Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovams J. P., R. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo bei išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - D. M., išvadą teikianti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Nustatytos bylos aplinkybės.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, gindamas vaiko interesus, 2016 m. lapkričio 18 d. ieškiniu kreipėsi i teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo G. P. atžvilgiu, tačiau atsakovui R. P. teisme pareiškus ieškinį dėl tėvystės G. P. nuginčijimo, 2017 m. kovo 21 d. teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-314-1048/2017 (elektroninės bylos tomas I, b. l. 1-4, 193). Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d., sprendimu, įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 12 d., R. P. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir motinos valdžios apribojimo tenkintas iš dalies, laikinai apribota motinos valdžia J. P. jos nepilnamečio sūnaus I. P. atžvilgiu, likusi ieškinio dalis atmesta (elektroninės bylos tomas II, b. l. 19-29). 2018 m. sausio 17 d. teismo nutartimi įsiteisėjus Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d., sprendimui Nr. e2-314-1048/2017, šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, 2018 m. kovo 12 d. priimtas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo iš dalies pakeisti ieškinio reikalavimai ir šių reikalavimų apimtyje nagrinėjama civilinė byla (elektroninės bylos tomas II, b. l. 80-84).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylas dėl vaiko ir tėvų atskyrimo bei tėvų valdžios apribojimo kaip tik šis principas yra esminis principas ir visos byloje teisinę reikšmę turinčios aplinkybės visų pirmą turi būti vertinamos atsižvelgiant į vaikų teisių apsaugos principą, o santykyje su vaikų auklėjimo šeimoje principu turi būti įvertinama, ar gyvenimas šeimoje atitinka vaiko interesą. Tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės rūpybos, rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.179 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Nurodytos priemonės taikymui būtina nustatyti dvi aplinkybes: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Byloje nustatyta, jog 2018 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) sumušta atsakovė J. P., kuri dėl kraujavimo į smegenis ir komos būsenos paguldyta į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate dėl J. P. sumušimo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnį. J. P. nuo 2018 m. vasario 6 d. gydosi viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, jai diagnozuota kairės kaktinės smegenų skilties pūlinys, būklė po galvos smegenų traumos ir kraujo išsiliejimo po kietuoju dangalu šalinimo. 2018 m. kovo 12 d. J. P. nukreipta gydytis į Palangos reabilitacijos ligoninę, kur reabilitaciją numatoma tęsti iki 2018 m. balandžio 29 d. J. P. diagnozuota dešinių galūnių parezė, sutrikusi pusiausvyra, savarankiškai negali judėti, vežama vežimėliu, jos sveikatos būklė yra vidutinio sunkumo, yra nekritiška, sutrikęs suvokimas ir kalba, dėl ko yra apsunkintas kontaktas. Dėl sveikatos būklės ji negali būti apklausiama ir dalyvauti teisminiuose procesuose. Nagrinėjamu atveju atsakovė J. P. dėl sveikatos problemų, t, y. dėl patirtų sužalojimų yra neadekvati aplinkai, J. P. nėra pajėgi tinkamai auklėti savo mažametę dukrą G. P.. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės – nėra pajėgi rūpintis dukra, ją auklėti, prižiūrėti, t. y. negali šiuo metu atlikti CK 3.165 straipsnyje nustatytų pareigų vaiko atžvilgiu.

Nustačius, jog atsakovė J. P. nesant jos kaltės, dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negali pasirūpinti nepilnamete dukra G. P., vaiko interesais mergaitė atskirtina nuo savo motinos J. P. (CK 3.179 straipsnis).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovo, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. P. visiškai sutinka su reikalavimu dėl tėvo valdžios ribojimo, teismas sprendžia, kad atsakovas R. P. vengia atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai G. P., nesidomi ir nesirūpina dukra, jos neišlaiko ir byloje nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti. Byloje nėra duomenų, teismui leidžiančių padaryti kitokias išvadas. Priešingai, nuo laikinosios globos nustatymo, atsakovas nesiėmė iniciatyvos ir neatliko realių veiksmų vaikui susigrąžinti, pripažinęs tėvystę, ją ginčijo teismine tvarka, teismui netenkinus reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovas toliau rūpintis dukra atsisako motyvuodamas tuo jog G. P. nėra jo biologinė dukra ir neprieštarauja tėvo valdžios apribojimui dukters atžvilgiu. Teismo vertinimu atsakovas nevykdo tėvų valdžios turinį sudarančių nei teisių, nei pareigų savo dukters atžvilgiu, tokia laikysena yra atsakovo sąmoningas ir valingas apsisprendimas, kuris negali būti pateisinamas jokiais objektyviais, nuo atsakovo valios nepriklausančiais veiksniais, todėl atsakovo tėvo valdžia apribotina. Esant visumai nustatytų aplinkybių, konstatuotina, jog atsakovas įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdo, sąmoningai vengia atlikti savo pareigą rūpintis savo vaiku, nesirūpina jos priežiūra, sveikata, auklėjimu, tinkamų sąlygų jos vystymuisi sudarymu. Remdamasis byloje surinktais ir išanalizuotais duomenimis, teismas daro išvadą, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo vaiku, tai sudaro įstatyme (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) numatytą pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu. Duomenų, kad toks tėvo požiūris į dukrą ateityje galėtų pasikeisti byloje nėra. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms, laikytinas jų kaltais veiksmais. Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, išlieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas.

Teismas pažymi, kad net ir apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnis). Teismas taip pat pažymi, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Vaiko nuolatinės rūpybos ir rūpybos vietos nustatymo, globėjos (rūpintojos) paskyrimo

Vaiko teisių apsaugos konvencijos 20 straipsnio 1 punktas nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą. Nacionalinėje teisėje nustatyta, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribojama tėvų valdžia, jam nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) CK 3.257 straipsnio 3 punktas, 6 punktas).

Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa. Globėja paskirta G. P. močiutė, gyv. (duomenys neskelbtini) D. M. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame du kambariai, virtuvė, yra visi patogumai. Namuose tvarkinga, švaru, jauku. G. skirtas atskiras kambarys. D. M. dirba (duomenys neskelbtini) virėja, jos pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, globos (rūpybos) išmoka, skirta G. P. išlaikymui, ir vaiko globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. D. M. yra sveika, neteista, administracine tvarka nebausta, atitinka globėjams keliamus reikalavimus. Tarp D. M. ir G. P. jau yra susiformavęs emocinis ryšys, kuris kasdien vis stiprėja. D. M. yra G. P. močiutė, ji sutinka būti G. P. globėja ir padėti vaikui, praradusiam tėvų globą, yra pasiryžusi suteikti jam dvasinę, moralinę ir materialinę gerovę, auginti ir paruošti savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į viešąjį interesą, atitinkantį vaiko interesus, likusiai be tėvų globos G. P., sulaukusiai 14 metų, kuri šiuo sprendimu atskiriama nuo motinos, bei jos atžvilgiu apribojama tėvo valdžia, siekiant užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje vaikas galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, panaikintina laikinoji globa ir nepilnamečiam vaikui G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 3 ir 6 punktai, 3.259 straipsnio 1 dalis). Kadangi G. P. globėjos šeimoje jau gyvena nuo 2013 metų, jos nuolatine rūpintoja ir rūpintinei priklausančio turto administratore paskirtina jos močiutė, t. y. trečiasis asmuo D. M.. Teismas pripažįsta, kad būtent šios rūpintojos paskyrimas atitinka nepilnametės mergaitės interesus. Rūpybos vieta nustatoma rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Pagal CK 3.255 straipsnio 3 punktą vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Kadangi šiuo teismo sprendimu nustačius G. P. nuolatinę rūpybą, pasibaigia vaiko laikinoji globa, todėl panaikintina Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa.

Rūpintojai išaiškintinos rūpintojos bei turto administratorės teisės, pareigos bei atsakomybė (CK 3.271–3.273 straipsniai, 4.236–4.252 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir turto administratoriaus paskyrimo

Nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą), išlaikymo teikimo klausimai sprendžiami pagal CK 3.202 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui nustačius globą (rūpybą), išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. P. priteisimo dydžio bei išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo.

Ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnametei G. P. nuo pradinio ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės iš atsakovės J. P. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš atsakovo R. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas R. P. su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka iš dalies, laikydamas nepagrįstu prašomo priteisti išlaikymo dydį bei pareikšdamas, kad sutinka teikti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį, nes dėl savo turtinės padėties negali teikti ieškovės prašomos išlaikymo sumos. Atsakovės J. P. atstovas, atsižvelgdamas į ypatingai sunkią atsakovės J. P. turtinę padėtį bei galimybės dėl sveikatos būklės teikti išlaikymą neturėjimą, ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo dydžio prašė mažinti priteisiant tokį išlaikymą, kokį atsakovė būtų pajėgi teikti. Atsakovo R. P. atstovė Stanislava Barvidytė nesutikdama su ieškovo reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo pradžios momentu nuo ieškinio padavimo dienos, pažymėjo, kad visgi, apribojus tėvo valdžią išlaikymas G. P. turėtų būti nepriteisiamas, o keičiamos Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties sąlygos dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kadangi minėtu teismo sprendimu išlaikymo klausimas buvo išspręstas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas, sutinkamai su CPK 18 straipsnio nuostatomis, privalomai, todėl iki šiol galiojant minėtam teismo sprendimui, pakeitus Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties sąlygas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, šioje byloje išlaikymas G. P. priteistinas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pasisakydamas dėl išlaikymo priteisimo, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl apribojus tėvų valdžią bei atskyrus vaiką nuo motinos, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu atsakovų J. P. ir R. P. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių nepilnamečio sūnaus I. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. P. (sutarties 1 punktas), o nepilnametės dukros G. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. P. (sutarties 2 punktas). R. P. įsipareigojo visiškai išlaikyti nepilnametį sūnų I. P. iki jo pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) (sutarties 3 punktas), o J. P. įsipareigojo visiškai išlaikyti nepilnametę dukrą G. P. iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) (sutarties 4 punktas) (elektroninės bylos tomas I, b. l. 91-93). Pažymėtina, kad minėtame teismo sprendime, nutraukiant atsakovų santuoką, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra priteistas konkretus išlaikymas (jo dydis) nepilnamečiams šalių vaikams, o tik patvirtinti šalių įsipareigojimai išlaikyti tik kartu su jais gyvenančius vaikus, atitinkamai nustačius vaikų gyvenamąją vietą, todėl nagrinėjamu atveju apribojus tėvo valdžią bei vaiką atskyrus nuo motinos išlaikymas be tėvų globos likusiai G. P. priteistinas šiuo teismo sprendimu, o ne keičiamos Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl įsipareigojimų išlaikyti vaikus.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pradžios momento nustatymo, teismas pažymi, kad galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad turtinės vaiko teisės į išlaikymą prielaida, egzistavo jau kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo metu, nes atsakovai nevykdė pareigos materialiai išlaikyti vaiką G. P.. Byloje nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu, nutraukiant atsakovų santuoką, patvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, išlaikymas nepilnametei G. P. nebuvo priteistas. Atsakovei J. P. nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, atsakovas R. P. dar 2015 m. rugsėjo 26 d., kuomet buvo svarstomas šalių dukters laikinosios globos nustatymo klausimas pasirašytinai informuotas ir supažindintas su tėvų atsakomybe už tėvo pareigos išlaikyti dukrą nevykdymą, tačiau ir toliau šios pareigos sąmoningai nevykdė. Kita vertus, ieškovui kreipusis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovams, atsakovas R. P. pareiškė ieškinį dėl tėvystės G. P. nuginčijimo, kurią pats savanoriškai prieš daugiau nei septynerius metus pripažino, o teismui sustabdžius bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovo ieškinį, išlaikymo pareigos nevykdė. Todėl atsakovo atstovės advokatės S. Barvidytės argumentai, kad išlaikymas turi būti priteistinas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, nes priešingu atveju tai būtų teisiškai neteisinga bei prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas G. P. iš atsakovų priteistinas nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į išlaikymą, o atsakovams sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti vaikui išlaikymą nekiltų, o tai prieštarautų įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo dydžio, teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Kasacinis teismas nurodo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2013).

Ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnametei G. P. nuo pradinio ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės iš atsakovės J. P. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš atsakovo R. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikio tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus.

Sprendžiant priteistino išlaikymo iš atsakovo R. P. dydžio klausimą, teismas analizuodamas bylos duomenimis, susijusius su atsakovo R. P. turtine padėtimi nustatė, kad atsakovas R. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. birželio 9 d., jo vidutinės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Eur bei priteistas 150 Eur išlaikymas sūnui. Atsakovas gyvena kartu su sūnumi I. P. jam asmeninės nuosavybės teise 1/3 priklausančioje gyvenamojo namo, įgyto 2017 m. lapkričio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, kuriam įregistruota hipoteka kredito grąžinimo užtikrinimui. Atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė – automobilis Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jo mėnesio išlaidos apie 400 Eur. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovo R. P. ir atsakovės J. P. turtinė padėtis nėra lygiavertės. Teismo vertinimu atsakovo siūlomas mokėti po 100,00 Eur išlaikymas per mėnesį vaikui neužtikrintų vaiko net minimalių poreikių patenkinimo, todėl toks išlaikymo dydis laikytinas neadekvačiu, nes vaikas turi ne tik patenkinti savo minimalius ir fiziologinius poreikius, tačiau jam taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių jų turimiems ar įgytiems gabumams lavinti. Be to, teismas pažymi, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis ar išvis negaunamomis pajamomis. Atsakovas jaunas ir darbingas vyras, jo vidutinės mėnesinės pajamos sudaro apie 800 Eur, kita vertus atsakovo prisiimti įsipareigojimai pagal kredito sutartį netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti, todėl atsakovas turi pasirūpinti pareiga ne tik vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bet ir pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovų nepilnametei dukrai šiuo metu 14 metų, mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini), lanko šokių ir gitaros būrelius. G. P. turi specialiųjų poreikių, jai nustatyti regos sutrikimai. Trečiasis asmuo laikina G. P. globėja teismo posėdžio metu nurodė, kad G. išlaikyti per mėnesį skiria visą 300 Eur vaiko globos išmoką ir papildomai prisideda savo gaunamomis pajamomis. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikam, visavertei asmenybei. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo R. P. priteistina po 150 Eur periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki vaiko pilnametystės, ir ši suma šiuo metu bus pakankama mergaitės išlaikymui ir atitiks tiek trečiojo asmens, tiek atsakovo interesus.

Sprendžiant priteistino išlaikymo iš atsakovės J. P. dydžio klausimą, teismas vertina, kad ieškovo prašoma 100 Eur išlaikymo suma atsakovei J. P. dėl jos ypatingos sveikatos būklės yra objektyviai per didelė. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad atsakovei J. P. šiuo metu dėl sveikatos būklės, tai yra dėl patirtos galvos traumos ir kraujo išsiliejimo po kietuoju dangalu šalinimo, akivaizdu, pačiai yra reikalinga slauga, byloje nepaneigta, kad šiuo metu ji negauna jokių pajamų, o esant tokios sveikatos būklės, jai pačiai reikalingas išlaikymas ir priežiūra, kurį be kita ko tenka teikti trečiajam asmeniui tai yra D. M.. Atsakovė nuo 2017 m. lapkričio 17 d. niekur nedirba. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė turėtų papildomų pajamų. J. P. neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruoto turto, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, kas taip pat patvirtina sunkią atsakovės materialinę būklę. Trečiasis asmuo D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ir iki atsakovės sveikatos sutrikdymo teikė jai pagalbą, ir toliau pati rems ir rūpinsis atsakove, nes ji yra jos dukra, kas taip pat pagrindžia teismo nuomonę dėl prastos atsakovės materialinės padėties. Kita vertus būtina įvertinti ir tą aplinkybę, jog atsakovei J. P. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d., sprendimu, įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 12 d., laikinai apribota motinos valdžia į sūnų I. P. ir priteistas išlaikymas sūnui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turi sveikatos problemų ir dėl sveikatos būklės šiuo metu nedirba nei negauna pajamų, o atsakovas – dirba ir gauna nuolatines pakankamas pajamas; į tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, o atsakovė neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju, nukryptina nuo lygių dalių, teikiant išlaikymą vaikui principo, ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Vertindamas šias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog atsakovė objektyviai pajėgi teikti išlaikymą dukrai G. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki vaiko pilnametystės, ir ši suma šiuo metu bus pakankama mergaitės išlaikymui ir atitiks tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės interesus.

CK 3.275 straipsnyje nustatyta, jog globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka, todėl nuolatine rūpintoja paskirta D. M. skirtina ir rūpintinės turto administratore (CK 3.202, 3.275 straipsniai).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedama tvarkyti vaiko globėjai D. M. (CK 3.275 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas (savivaldybės institucija) nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turi būti išieškotos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsakovei J. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. bei sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-4094-20754 bei 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-296-1832 teikiama 100 procentų garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Byloje ieškovę atstovavo advokatas Zigmas Burba, teismui pateikta2017 m. sausio 24 d pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo 159,22 Eur sumai valstybės naudai pagal 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-4094-20754 ir 2018 m. balandžio 6 d. pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2219 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-296-1832 282,48 Eur sumai užmokestis advokatui (elektroninės bylos T. I, b. l. 154, 174, ; T.2, b. l. 44 ).

Kadangi tiek ieškovas pagal įstatymą, tiek atsakovė J. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais yra atleista nuo 100 procentų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės J. P. tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šioje dalyje apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo R. P. priteisiama į valstybės biudžetą 71,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: už neturtinį reikalavimą dėl tėvo valdžios ribojimo 31 Eur žyminio mokesčio (reikalavimai nustatyti nuolatinę globą, gyvenamąją vietą ir paskirti globėją ir turto administratorių yra išvestiniai reikalavimai, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami) (41 Eur x 75 proc.), 40,50 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 3, 7 punktai, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 34,77 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistinos 17,40 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 96 straipsniu, 259 – 270 straipsniais, 376 straipsniu, 406 straipsniu, 407 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsniu, 3.180 straipsniu, 3.183 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.195 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.208 straipsniu, 3.251 straipsniu, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 1 punktu, 3.256 straipsniu, 3.257 straipsnio 3 ir 6 punktais, 3.259 straipsniu, 3.264 straipsnio 3 dalimi, 3.265 straipsnio 1 punktu, 3.271 –– 3.276 straipsniais, 4.236 - 4.252 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkinti iš dalies.

Atskirti G. P., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jos motinos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl motinos sveikatos būklės.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti G. P. laikinąją globą, paskirtą Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti nepilnamečiam vaikui G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Paskirti nepilnamečiam vaikui G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja bei rūpintinei priklausančio turto administratore D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpybos vietą rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnametei dukrai G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti administratore D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71,50 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 50 ct) žyminio mokesčio ir 17,40 Eur (septyniolika eurų 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojos paskyrimo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.