- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1282-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13078-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Justneda“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Justneda“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,Justneda“ (toliau – atsakovė) 2 872,83 Eur žalos atlyginimo, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdrausta atsakovės transporto priemonės Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Vokietijos Federacinėje Respublikoje 2017 m. balandžio 4 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltininku nurodytas atsakovės transporto priemonės Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas, iš įvykio vietos pasišalino. Dėl transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimų ieškovas išmokėjo 2 872,83 Eur dydžio draudimo išmoką.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ies?kovo regresinis reikalavimas de?l 2 872,83 Eur dydz?io sumos atlyginimo paremtas tik draudimo išmokos faktu, tačiau neįrodžius priežastinio ryšio tarp neteisėtų transporto priemonės vairuotojo veiksmų ir dėl to kilusios žalos. Ies?kovas neturi teise?s reiks?ti regresinio reikalavimo atsakovei, t. y. reikalauti susigra?z?inti is?moke?tos draudimo is?mokos, nes ši buvo is?moke?ta remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDI?) 3 straipsnio 1 dalies pagrindu.
4. 2016 m. liepos 22 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta įprastine? transporto priemone?s valdytoju? civiline?s atsakomybe?s privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdraustas atsakovo krovininis automobilis Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Numatytas draudimo laikotarpis buvo nuo 2016 m. rugpju?c?io 7 d. 00:00 val. iki 2017 m. rugpju?c?io 6 d. 24.00 val. Pagal pasiras?yta? draudimo sutarties liudijima? Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo apsauga transporto priemonei turėjo būti suteikiama ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
5. Atsakovė apie 2017 m. balandz?io 4 d. eismo i?vykį, i?vykusi Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kuriame dalyvavo jai priklausanti transporto priemone? – krovininis automobilis Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), suz?inojo tik 2017 m. balandz?io 14 d., gavusi elektroniniu pas?tu lais?ka? iš ieškovo, kuriame buvo pras?oma uz?pildyti is?samu? vairuotojo paais?kinima?, eismo i?vykio deklaracija? bei atsiu?sti vairuotojo paz?yme?jimo kopija? ir transporto priemone?s apgadinimu? nuotraukas. Atsakovė sureagavo greitai, visus pras?omus dokumentus uz?pilde? ir is?siunte? ies?kovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
6. Atsakovė, uz?pildydama pranes?ima? apie eismo i?vyki? uz?sienyje, nurode?, jog krovininio automobilio Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas 2017 m. balandz?io 4 d. jokio eismo i?vykio nepastebe?jo, t. y. galimai joks eismo i?vykis ta? diena? net nei?vyko, nes krovininis automobilis Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra neapgadintas ir kaip to patvirtinima?, atsakovė ies?kovui is?siunte? transporto priemone?s nuotraukas, kuriose matosi, jog ant transporto priemone?s jokiu? paz?eidimu? ne?ra. Situacija?, susijusią su eismo i?vykiu uz?sienyje, papildomai paais?kino z?odz?iu, susisiekusi telefonu su ies?kovu. Paz?yme?jo, kad atsakovei ies?kovo pasiteiravus, kaip mine?toje situacijoje ji ture?tu? elgtis toliau, atsakovė buvo tiesiog informuota, kad ies?kovas, gave?s atsakovės transporto priemone?s padarytas nuotraukas, is?analizuos viska? ir apie priimta? draudimo bendrove?s, t. y. ies?kovo sprendima?, atsakovė bus informuota, tac?iau, jokios informacijos apie draudz?iamojo eismo i?vykio tyrima? ir apie priimamus sprendimus is? ies?kovo negavo.
7. Atsakovė tik 2018 m. sausio 13 d. is? ies?kovo gavo 2018 m. sausio 7 d. pretenzija? Nr. R18/0014825 de?l 2 872,83 Eur sumos atlyginimo, kuria buvo informuota, kad de?l 2017 m. balandžio 4 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, kaltininku pripažintas atsakovei priklausančios transporto priemonės Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, neva pasišalinęs iš įvykio vietos, ieškovo draudimo bendrovė išmokėjo 2 872,83 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią atsakovė privalo iki 2018 m. sausio 21 d. atlyginti ieškovo draudimo bendrovei. Pažymėjo, kad jokių patvirtinančių ar įrodančių atsakovei priklausančios transporto priemonės Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltės, sukėlus eismo įvykį ir pasišalinus iš jo, apgadinus trečiojo asmens turtą, įrodymų ieškovas nepateikė.
8. 2018 m. sausio 17 d. atsakovė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovo draudimo bendrovei pateikė oficialų atsakymą į ieškovo 2018 m. sausio 7 d. pretenziją dėl 2 872,83 Eur sumos atlyginimo, kuriame pažymėjo, jog nesutinka su ieškovo reikalaujama grąžinti suma, reikalaudama iš ieškovo pateikti prašomos atlyginti 2 872,83 Eur dydžio sumos detalizaciją, visus įrodymus (nuotraukas, video įrašus ir kt.), kuriais remiantis padaryta išvada, kad būtent atsakovei priklausanti transporto priemonė sukėlė žalą trečiajam asmeniui.
9. Ieškovo draudimo bendrovės Teisės skyriaus vadovo pavaduotojas J. K., 2018 m. sausio 18 d., atsakydamas į atsakovės pateiktą oficialų atsakymą į 2018 m. sausio 7 d. pretenziją dėl 2 872,83 Eur sumos atlyginimo, atsiuntė atsakovei jos prašomus dokumentus / bylos administravimo medžiagą, kuri, kaip ji pažymėjo, buvo vokiečių kalba, ir nurodė, kad draudimo bendrovėje buvo priimtas sprendimas laikyti ikiteisminį ginčo sprendimo būdą jau išnaudotu, o regresinio reikalavimo bylą tolimesniam administravimui perduoti draudimo bendrovę atstovaujančiam advokatui dėl regresinio reikalavimo išieškojimo teismine tvarka. Atsakovė 2018 m. sausio 19 d. ieškovės draudimo bendrovės Teisės skyriaus vadovo pavaduotojui J. K. elektroniniu paštu parašė laišką, kuriuo prašė pateikti paaiškinimus, kodėl tik daugiau nei po pusės metų yra atsiunčiami dokumentai, kurie yra vokiečių, o ne lietuvių kalba, ir kodėl niekas atsakovės neinformavo apie tai, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje vyksta tyrimas dėl sukelto eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas atsakovei priklausančios transporto priemonės vairuotojas. Atsakymas iš ieškovo draudimo bendrovės buvo gautas tik 2018 m. sausio 30 d., kuriame ieškovas pasisakė, jog atsiųsta draudiminio įvykio medžiaga yra vokiečių kalba, nes eismo įvykio administravimas įvyko ne Lietuvos Respublikoje, o Vokietijos Federacinėje Respublikoje, o draudimo bendrovės pateiktoje pretenzijoje išdėstytus reikalavimus pagrindžia draudžiamojo įvykio tyrimą ir visas žalos nustatymo ir administravimo procedūras atlikusio ieškovo draudimo bendrovės korespondento Vokietijos Federacinėje Respublikoje – Balcia Insurance SE Niederlassung Deutschland pateikta išvada bei policijos pažyma, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad 2017 m. balandžio 4 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje įvykusio eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovei priklausančios transporto priemonės Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, todėl atsakovė privalo vadovautis minėtų kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis. Atsakovės atstovė advokato padėjėja R. V., susipažinusi su ieškovo draudimo bendrovės korespondento Vokietijos Federacinėje Respublikoje – Balcia Insurance SE Niederlassung Deutschland pateikta išvada, policijos pateikta pažyma bei eksperto išvada dėl žalos, 2018 m. kovo 19 d. registruota pašto siunta ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius išsiuntė pretenziją dėl pareikšto reikalavimo atlyginti draudimo bendrovei 2 872,83 Eur sumą pagal 2018 m. sausio 7 d. pretenziją Nr. R18/0014825, kuria ieškovo buvo reikalaujama per dešimt dienų nuo minėtos pretenzijos gavimo dienos, pateikti raštišką atsisakymą nuo pareikšto 2 872,83 Eur dydžio reikalavimo. Ieškovas korespondenciją gavo ir 2018 m. kovo 26 d. atsakovės atstovės elektroniniu paštu pateikė atsakymą į 2018 m. kovo 19 d. pretenziją, nurodydama, jog įvertinus atsakovės pretenzijoje išdėstytus teiginius, ieškovas nemato jokio teisinio pagrindo atsisakyti reikalavimo.
10. Atsakovės nuomone, kontakto tarp transporto priemonių nebuvo arba jis buvo toks nežymus, kad transporto priemonės Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas net nesuprato, kad būtent dėl jo veiksmų galimai įvyko eismo įvykis ir jis galėjo kliudyti kitą automobilį, todėl paliko įvykio vietą nesant tyčios. Jeigu jis vis dėlto būtų suvokęs, kad dalyvauja eismo įvykyje, tikrai būtų sustojęs ir nustatyta tvarka užpildęs su nukentėjusiuoju eismo įvykio deklaraciją ar atlikęs kitus formalumus pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktus. Ieškovo draudimo bendrovės korespondento Vokietijos Federacinėje Respublikoje atlikusio draudžiamojo įvykio tyrimą išvadoje yra parašyta, „jog lietuviško krovininio automobilio Fiat Dukato vairuotojas, kuris manevruojant susidūrė su priparkuotu lengvuoju automobiliu ir pažeidė jo automobilį iš priekio, galimai nepastebėjo įvykio ir dėl to išvažiavo iš įvykio vietos, nepagalvojęs apie galimai padarytą žalą“. Pažymėjo, jog tarp atsakovei priklausančios transporto priemonės Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo atliktų veiksmų ir galimai kilusios žalos, priežastinio ryšio nėra.
11. Išanalizavus 2017 m. balandžio 5 d. policijos pranešimą apie įvykusį eismo įvykį, kuriame aprašyta atsakovei priklausančios transporto priemonės Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo eismo įvykio metu galimai sukelta žala trečiojo asmens turtui (transporto priemonei) ir Vokietijos Federacinės Respublikos eksperto Dekra parengtą žalos įvertinimą, pastebėta esant esminių netikslumų. 2017 m. balandžio 5 d. policijos pranešime apie įvykusį eismo įvykį nurodyti tokie trečiojo asmens turto apgadinimo požymiai: priekinė dalis, gaubtas; dešinė pusė, įlenkimas; priekis dešinėje, sparnas, pastebimas įlenkimas. Tuo tarpu Vokietijos eksperto Dekra parengtame žalos įvertinime nurodyti tokie trečiojo asmens turto apgadinimo požymiai: bamperis iš kairės priekinės pusės apgadintas; sparnai iš kairės priekinės pusės yra įlinkę, žibintas iš kairės priekinės pusės apgadintas. Vokietijos Federacinės Respublikos eksperto Dekra parengtame žalos įvertinime nurodyti yra ir ankstesni transporto priemonės gedimai, tarp kurių sparnai iš priekinės pusės įbrėžti ir įlinkę, bamperis iš priekinės dešinės pusės įbrėžtas, dešinės durelės subraižytos. Taigi, atsiradusios žalos aprašymas policijos pranešime akivaizdžiai skiriasi nuo parengto eksperto Dekra atsiradusios žalos įvertinimo, todėl darytina išvada, jog buvo keičiamos ir remontuojamos transporto priemonės detalės, kurios buvo atsiradusios galimai iš ankstesnių transporto priemonės gedimų, o ne po galimai įvykusio 2017 m. balandžio 4 d. eismo įvykio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23273-294/2018 ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12.1. Teismas nustatė, kad policijos pareigūnų užpildytame eismo įvykio pranešime apgadinimai nurodyti kitoje pusėje negu ekspertų surašytame akte. Nors ieškovo korespondento Vokietijos Federacinėje Respublikoje atsakymas, kad policijos pareigūnai padarė klaidą (peržiūrėję pildytą deklaraciją), kurios įrodymus (neįskaitomus) pridėjo, tokios aplinkybės kelia abejonių dėl paties eismo įvykio kilimo ir atsakovės transporto priemonės valdytojo kaltės.
12.2. Teismas padarė išvadą, jog iš pateiktų atsakovės krovininio automobilio nuotraukų galima spręsti, kad transporto priemonė nebuvo apgadinta Vokietijos Federacinėje Respublikoje eismo deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis ypač, kai suklysta dėl esminės informacijos, tai yra transporto priemonės pažeidimų ir jų lokalizacijos, o ieškovas neprašė atlikti ekspertizės, kad būtų įvertinta ar transporto priemonė buvo remontuota, ar ne. Jokių duomenų apie atsakovo vairuotojo (transporto priemonės valdytojo) kaltę neginčijamų įrodymų nėra.
12.3. Teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad atsakovės transporto priemonės valdytojas nepadarė veiksmų, lemiančių transporto priemonės Vokietijos Federacinėje Respublikoje apgadinimus, dėl kurių ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už žalą. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo jo prašomos priteisti žalos aplinkybių, atsakovės (ar transporto priemonės valdytojo) kaltės ir kelia dėl jų abejones.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23273-294/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo pareigą, o įrodymus, kurie patvirtina atsakovės dalyvavimą eismo įvykyje ir pasišalinimą, vertino kaip įrodymus patvirtinančius, kad atsakovė nedalyvavo eismo įvykyje, t. y. pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja tiek logikos, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio principams ir yra akivaizdžiai šališkos.
13.2. Atsakovė nevykdė prievolės bendradarbiauti su draudimo kompanija administruojant bylą pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį, neteikė jokios informacijos dėl įvykio aplinkybių.
13.3. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad būtent atsakovei priklausanti transporto priemonė sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino: a) nukentėjusiojo atstovo M. G. 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštą, patvirtinantį, kad 2017 m. balandžio 4 d. atsakovei priklausanti transporto priemonė Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį ir pasišalino; b) pažymą dėl nukentėjusiojo Suzuki Vitara apgadinimo aplinkybių ir Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasišalinimo. Nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjusiojo automobilis buvo pastebimai sujudėjęs, liudininkas spėjo pasižymėti pasišalinusio automobilio valstybinius numerį; c) Landau prokuratūros pažymą, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kai Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), manevruodamas apgadino stovintį automobilį Suzuki Vitara ir iš įvykio vietos pasišalino; d) 2017 m. balandžio 5 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pasišalinusio automobilio Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo nepavyko nustatyti ir nėra galimybių patikrinti, ar jis įvykio metu buvo blaivus bei išvardinti nukentėjusiojo automobilio sugadinimai; e) nukentėjusiojo automobilio žalos nustatymo ekspertizę atliko Dekra; f) Vokietijos žaliosios kortos biuro 2017 m. balandžio 7 d. pažymą, kuria patvirtinta, kad dėl 2017 m. balandžio 6 d. eismo įvykio yra atsakingas transporto priemonės Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovei priklausanti transporto priemonė sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino.
13.4. Apklaustas teismo posėdyje atsakovės transporto priemonės Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas netiesiogiai patvirtino, kad įvykis jam įsiminė, jis sugebėjo atsiminti automobilį, stovėjusį už savęs, tačiau gindamas savo ir atsakovės interesus, neigė nukentėjusiojo automobilio sugadinimo faktą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų mėginusi gauti iš vairuotojo informaciją apie eismo įvykio aplinkybes ar kreipusis į Vokietijos Federacinės Respublikos policiją, nukentėjusiuosius. Atsakovė neįrodė savo atsikirtimų, todėl ieškovo pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl jo įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo.
13.5. Teismo pastaba, kad reikia vadovautis policijos pažyma, kurioje klaidingai buvo nurodyta nukentėjusiojo automobilio pusė ir nesivadovauti tos pačios policijos pripažinimu, jog įvyko klaida nurodant nukentėjusiojo automobilio sugadinimo pusę, taip pat nesivadovauti ekspertizę atlikusios įmonės Dekra nuotraukomis, bei pažyma, kurioje pažymėta, kad turi būti atlyginama už kairės pusės sugadinimus, o už dešinės pusės sugadinimus neatlyginama, nes sugadinimai yra nesusiję su aktualiu įvykiu, gali būti vertinama tik kaip šališkumo patvirtinimas bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimas.
13.6. Atsakovės atstovė, apklausta teismo posėdyje, patvirtino, kad nepadarė nieko, jog būtų įrodytos kitos aplinkybės, nei buvo nustatytos draudiko atliekant įvykio tyrimą. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, nėra pagrindo, o objektyvių įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis, atsakovė nepateikė. Atsakovė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos kaltės nebuvimą dėl eismo įvykio, nepridėjo. Pasišalinimo faktas nustatytas, įvykį ir žalą sukėlusi transporto priemonė identifikuota. Ieškovas pažymi, kad aplinkybė, jog Vokietijos Federacinės Respublikos policijai nepavyko nustatyti pasišalinusios transporto priemonės valdytojo, neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės. Atsakovės vairuotojui nepastebėjus susidūrimo su lengvąja transporto priemone, toks jo elgesys gali būti vertinamas tik kaip labai neatidus ir nerūpestingas. Pasišalinimo motyvai nenustatyti, tačiau vairuotojas galimai buvo neblaivus arba vartojęs narkotinių priemonių.
13.7. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad neįrodytas įvykio faktas ir už įvykio sukėlimą atsakingas asmuo, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius žaliosios kortos sistemos veikimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Nei ieškovas, nei atsakovė neturėjo teisės atlikti žalos administravimo reguliavimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tai galėjo atlikti tik Vokietijos nacionalinis biuras, jo paskirtas agentas arba draudikų patikėtinis (korespondentas). Ieškovo patikėtinis Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra Balcia Insurance SE Niederlassung Deutschland, kuri ir atliko žalos reguliavimą. Korespondentas, administruodamas žalos bylą buvo nustatęs, kad policijos dokumentuose padaryta techninė klaida neteisingai, nurodant nukentėjusiojo automobilio sugadintą pusę, t. y. buvo apgadinta kairė pusė, o nurodyta dešinė pusė. Administruojant bylą, visi įrodymai yra vertinami sistemiškai, o nukentėjusiojo paaiškinimai, įvykio mechanizmas ir ekspertizę atlikusios ekspertinės įstaigos Dekra išvados sutapo, t. y. buvo nustatyta, kad įvykio metu nukentėjo tik kairioji automobilio pusė, o dešinėje pusėje esantys apgadinimai yra nesusiję su minėtu eismo įvykiu. Korespondentas patvirtino, kad policijos dokumentuose padaryta techninė klaida, o jis – vienintelis subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai rinkti įrodymus, juos vertinti.
13.8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad korepondentų pateikta informacija apie policijos techninės klaidos pripažinimą yra nepatikima, t. y. galimai suklastota, nes šia informacija atsisakė vadovautis. Ieškovas yra priverstas pateikti papildomus susirašinėjimo dokumentus, kuriuose nurodyta informacija papildo korespondentų patvirtinimus dėl techninės klaidos ir policijos pripažinimo, todėl prašo juos prijungti prie bylos, kad būtų paneigti bet kokie prieštaravimai ir interpretacijos.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2018 m. lapkric?io 12 d. sprendima? civiline?je byloje Nr. e2- 23273-294/2018 nepakeista? ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovė apie 2017 m. balandžio 4 d. eismo i?vyki? Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kuriame dalyvavo bu?tent jai priklausanti transporto priemone? – krovininis automobilis Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sužinojo tik 2017 m. balandžio 14 d., gavusi iš ieškovo elektroniniu paštu laiška?, kuriame buvo prašoma užpildyti išsamu? vairuotojo paaiškinima?, eismo i?vykio deklaracija? bei atsiu?sti vairuotojo pažyme?jimo kopija? ir transporto priemone?s apgadinimu? nuotraukas, i? ka? atsakovė labai greitai sureagavo, visus prašomus dokumentus užpilde? ir išsiunte? (duomenys neskelbtini). ?
14.2. Užpildydama pranešima? apie eismo i?vyki? užsienyje, atsakovė aiškiai buvo nurodžiusi, jog krovininio automobilio Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas 2017 m. balandžio 4 d. jokio eismo i?vykio nepastebe?jo, t. y. galimai joks eismo i?vykis ta? diena? net nei?vyko, nes krovininis automobilis Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neapgadintas. Kaip to patvirtinima?, atsakovė ieškovui išsiuntė padarytas transporto priemone?s nuotraukas, kuriose matosi, jog ant transporto priemone?s jokiu? pažeidimu? ne?ra. Atkreipė de?mesį, kad nuotrauku? ieškovas teismui, reiškiant ieškini? atsakovės atžvilgiu, pateike?s nebuvo, nors ir visas nuotraukas ture?jo. Atsakovės ieškovui pateikti paaiškinimai ir siu?stos transporto priemone?s nuotraukos nebuvo pateiktos ieškovo draudimo bendrove?s korespondentui, Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliekanc?iam draudžiamojo i?vykio tyrima?, nes remiantis jo pateikta medžiaga, niekur neminimos atsakovės darytos ir ieškovui siu?stos transporto priemone?s Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuotraukos, o priešingai, ieškovo draudimo bendrove?s korespondento Vokietijos Federacinėje Respublikoje pateiktuose dokumentuose yra minima „kadangi Ju?su? apdraustas krovininis automobilis paliko eismo i?vykio vieta?, mes, deja negalime Jums atsiu?sti išvykusio krovininio automobilio nuotraukos“, kurias ieškovo draudimo bendrove? ture?jo ir privale?jo pati išsiu?sti korespondentui Vokietijos Federacinėje Respublikoje išsamiam tyrimui atlikti.
14.3. Atsakovė ieškovui mine?ta? situacija?, susijusią su eismo i?vykiu užsienyje, papildomai paaiškino žodžiu, susisiekusi telefonu su ieškovu. Pažyme?jo, kad ieškovo pasiteiravus, kaip mine?toje situacijoje atsakovė ture?tu? elgtis toliau, ji buvo informuota, kad ieškovas, gave?s atsakovės transporto priemone?s padarytas nuotraukas, išanalizuos viska? ir apie priimta? draudimo bendrove?s, t. y. ieškovo sprendima?, atsakovė bus informuota. Atsakovas jokios informacijos apie draudžiamojo eismo i?vykio tyrima? ir apie priimamus sprendimus iš ieškovo nebuvo gavusi, ieškovui nevykdant i?statyminės prievolės de?l situacijos, susijusios su eismo i?vykiu, bendradarbiauti su atsakove. Tokiu savo netinkamu elgesiu ieškovas pažeidė CK 6.933 straipsnio 8 dalį numatytą draudimo bendrovės pareigą. ?
14.4. Atsakovė tik 2018 m. sausio 13 d. iš ieškovo gavo 2018 m. sausio 7 d. pretenzija? Nr. R18/0014825 de?l 2 872,83 Eur sumos atlyginimo. Pretenzija ieškovas atsakovę informavo, kad de?l 2017 metu? balandžio 4 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje i?vykusio eismo i?vykio, kurio metu buvo apgadintas trec?iu?ju? asmenu? turtas, kaltininku pripažintas atsakovei priklausanc?ios transporto priemone?s Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris neva pasišalino iš i?vykio vietos, o ieškovo draudimo bendrove? išmoke?jo 2 872,83 Eur dydžio draudimo išmoka?, kuria? atsakovė privalėjo iki 2018 m. sausio 21 d. atlyginti ieškovo draudimo bendrovei. Jokiu?, patvirtinanc?iu? ar i?rodanc?iu? atsakovei priklausanc?ios transporto priemone?s Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo kalte?s, suke?lus eismo i?vyki? ir pasišalinus iš jo, apgadinus trec?iojo asmens turta?, i?rodymu? ieškovas atsakovei pateike?s nebuvo. ?
14.5. Atsakovė 2018 m. sausio 17 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovo draudimo bendrovei pateike? oficialu? atsakyma? i? ieškovo 2018 m. sausio 7 d. pretenzija? de?l 2 872,83 Eur sumos atlyginimo, kuriame pažyme?jo, jog nesutinka su ieškovo reikalaujama gra?žinti suma, nurodydama savo nesutikimo motyvus bei reikalaudama iš ieškovo draudimo bendrove?s pateikti reikalaujamos atlyginti 2 872,83 Eur dydžio sumos detalizacija? bei pateikti visus i?rodymus (nuotraukas, video i?rašus ir kt.), kuriais remiantis yra prašoma gra?žinti bu?tent tokio dydžio sumą ir kad bu?tent atsakovei priklausanti transporto priemone? suke?le? žala? trec?iajam asmeniui. Ieškovas, pirmosios instancijos teismui reikšdamas ieškini? atsakovės atžvilgiu, nepateike? atsakovės oficialaus atsakymo, galimai sa?moningai bandydamas nusle?pti nuo pirmosios instancijos teismo tikra?sias faktines aplinkybes.
14.6. Atsakovei pareikalavus ieškovo atsiu?sti visa? turima? medžiaga?, susijusia? su i?vykusiu Vokietijos Federacinėje Respublikoje eismo i?vykiu, ieškovas 2018 m. sausio 18 d. atsiunte? atsakovei jos prašomus dokumentus / bylos administravimo medžiagą vokiec?iu? kalba, ir tuo pac?iu informavo apie priimtą sprendimą laikyti ikiteismini? ginc?o sprendimo bu?da? jau išnaudotu, o regresinio reikalavimo byla?, tolimesniam administravimui perduoti draudimo bendrove? atstovaujanc?iam advokatui de?l regresinio reikalavimo išieškojimo teismine tvarka. Eismo i?vykio, i?vykusio užsienyje, administravimo medžiaga, ieškovui teikiant ieškini?, teismui pateikta nebuvo. Mine?ta? medžiaga? su vertimu i? lietuviu? kalba? pateike? atsakovė, teikdama atsiliepima? i? ieškini?. Ieškovas sa?moningai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateike?s visu? svarbiu? bylos išnagrine?jimui i?rodymu?.
14.7. Atsakovei visa? bylos administravimo medžiaga? ieškovas atsiunte? tik daugiau nei po puse?s metu? nuo i?vykusio eismo i?vykio ir tik pačios atsakovės prašymu, nors daugiau nei per puse? metu? iš ieškovo nebuvo gautas nei vienas dokumentas ar telefono skambutis, kuris informuotu? kad bu?tent atsakovei priklausanc?ios transporto priemone?s vairuotojas yra pripažintas kaltininku de?l i?vykusio eismo i?vykio, ir kad bu?tent atsakovė privalo atlyginti ieškovui 2 872,83 Eur dydžio suma?, nors pats išmokos moke?jimas nukente?jusiajam buvo atliktas 2017 m. lapkric?io 30 d., ka? patvirtina ieškovo pateiktas tarptautinio moke?jimo pavedimas.
14.8. Atsakovės atstovė 2018 m. kovo 19 d. registruota pašto siunta ieškovui buvo išsiuntusi pretenziją, kuria ieškovo buvo reikalaujama per dešimt dienu? nuo mine?tos pretenzijos gavimo dienos, pateikti raštiška? atsisakyma? nuo pareikšto 2 872,83 Eur dydžio reikalavimo. Ieškovas korespondencija? gavo ir 2018 m. kovo 26 d. atsakovės atstove?s elektroniniu paštu buvo pateike?s atsakyma? i? atsakovės 2018 m. kovo 19 d. pretenzija?, nurodydamas, jog i?vertine?s atsakovės pretenzijoje išde?stytus teiginius, nemato jokio teisinio pagrindo atsisakyti reikalavimo.
14.9. Ieškovas nevykdė i?statyminės prievolės bendradarbiauti su atsakovw administruojant byla? pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dali?, atsakovei neteike? jokios informacijos de?l i?vykio aplinkybiu? bei nenagrine?jo ir neanalizavo atsakovės pateiktu? paaiškinimu? ir i?rodymu? de?l i?vykusio eismo i?vykio. Ieškovas buvo nesa?žiningas, pareikšdamas ieškini? atsakovei de?l 2 872,83 Eur sumos priteisimo ir nenurodymas faktiniu? aplinkybiu?, sa?moningai pirmosios instancijos teismui nepateikiant visu??dokumentu?, susijusiu? su i?vykusiu eismo i?vykiu Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
14.10. Pirmosios instancijos teismas analizavo visus šaliu? pateiktus i?rodymus, buvo aktyvus, bei sudare? vienodas sa?lygas šalims i?rodine?ti savo teiginius. Ieškovas nepagrįstai teigė, kad ne jam kilo pareiga i?rodyti paties eismo i?vykio kilimo ir atsakovės kalte?s de?l eismo i?vykio buvimo fakta?. Pažyme?jo, jog tarp atsakovei priklausanc?ios transporto priemone?s Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo atliktu? veiksmu?, kurie šiuo atveju, nebuvo priešingi teisei ir galimai kilusios žalos, priežastinio ryšio ne?ra.
Šalies argumentai
14.11. Ieškovas bandydamas paaiškinti teismui, kode?l buvo suklysta de?l transporto priemone?s pažeidimu? ir ju? lokalizacijos, 2018 m. rugse?jo 7 d. buvo pateike?s teismui prašyma? de?l papildomu? dokumentu? prijungimo, o bu?tent elektroniniu? susirašine?jimu? prijungimo, kurie anot ieškovo patvirtina, jog Vokietijos Federacinės Respublikos policija pripažino technine? klaida? neteisingai nurodant apgadinta? automobilio pusę. Tarp teismui pateiktu? elektroniniu? susirašine?jimu?, buvo pateikta ir Vokietijos Federacinės Respublikos policijos protokolo fotonuotrauka, patvirtinanti, kad Vokietijos Federacinės Respublikos policija pripaz?ino, jog policijos pareigu?nai pildydami protokola? suklydo de?l transporto priemone?s apgadintu? pusiu?, tačiau jo visis?kai nei?skaitoma, o pateikti elektroniniai susiras?ine?jami suke?le? abejoniu? de?l ju? tikrumo tiek teismui, tiek atsakovės atstovei, ir atsiz?velgiant i? tai, jog ies?kovo atstovas per 2018 m. rugse?jo 10 d. vykusi? teismo pose?di? nesugebe?jo paais?kinti, kode?l pateikti yra elektroniniai susiras?ine?jimai ir tik Vokietijos policijos protokolo fotonuotrauka, kuri yra visis?kai nei?skaitoma, o ne oficialus Vokietijos policijos ras?tas de?l suklydimo, kuris s?ioje byloje yra esminis i?rodymas, ies?kovo atstovas teismo i?pareigotas buvo pateikti oficialius dokumentus, patvirtinanc?ius Vokietijos policijos suklydima? pildant protokola? de?l i?vykio. Ies?kovas daugiau i? mine?ta? nagrine?jama? byla? pirmosios instancijos teismui jokiu? ras?ytiniu? i?rodymu? pateike?s nebuvo, nors ture?jo tam uz?tektinai laiko ir galimybiu?. Ies?kovas procese ture?jo galimybe? pristatyti bei i?rodine?ti savo pozicija? bei teikti i?rodymus de?l esmine?s informacijos, de?l kurios buvo suklysta, t. y. de?l transporto priemone?s paz?eidimu? ir ju? lokalizacijos – ies?kovui tam nebuvo sudarytos jokios kliu?tys, visi jo pateikti i?rodymai buvo prijungti prie bylos. Ies?kovui taip pat buvo sudarytos visos procesine?s galimybe?s pirmosios instancijos teisme pateikti papildomus ras?ytinius i?rodymus bei is?de?styti savo z?odinius argumentus, taigi akivaizdu, kad nebuvo paz?eistas audiatur et altera pars principas.
14.12. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje pateiktu? i?rodymu? visetu, tode?l skundz?iamame teismo sprendime padarytos is?vados atitinka byloje surinktus i?rodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes.
14.13. Atsakovė pareis?kė, kad ies?kovas neteike? prašomo prijungti i?rodymo pirmosios instancijos teisme; bu?tinybe? pateikti toki? i?rodyma? ve?liau taip pat neis?kilo; tokie i?rodymai gale?jo bu?ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Su apeliaciniu skundu pateikti i?rodymai ies?kovo gale?jo ir privale?jo bu?ti pateikti pirmosios instancijos teisme, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas buvo i?pareigoje?s ies?kova? pateikti papildomus i?rodymus de?l suklydimo de?l esmine?s informacijos. Ies?kovas, piktnaudz?iaudamas savo procesine?mis teise?mis, tu? i?rodymu? teismui nepateike?, o juos teikia tik apeliacine?s instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu. Atsiz?velgiant i? tai, kad ies?kovas prie apeliacinio skundo pride?tus i?rodymus ture?jo galimybe? pateikti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, tac?iau s?ia teise nepasinaudojo, apeliacine?s instancijos teismas ture?tu? atsisakyti juos priimti.
Žemesnės instancijos teismas
14.14. Pirmosios instancijos teismas, pagri?stai konstatavo, kad ies?kovas nei?rode? atsakovės atsakomybe?s bu?tinu?ju? sa?lygu? bei nepagrinde? pras?omos priteistos z?alos dydžio, tode?l z?ala is? atsakovės negali bu?ti priteistina. Atsakovė, kaip transporto priemone?s Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draude?ja, buvo pateikusi ies?kovui absoliuc?iai teisinga? ir svarbia? informacija? apie galimai i?vykusi? 2017 m. balandz?io 4 d. eismo i?vyki? Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurio metu, jam priklausanc?ios transporto priemone?s Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas nepadare? absoliuc?iai jokio paz?eidimo, de?l kurio jam bu?tu? reike?je? pasis?alinti is? i?vykio vietos. Sprendz?iant atsakovo atsakomybe?s klausima? de?l pasis?alinimo is? i?vykio vietos pagal TPVCAPDI? 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jo veiksmai turi bu?ti vertinami pagal ru?pestingo, atidaus z?mogaus elgesio mata?. Transporto priemone?s Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. G. 2018 m. spalio 23 d. vykusio teismo pose?dz?io metu is?samiai paais?kino galimai i?vykusio eismo i?vykio Vokietijos Federacinėje Respublikoje aplinkybes, nurodydamas, kad kontakto tarp transporto priemoniu? nebuvo arba buvo toks nez?ymus, kad jis tike?tina net nesuprato, kad bu?tent de?l jo veiksmu? galimai i?vyko eismo i?vykis, jis nez?inojo ir nesuprato, kad galimai gale?jo kliudyti kita? automobili?, tode?l ir paliko i?vykio vieta? nesant tyc?ios. Tac?iau paz?yme?jo, jeigu vis de?lto, jeigu bu?tu? suvoke?s, kad dalyvauja eismo i?vykyje, tikrai bu?tu? sustoje?s ir nustatyta tvarka uz?pilde?s su nukente?jusiuoju eismo i?vykio deklaracija? ar atlike?s kitus formalumus pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teise?s aktus. Transporto priemone?s Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. G. duoti parodymai 2018 m. spalio 23 d. vykusio teismo pose?dz?io metu nebuvo paneigti nei vienu ras?ytiniu bylos i?rodymu. Nepagri?sti ies?kovo apeliacinio skundo argumentai, kad transporto priemone?s vairuotojo pasis?alinimo motyvai nenustatyti, vairuotojas galimai buvo neblaivus arba vartoje?s narkotiniu? priemoniu? ar kitos priez?astys, jeigu nusprende? pasis?alinti. Ies?kovo apeliacinio skundo argumentus paneigia net paties ies?kovo draudimo bendrove?s korespondento, Vokietijos Federacinėje Respublikoje atlikusio draudz?iamojo i?vykio tyrimą, is?vada, kurioje yra paras?yta, „jog lietuvis?ko krovininio automobilio Fiat Dukato vairuotojas, kuris manevruojant susidu?re? su priparkuotu lengvuoju automobiliu ir paz?eide? jo automobili? is? priekio, galimai nepastebe?jo i?vykio ir de?l to is?vaz?iavo is? i?vykio vietos, nepagalvoje?s apie galimai padaryta? z?ala?“. Vadovaujantis tiek transporto priemone?s Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. G. parodymais, tiek eismo i?vykio Vokietijos Federacinės Respublikos tyrimo medz?iaga, akivaizdu kad atsakovei priklausanc?ios transporto priemone?s, vairuotojo veiksmuose neteise?tu? veiksmu? nebuvo, t. y. jis tyc?ia ne pasis?alino is? i?vykio vietos ir jis net nesuprato apie galimai padaryta? z?ala?, tode?l remiantis eismo i?vykio tyrimo medz?iaga, akivaizdu, jog atsakovei priklausanc?ios, transporto priemone?s Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo, de?l galimai i?vykusio 2017 m. balandz?io 4 d. eismo i?vykio, pasis?alinimo is? i?vykio vietos ir galimai de?l to sukeltos z?alos atsiradimo, i?rodyta nebuvo.
14.15. Ieškovas, kaip draudimo bendrove?, remiantis tik pac?iu draudimo is?mokos faktu, tac?iau nei?rodz?ius priez?astinio rys?io tarp neteise?tu? transporto priemone?s vairuotojo veiksmu? ir de?l to kilusios z?alos, neturi teise?s reiks?ti regresinio reikalavimo atsakovei, t. y. reikalauti susigra?z?inti is?moke?tos draudimo is?mokos, nes draudimo is?moka is?moke?ta buvo remiantis bu?tent TPVCAPDI? 3 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis savo vidiniu i?sitikinimu bei byloje surinktu? ras?ytiniu? i?rodymu?, visuma, bei liudytojo parodymais, skundz?iamame sprendime, padare? pagri?sta? ir logis?ka? is?vada?, jog labiau tike?tina, kad atsakovės transporto priemone?s valdytojas nepadare? veiksmu?, kurie lemtu? Vokietijos Federacinėje Respublikoje transporto priemone?s apgadinimus, de?l kuriu? ies?kovas is?moke?jo draudimo is?moka?, tode?l atsakovė nelaikytina atsakinga uz? z?ala?. Ies?kovas nei?rode? atsakovės atsakomybe?s bu?tinu?ju? sa?lygu? bei nepagrinde? pras?omos priteistos z?alos dydi?, tode?l z?ala is? atsakovės negali bu?ti priteistina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.
17. Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 22 d. ieškovas su atsakove sudarė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. apdraustas krovininis automobilis Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Išduotas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
18. 2017 m. balandžio 4 d. 14.42 val. prie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausantis krovininis automobilis Fiat Dukato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), manevruojant susidūrė su priparkuotu nukentėjusiojo W. H. lengvuoju automobiliu Suzuki Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, jį pažeidęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos.
19. Ginčas iš esmės tarp šalių kilo dėl teisinio situacijos kvalifikavimo, ar esant tokioms aplinkybėms, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, transporto priemonės vairuotojas galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
20. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – išverstą iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą susirašinėjimą su Balcia Insurance SE Niederlassung direktoriumi S. D. ir jo persiųstą Reinfalco policijos valdybos Landau Policijos direkcijos A. P. skyriaus laišką dėl klaidos, supainiojant 2017 m. balandžio 5 d. pranešime apie eismo įvykį Nr. 123456 PS pusę, kurioje padaryta žala, pripažinimo. Ieškovo nuomone, susirašinėjimo dokumentuose nurodyta informacija papildo korespondento patvirtinimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas atsisakė vadovautis, dėl techninės klaidos.
21. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.
22. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
23. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta. Teikdamas šiuos įrodymus su apeliaciniu skundu ieškovas neįvardijo, kodėl jie negalėjo ir nebuvo pateikti laiku, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovas, siekdamas pagrįsti įrodymais ieškinyje dėstomus argumentus, neabejotinai galėjo ir turėjo visas galimybes aptartus įrodymus teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
24. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas ar kad teismas nepagrįstai būtų svarstęs jų priėmimo klausimą ir nepagrįstai atsisakęs juos priimti, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, prie apeliacinio skundo pridėtų naujų dokumentų nepriima ir jų nevertina.
Dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo, asmens kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, pasekmių
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė esant labiau tikėtina, kad atsakovės transporto priemonės valdytojas nepadarė veiksmų, lemiančių nukentėjusiojo automobilio Suzuki Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimus.
26. Ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad vairuotojui nepastebėjus susidūrimo su lengvąja transporto priemone, toks jo elgesys, vertintinas kaip labai neatidus ir nerūpestingas. Pasišalinimo faktas yra nustatytas, įvykį ir žalą sukėlusi transporto priemonė identifikuota. Pasišalinimo motyvai nenustatyti, tačiau vairuotojas galimai buvo neblaivus arba vartojęs narkotinių medžiagų, galėjo išvažiuoti ir dėl kitų priežasčių. Aplinkybė, kad Vokietijos Federacinės Respublikos policijai nepavyko nustatyti pasišalinusios transporto priemonės valdytojo, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės.
27. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
28. Remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
29. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką.
30. Kaip jau minėta, ieškovas, įrodinėdamas esant atsakovės pareigą grąžinti išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, iš esmės remiasi pačiu pasišalinimo faktu, kuris, jo vertinimu, pagal byloje esančius dokumentus yra nustatytas, o transporto priemonė identifikuota. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog reikalaujant grąžinti draudimo išmoką vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, esminis aspektas yra ne pats žalos atsiradimo faktas, tačiau transporto priemonę vairavusio asmens suvokimas, remiantis teismų praktikoje suformuotu protingo, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartu, kad įvyko eismo įvykis. Būtent dėl šio aspekto ieškovas apeliaciniame skunde užsimena, kad teismo posėdyje vairuotojas netiesiogiai patvirtino, kad įvykis jam įsiminė, nes sugebėjo net atsiminti automobilį, stovėjusį už savęs, tačiau nukentėjusiojo automobilio sugadinimo faktą neigė. Akivaizdu, jog šis ieškovo argumentas yra paremtas prielaidomis, padarytomis vertinant atsakovės transporto priemonės vairuotojo parodymus. Aplinkybė, kad teismo posėdžio metu liudytojas galėjo patvirtinti, jog pamena už jo stovėjusį automobilį, pati savaime nereiškia, kad asmuo per se pripažįsta sukėlęs eismo įvykį, todėl aiškinantis, ar bet kuris kitas protingas, atidus ir rūpestingas asmuo jo vietoje objektyviai būtų galėjęs ir turėjęs suvokti, kad įvyko eismo įvykis, privalu įvertinti žalos atsiradimo aplinkybes.
31. Prie 2017 m. balandžio 12 d. juriskonsulto M. G. rašto BTA Insurance Company SE Vokietijos filialui pridėto užpildyto klausimyno pretenzijos teikėjui Nr. 103/17 3.2 punkte nurodyta, kad nukentėjusysis W. H., norėdamas pasikeisti padangas, 2017 m. balandžio 4 d. atvežė automobilį įmonei „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Prie įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) tvarkingai prisiparkavo. Lietuviškas krovininis automobilis Fiat Dukato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), manevruojant ir susidūrė su priparkuotu lengvuoju W. H. automobiliu ir pažeidė jo automobilį Suzuki Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš priekio. Įvykį matė liudytojai R. W. R. ir M. A. C. R., kurie pastebėjo, kad W. H. automobilis pastebimai sujudėjo, ir pasižymėjo lietuviško krovininio automobilio numerius, kurio vairuotojas galimai nepastebėjo įvykio ir dėl to išvažiavo iš įvykio vietos, nepagalvojęs apie galimai padarytą žalą.
32. Reinfalco policijos valdybos užpildytame 2017 m. balandžio 5 d. pranešime apie eismo įvykį Nr. 123456 PS, detalizuota, kad avarija įvyko 2017 m. balandžio 4 d. 14.42 val., kai vairuotojas, dėl priešpriešiais atvykstančio automobilio, manevravo krovininį automobilį ir susidūrė su priparkuotu lengvuoju automobiliu, sukeldamas draudiminį įvykį. Transporto priemonė paliko eismo įvykio vietą be leidimo, nepasirūpindama dėl sukeltos žalos ir savo, kaip vairuotojo pareiga. Liudininkai pastebėjo įvykį, juolab, kad automobilis pastebimai sujudėjo, ir pasižymėjo lietuviško krovininio automobilio numerius, kurio vairuotojas, maždaug 30-40 metų vyras, išvažiavo iš įvykio vietos link vietovės Ri Landau. Įvykį sukėlusio vairuotojo buvo ieškoma autostradoje (duomenys neskelbtini), tačiau paieška buvo nesėkminga. Pastebėtų sužalojimų ar apgadinimų rūšis – priekinė dalis, gaubtas; dešinė pusė, įlenkimas; priekis dešinėje, sparnas, pastebimas įlenkimas. Pagal baudžiamojo proceso kodekso 49 straipsnio 1 punkto 2 dalį paskirta 30,00 Eur bauda.
33. Pažymėtina, jog gavęs 2017 m. balandžio 7 d. ekspertizės aktą DEKRA-Nr.: (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 12 d. juriskonsultas M. G. kreipėsi į BTA Insurance Company SE Vokietijos filialą, nurodydamas, kad yra įpareigotas atstovauti nukentėjusįjį W. H. žalos atlyginimo procese ir reikalauja atlyginti padarytą žalą, kurią sudaro: remonto darbai – 1 613,07 Eur, išlaidos už ekspertų išvados parengimą – 593,01 Eur (2017 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 1433007170), nusidėvėjimo atlyginimas (2 dienos po 29,00 Eur) – 58,00 Eur, fiksuoto dydžio suma, skirta atlyginti patirtas išlaidas – 30,00 Eur, iš viso – 2 294,08 Eur. Ieškovo korespondentas Balcia Insurance SE Niederlassung, administruodamas žalą pagal Vokietijos Federacinėje Respublikoje taikomus įstatymus, reglamentuojančius atsakomybės už sukeltą autoavariją taikymą, apie gautą juriskonsulto M. G. 2017 m. balandžio 12 d. pretenziją dėl įvykusio eismo įvykio informavo ieškovą. Kadangi tiek Reino krašto-Pfalco policijos valdybos užpildytame 2017 m. balandžio 5 d. pranešime apie eismo įvykį Nr. 123456 PS, tiek ir klausimyne pretenzijos teikėjui Nr. 103/17 vienareikšmiškai buvo nurodyta, kad vairavęs transporto priemonę asmuo išvažiavo iš įvykio vietos, todėl negalėjo būti nustatyta žala, padaryta atsakovės transporto priemonei, ieškovo Žalų reguliavimo departamento specialistas A. J. 2017 m. balandžio 14 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės direktorių Ž. P., prašydamas dėl 2017 m. balandžio 4 d. eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kuriame dalyvavo transporto priemonė, pateikti šiuos dokumentus ir informaciją: užpildytą pranešimo formą / išsamų vairuotojo paaiškinimą, eismo įvykio deklaraciją / policijos pažymą, vairuotojo pažymėjimo kopiją, transporto priemonės apgadinimų nuotraukas ir / arba nuotraukas, darytas įvykio vietoje, GPS / tachografo informaciją įvykio dienai; priekabos duomenis, jeigu eismo įvykio metu dalyvavo priekabos ir vilkiko sąstatas (valstybinis numeris, registracijos šalis, savininkas ir, jeigu žinoma, draudimo kompanija); kitus su įvykiu susijusius dokumentus. Atsakovės direktorius Ž. P. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė užpildytą transporto priemonių draudimo pranešimą apie eismo įvykį užsienyje, nurodydamas, kad kelionė vyko laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. balandžio 6 d., kurios metu vairuotojas, su juo susisiekus, paaiškino, jog jokio eismo įvykio nepastebėjo, ant transporto priemonės pažeidimų nerado. 2018 m. sausio 30 d. elektroniniame laiške Teisės skyriaus vadovo pavaduotojas J. K. patvirtino, jog į 2017 m. balandžio 14 d. paklausimą buvo atsakyta dviem laiškais 2017 m. balandžio 21 d., užpildant pranešimo formą ir pateikiant transporto priemonės nuotraukas. Vertinant ieškovui išsiųstas transporto priemonės nuotraukas, darytas, sprendžiant iš jų išsiuntimo datos, praėjus daugiau nei dvejoms savaitėms po eismo įvykio, reikėtų pažymėti, jog jokių pažeidimų iš transporto priemonės galo, kuriuo, važiuojant atbuline eiga, pagal avarijos schemą, turėjo būti trenktasi į nukentėjusiojo W. H. lengvąjį automobilį, nematyti.
34. Ekspertas J. R., 2017 m. balandžio 5 d. 14.30 val. apžiūrėjęs nukentėjusiojo W. H. automobilį, stovėjusį „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte DEKRA-Nr.: (duomenys neskelbtini) užfiksavo šiuos pažeidimus, patvirtintus fotofiksacijomis: įlinkęs viršutinis skersinis, įtrūkusios radiatoriaus grotelės, bamperis iš kairės priekinės pusės apgadintas, įlinkę sparnai iš kairės priekinės pusės, apgadintas žibintas iš kairės priekinės pusės apgadintas. Nepaisant to, kad 2017 m. balandžio 5 d. pranešime apie eismo įvykį Nr. 123456 PS galimai per klaidą buvo užfiksuoti apgadinimai priekinės dalies, gaubto; dešinės pusės, įlenkimas; priekis dešinėje, sparnas, pastebimas įlenkimas, kitaip tariant, lengvojo automobilio pažeidimai, esantys dešinėje pusėje, iš 2017 m. balandžio 7 d. ekspertizės akto DEKRA-Nr.: (duomenys neskelbtini) galima vienareikšmiškai teigti, kad buvo vertinami tik minėti pažeidimai, padaryti kairėje pusėje, nes kiti pažeidimai paminėti kaip anksčiau neremontuoti ankstesni transporto priemonės gedimai, t. y. įlinkęs bamperis iš apatinės dešinės pusės, įbrėžti ir įlinkę sparnai iš priekinės dešinės pusės, subraižytos dešinės pusės durelės, įbrėžtas bamperis iš priekinės dešinės pusės. Priešingai negu nurodžiusi yra atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, abejonių dėl atliktų remonto darbų, už kuriuos išmokėta draudimo išmoka, nekyla, kaip jau minėta, ekspertui J. R. konkretizavus, kad su eismo įvykiu išimtinai yra siejami tik pažeidimai, padaryti kairėje pusėje.
35. Atsižvelgiant į pažeidimų, matomų iš 2017 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte DEKRA-Nr.: (duomenys neskelbtini) esančių fotonuotraukų, pobūdį, ir rašytinius įrodymus, kuriais nustatytos eismo įvykio aplinkybės, galima teigti buvus tokią situaciją, kai vairuotojas, manytina, norėdamas atlaisvinti kelią priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui, važiavo su atsakovei priklausančia transporto priemone atbuline eiga ir, kaip vėliau buvo nustatyta, atsitrenkė į nukentėjusiojo lengvąjį automobilį. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo aiškinamasi, ar atsakovės transporto priemonės vairuotojas turi priklausomybę tam tikroms narkotinėms medžiagoms, ar yra buvęs užfiksuotas jas vartojantis. Neturint tokių duomenų, negalima nepagrįstai daryti prielaidos, kuri yra iškelta ieškovo apeliaciniame skunde, kad būtent būdamas išgėręs ar vartojęs kitas medžiagas, vairuotojas, stengdamasis išvengti atsakomybės, pabėgo iš eismo įvykio vietos, kai tai patvirtinančių įrodymų nėra.
36. Analizuojant eismo įvykio aplinkybes, spręstina, kad vairuotojas, atlikdamas manevrą atbuline eiga, neatmestina tikimybė, buvo blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Reikėtų paminėti, kad naudota transporto priemonė šiuo atveju laikytina didesnių gabaritų transportu, kitaip tariant, tokiu, kurį vairuojant jo vairuotojas atsiduria aukštesnėje padėtyje negu sėdintysis lengvajame automobilyje, tokiu būdu sumažinant ir galimybę tiesiogiai pajusti susidūrimą, ypač tokį, kaip šiuo atveju, kuris įvyko manevruojant nedideliu greičiu ir kurio, kaip klausimyno pretenzijos teikėjui Nr. 103/17 3.2 punkte buvo pažymėta, vairuotojas galimai galėjo nepastebėti ir dėl to išvažiuoti iš įvykio vietos, nepagalvojęs apie galimai padarytą žalą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei liudytojai R. W. R. ir M.A. C. R., nei pats vairuotojas nenurodė, kad susidūrimo metu būtų buvęs girdėti skardus, dėmesį, įskaitant ir lengvojo automobilio savininko, atkreipiantis garsas. Šiuo atveju liudytojų R. W. R. ir M. A. C. R. parodymuose yra paminėtas tik momentas, kad susidūrus su priparkuotu lengvuoju automobiliu, šis pastebimai sujudėjo, tačiau kiek būtent jis pajudėjo, ar jo pajudėjimas buvo ženklus, kad vairuotojas pro vidinį ir abu išorinius veidrodėlius jį būtų galėjęs pastebėti, duomenų nėra. Nesant filmuotos vaizdo medžiagos, liudytojų, kaip buvo nustatyta, neišsamūs parodymai, nelaikytini pakankamais, pripažįstant atsakovo transporto priemonės vairuotojo elgesį nerūpestingu. Šiuo atveju aplinkybė, kad asmenys matė eismo įvykį, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad transporto priemonės valdytojas įvykio metu galėjo nesuprasti ir nepajusti sukėlęs eismo įvykį.
Dėl įrodymų vertinimo
37. Ieškovas apeliacine skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų visumos, padarydamas išvadas dėk eismo įvykio.
38. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
39. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys akivaizdžiai rodo, kad teismas tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė išvadą dėl atsakovės transporto priemonės vairuotojo suvokimo apie įvykusį eismo įvykį. Tokia išvada motyvuota remiantis faktiniais bylos duomenimis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovas apeliaciniu skundu aiškiai nenurodė, kokia surinktų įrodymų visuma įrodo buvus kitaip.
41. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais.
42. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Dėl to pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
45. Atsakovė prašė priteisti 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės J. D. suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus
46. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydžio, įvertinus šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, atsakovei iš ieškovo priteistina 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23273-294/2018.
Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Justneda“, juridinio asmens kodas 304052862, iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, veikiančio Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, juridinio asmens kodas 300665654, 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų ir nulio euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.