., teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašoma 100 Eur išlaikymo suma atsakovei J. P. dėl jos ypatingos sveikatos būklės yra objektyviai per didelė ir priteisė išlaikymą dukrai G. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2016m. lapkričio 18 d. iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo esmė

10. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. P. prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje priteistas iš atsakovo išlaikymas dukrai G. P. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2016 m. lapkričio 18 d. iki vaiko pilnametystės ir priimti naują sprendimą – priteisti išlaikymą nuo 2018 m. balandžio 23 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino, jog teismas, 2015 m. kovo 26 d. sprendimu nutraukdamas santuoką tarp J. P. ir R. P. bendru sutarimu ir patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepriteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Santuokos nutraukimo byloje teismas išsprendė G. P. ir I. P. išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, taip pat ir kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu bendru sutarimu. Teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo aptartas nepilnamečių vaikų išlaikymas – J. P. įsipareigojo visiškai išlaikyti G. P. iki jos pilnametystės, o R. P. įsipareigojo išlaikyti nepilnametį sūnų I. P. iki jo pilnametystės. Vadinasi, G. P. išlaikymas buvo išspręstas dar 2015 m. kovo 26 d. teismo sprendimu, kuris galioja iki šiol, t. y. šiuo metu yra vykdytini du sprendimai, prieštaraujantys vienas kitam. Teismas nurodytų aplinkybių nesiaiškino ir priėmė neteisingą bei neteisėtą sprendimą skundžiamojoje sprendimo dalyje. Tokiais veiksmais teismas, nustatydamas išlaikymo terminą nuo pirminio ieškinio padavimo dienos, sukelia atsakovui neigiamas materialines pasekmes.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad galioja bendras principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės atsiradimo į išlaikymą – nepagrįstai vadovavosi CK 3.200 straipsniu, kadangi šioje byloje šis straipsnis netaikytinas nes G. P. išlaikymas buvo išspręstas dar 2015 m. kovo 26 d. teismo sprendimu ir galioja iki šiol.

10.4. Teismas pažeidė imperatyvias įstatymo normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį), neteisingai vertino įrodymus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis) ir priėmė neteisingą sprendimą.

11. Atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nepilnamečiui vaikui buvo priteistas išlaikymas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

15. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkino iš dalies. Ieškovas minėtame pareiškime (be kitų reikalavimų) prašė teismo priteisti iš atsakovo R. P. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros G. P. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo R. P. išlaikymą jo nepilnametei dukrai G. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, apeliantas prašo priimti naują sprendimą – priteisti išlaikymą nuo 2018 m. balandžio 23 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl ginčo esmės

16. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. ( CK 3.200 straipsnis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. ( CK 3.201 straipsnis).

16. Byloje nustatyta, kad ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (be kitų reikalavimų) prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui – G. P.. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pagrindo priteisti vaikui išlaikymą, taip pat nėra ginčo ir dėl teismo priteisto išlaikymo dydžio. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo priteista nepilnamečiui vaikui išlaikymas nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Tokią savo poziciją grindžia nurodydamas, jog 2015 m. kovo 26 d. teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės J. P. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo aptartas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas. Apeliantas akcentuoja, kad minėtoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis įsipareigojo išlaikyti nepilnametį sūnų, o atsakovė įsipareigojo išlaikyti nepilnametę dukrą, vadinasi – išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas būtent šiuo teismo sprendimu, kuris yra galiojantis ir vykdytinas. Apelianto teigimu – šiuo metu galioja du sprendimai, prieštaraujantys vienas kitam.

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu buvo nutraukta tarp J. P. ir R. P. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka. Patvirtinta tarp J. P. ir R. P. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte numatyta, kad R. P. įsipareigoja visiškai išlaikyti nepilnametį sūnų I. P. iki jo pilnametystės (duomenys neskelbtini); 4 punkte numatyta, kad J. P. įsipareigoja visiškai išlaikyti nepilnametę dukrą G. P. iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo buvo susitarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas sprendimu šią sutartį patvirtino, sprendimas įsiteisėjęs. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, ar nesusituokę, ar gyvena kartu, ar gyvena skyrium. Šios nuostatos reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų nepilnametis vaikas gyvena, turi tokias pačias teisės ir pareigas nepilnamečiams vaikams dalyvaujant jų auklėjime, rūpinantis sveikata, sudarant sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, taip pat ir materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

19. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytąsias įstatymo normas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju faktas, jog teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo numatyta, kad R. P. įsipareigoja visiškai išlaikyti nepilnametį sūnų I. P. iki jo pilnametystės, o J. P. įsipareigoja visiškai išlaikyti nepilnametę dukrą G. P. iki jos pilnametystės, nereiškia, kad R. P. buvo atleistas nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Nors nei šalių sudarytoje sutartyje, nei teismo sprendime nėra aptarta, kaip, kokia forma, kokio dydžio R. P. teiks išlaikymą savo nepilnametei dukrai, tai nepaneigia imperatyvių įstatymo normų dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. P. turėjo pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai G. P.. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nepilnamečių vaikų išlaikymas buvo aptartas, tačiau kaip minėta ši sutartis nepaneigė atsakovo (apelianto) įstatyme imperatyviai numatytos pareigos išlaikyti ne tik sūnų, bet ir nepilnametę dukrą. Pažymėtina, kad tarp tėvų nesant ginčo dėl išlaikymo dydžio ar formos, tėvai turi pareigą teikti išlaikymą gera valia. Net ir esant priimtam teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo, tėvui ar motinai teikiant išlaikymą gera valia nėra būtina kreiptis dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka. Paprastai dėl išieškojimo priverstine tvarka kreipiamasi, kai vengiama teikti išlaikymą, pažeidžiami vaiko interesai ir pan.

20. Kaip minėta, pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-24/2013).

21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį, ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dar 2016 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo, turto administratoriaus skyrimo, išlaikymo priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad J. P. dažnai keičia savo gyvenamąją vietą, nuo 2016 m. balandžio mėnesio niekur nedirba, dukters priežiūra ir auklėjimu nesidomi, su dukra nebendrauja, išlaikymo neteikia; R. P. nesutinka auginti dukters, vengia vykdyti konstitucinę tėvų pareigą rūpintis savo vaiku; prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią į dukrą, paskirti vaikui nuolatinį globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, taip pat be kitų reikalavimų – priteisti iš R. P. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki dukters pilnametystės. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdama į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistavo aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gerove, taip pat ir klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko išlaikymu.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs minėtus ieškovės ieškinio reikalavimus, visiškai teisingai nurodė, jog sprendimu, kuriuo buvo nutraukta atsakovų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečiams vaikams nebuvo priteistas konkretus išlaikymo dydis, teismas nurodė, kad buvo patvirtintas šalių įsipareigojimas išlaikyti kartu su jais gyvenančius vaikus, atitinkamai nustačius jų gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas neabejotinai pagrįstai konstatavo, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ne tik CK 3.192 straipsnyje, bet ir numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (38 straipsnis), pažymėjo, jog apribojus tėvų valdžią bei atskyrus vaiką nuo motinos, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai pasisakęs dėl klausimo esmės, nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju apribojus tėvo valdžią bei vaiką atskyrus nuo motinos, išlaikymas be tėvų globos likusiai G. P. priteistinas šiuo teismo sprendimu, o ne keičiamos Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl įsipareigojimo išlaikyti vaikus.

24. Teisėjų kolegija, išsamiai išnagrinėjusi visas civilinės bylos faktines aplinkybes, įvertinusi bylos šalių išsakytas pozicijas, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendžia, kad apelianto argumentai, kad šiuo metu yra galiojantys ir vykdytini du sprendimai, prieštaraujantys vienas kitam, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo manyti, kad šalys taikiai sprendė su santuokos nutraukimu, vaikų išlaikymu, vaikų bendravimu ir kitus susijusius klausimus. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu pareiškimu dėl dalyko pakeitimo, kurių pagrindu skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo apribota tėvo valdžia ir vaikas atskirtas nuo motinos, taip pat be tėvų globos likusiai G. P. priteistas išlaikymas – iš atsakovės J. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. lapkričio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; iš atsakovo R. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. lapkričio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą, pakeitė Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta J. P. ir R. P. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį, kurioje buvo išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas.

25. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovo (apelianto) argumentai dėl to, kad teismas nepagrįstai priteisė iš R. P. nepilnametei dukrai G. P. išlaikymą nuo 2016 m. lapkričio 18 d., yra visiškai nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog palaiko 2018 m. kovo 12 d. pareiškimą, kurio 7 punkte prašo priteisti G. P. išlaikymą nuo ieškinio padavimo momento. Atsakovo (apelianto) vertinimu, ieškovui patikslinus ieškinį, t. y. pateikus pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, laikytina, kad ieškinys paduotas 2018 m. kovo 12 d. Pažymėtina, kad ieškovo ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo, turto administratoriaus skyrimo, išlaikymo priteisimo teismo buvo priimtas dar 2016 m., jau pradiniame ieškinyje ieškovas suformulavo reikalavimus neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. P. į dukrą G. P.; priteisti iš R. P. 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki dukters pilnametystės. 2018 m. kovo 12 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovo reikalavimai atsakovo R. P. atžvilgiu nesikeitė, ieškovas prašė: neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. P. į dukrą G. P.; priteisti iš R. P. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros G. P. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki dukters pilnametystės.

26. Pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

27. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nors Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu konkretus vaikų išlaikymo dydis nebuvo nustatytas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą, vadovaujasi išimtinai prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą nuo ieškovo ieškinio padavimo dienos – nuo 2016 m. lapkričio 18 d. Turtinės nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą prielaida egzistavo jau kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo metu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad išlaikymas G. P. priteistinas nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į išlaikymą, o atsakovams sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti vaikui išlaikymą nekiltų, o tai prieštarautų įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui.

28. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nutraukiant atsakovų santuoką ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo priteistas konkretus išlaikymas (jo dydis) nepilnamečiams šalių vaikams, todėl sprendė, kad apribojus tėvo valdžią bei vaiką atskyrus nuo motinos, išlaikymas be tėvų globos likusiai G. P. priteistinas šiuo teismo sprendimu, o ne keičiamos Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl įsipareigojimų išlaikyti vaikus, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad priėmė iš esmės neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė į vaiko interesus, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

29. Akcentuotinas išskirtinis teismo vaidmuo sprendžiant bylas kylančias iš šeimyninių teisinių santykių. Atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui netaiko griežtų nešališkumo reikalavimų (lot. ne procedeat iudex ex officio, iudex iudicet secundum allegata et probata partium: „tegul teisėjas imasi darbo ne paviršutiniškai atlikdamas pareigą, o teisia remdamasis šalių argumentais ir įrodymais“), o suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti. Aukščiausiasis teismas ne kartą pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008 ). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

30. Šeimos bylose teismas turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Šią jo teisę sudaro ne tik galimybė patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, bet taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ši teismo teisė šeimos bylose gali būti traktuojama kaip dispozityvumo principo, kuris yra vienas pagrindinių civilinio proceso ir apskritai visos civilinės teisės principų, išimtis. Dispozityvumo principas pačia bendriausiąja prasme reiškia, kad bylos dalyką nustato šalys; teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo; jis negali priteisti ieškovui to, ko šis neprašė, teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė; ieškovas turi teisę didinti ar mažinti savo reikalavimų apimtį, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Privatinei teisei būdingas dispozityvumas. Tai reiškia, kad asmenys, buvę laisvi esant materialiniams santykiams, privalo tokie būti ir esant procesiniams santykiams. Iš kitos pusės, dispozityvumo principas materialiojoje teisėje nėra absoliutus. Ypač tai akivaizdu šeimos teisėje, kurioje materialiųjų santykių atsiradimas, raida ir pabaiga nėra grynai privatus šalių reikalas, jie vienaip ar kitaip veikia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų teisinių santykių, byla taip pat nėra grynai privati, nes jos baigtis paveikia viešąjį interesą. Todėl šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę atlikti CPK 376 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, jei tokius veiksmus teismas atlieka vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Remdamasi visais nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu bei iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis išvadomis ir pateikta motyvacija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo naikinti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Konstatavus teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatytų netikslumų, nekeičiančių sprendimo esmės, ištaisymas atliktinas apeliacinės instancijos teisme patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patikslintina pirmosios instancijos teismo motyvuojamoji dalis, nurodant, kad yra keistina Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo dalis, kuria buvo patvirtinta J. P. ir R. P. 2015 m. kovo 26 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 3 ir 4 punktai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Patikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nurodant pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo dalies, kuria buvo patvirtinta J. P. ir R. P. 2015 m. kovo 26 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 3 ir 4 punktus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir priteisti iš atsakovės J. P., išlaikymą jos nepilnametei dukrai G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Bei priteisti iš atsakovo R. P., išlaikymą jo nepilnametei dukrai G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš kitų proceso dalyvių duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta todėl išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalį dėl išlaikymo priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo kuriuo buvo patvirtinta J. P. ir R. P. 2015 m. kovo 26 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį dėl dukros Gabijos išlaikymo ir:

priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnametei dukrai G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Danutė Burbulienė Irena Stasiūnienė Vilija Valantienė