- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-328-368/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02327-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Betonava“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Faciem“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Betonava“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Betonava“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Betonava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Faciem“ dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Betonava“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Faciem“ 8 556,78 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 328,60 Eur delspinigius, 0,02 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo 8 556,78 Eur sumos, juos skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė ieškinio reikalavimui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, esančių atsakovės banko sąskaitose areštą arba kito priklausančio turto areštą 8 556,78 Eur sumai.
2. Nurodė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už faktiškai atliktus statybos darbus pagal Sutartį (duomenys neskelbtini) ir suderintą šalių sąmatą. Šalių 2024 m. gegužės 29 d. raštu suderintas skolos likutis – 8 556,78 Eur, kuriuo atsakovė įsipareigojo skolą padengti iki 2024 m. liepos 15 d., tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė. Pažymi, kad atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d., kuomet buvo atlikti visi sutartyje ir sąmatoje numatyti darbai, vilkina laiką, melagingai žadėdama atsiskaityti su ieškove, ir išpardavinėja nekilnojamo turto objektus. Atkreipia dėmesį, kad pagal viešai skelbiamus www.rekvizitai.lt duomenis, 2023 metais penkis kartus keitėsi atsakovės įmonės vadovas, o 2024 m. sausio 30 d. keitėsi informacija apie atsakovės akcininką, įmonėje liko dirbti tik vienas darbuotojas. Atsakovė 2023 metais gavo 126 825 Eur pardavimo pajamų, o patyrė 178 143 Eur nuostolių. Mano, kad, atsižvelgus į atsakovės elgesį, į preliminarų ieškinio pagrįstumą, atsakovės finansinę padėtį, siekiant užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi teismas ieškovės MB „Betonava“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Faciem“ turtui netenkino.
4. Teismas vertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau sprendė, kad ieškovė nepagrindė pakankamais įrodymais būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prie ieškinio nepridėjo įrodymų, liudijančių atsakovės atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė išpardavinėja turimą turtą, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikia konkrečių įrodymų. Vertino, kad pateikti duomenys apie viešus siūlymus pirkti patalpas Draugystės slėnyje neįrodo, kad šis turtas priklauso atsakovei bei, kad atsakovė siekia išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Akcentavo, kad atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove yra pagrindas kreiptis į teismą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog 2023–2025 metais ne kartą keitėsi atsakovės vadovas, o šiuo metu įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akcentavo, kad ieškovės pateikti įrodymai, taip pat teismo CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu surinkti vieši duomenys apie atsakovę, ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės taip pat nėra pakankamos atsakovės turtinę padėtį, įvertinus ieškinio sumą – 10 759,31 Eur, vertinti kaip keliančią grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o kitų įrodymų, liudijančių atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei neįrodžius, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, nėra pakankamo pagrindo taikyti atsakovei prašomų turtinių suvaržymų nėra, todėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė MB „Betonava“ prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atsakovės UAB „Faciem“ turtui ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti ieškovės MB „Betonava“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Faciem“ piniginėms lėšoms, esančioms atsakovės banko sąskaitose, arba kito atsakovei priklausančio turto areštą preliminariai ieškinio sumai 10 759,31 Eur suma, arba 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, kad atsakovė išpardavinėja savo turimą turtą. Nurodo, kad pagal šalių sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įsipareigojo įrengti juodgrindes, pagal pateikiamus brėžinius ir papildomus priedus prie sutarties, adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad atsakovo parduodami nekilnojamo turto objektai ir yra adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovas raštu pripažino ieškovės reikalaujamą priteisti 8 556,78 Eur skolą, tačiau iki šiol jos nesumokėjo. Atsakovės finansinė būklė iš viešai prieinamų ir į bylą pateiktų duomenų, nėra gera – 2023 m. atsakovas gavo 126 825 Eur pardavimo pajamų, bet patyrė 178 143 Eur nuostolių, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 3 361 036,00 Eur. Be to ir teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovė tikėtina turi nemažų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kadangi teismuose 2023–2025 m. yra išnagrinėtų ir/ar nagrinėjamų civilinių bylų dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės, jo turtui yra taikomi apribojimai antstolių vykdomose vykdomosiose bylose dėl piniginių lėšų iš atsakovo išieškojimo. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, prašo taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Faciem“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Su ieškovo atskiruoju skundu nesutinka, kadangi skundas yra nepagrįstas. Pažymi, kad ieškovė atskirajame skunde iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6.2. Vertina, kad ieškovė tiek pateiktame prašyme pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde, remiasi nepagrįstomis prielaidomis, siekdama teismui sudaryti įspūdį dėl atsakovės nesąžiningumo ir tariamos grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
6.3. Pažymi, kad atsakovė užsiima nekilnojamojo turto plėtros veikla, įmonė priklauso įmonių grupei, valdomai akcininko KŪB HIR group, todėl įmonių grupėje optimizavus valdymą, daugelyje įmonių, kurios atsakingos už atskirus projektus, dirba vienas darbuotojas. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, kaip ir aplinkybė, kad įmonė 2023 m. patyrė nuostolių ar, kad turi kreditorių.
6.4. Teigia, kad atskirajame skunde ieškovės nurodytas argumentas, kad atsakovė išpardavinėja turtą, taip blogindamas savo padėtį, taip pat yra nepagrįstas. Atsakovė neslepia ir neginčija, kad užsiima nekilnojamojo turto vystymu, perka nekilnojamąjį turtą, jį išvysto ir parduoda. Šiuo metu atsakovė ieško klientų penkiems dvibučiams gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini), kurie yra pastatyti iki baigtumo tinkamo pardavimui ir parduodami rinkos kaina. Nepaisant to, atsakovei priklauso daug kito nekilnojamojo turto, įskaitant nebaigtus statyti statinius su sklypais bei žemės sklypus, kurių atsakovas nepardavinėja. Bendra turto vertė yra daugiau kaip 3 mln. eurų. Akcentuoja, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti pripažįstami nesąžiningais ir tokių duomenų ieškovas nepateikė. Pažymi, kad ieškovės argumentas dėl atsakovės nesąžiningumo, siekiant perleisti ar paslėpti turtą, yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
4. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – UAB „Faciem“ nekilnojamojo turto sąrašą.
5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė nepranešęs atsakovei ir atsakovė negalėjo teikti teismui įrodymų susijusių su laikinųjų priemonių taikymu, bei tai, kad nauji įrodymai yra vertintini sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti atsakovės pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, prašydama priteisti 8 556,78 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, atsakovei neatsiskaičius pagal šalių sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatęs, kad ieškovė įrodė privalomas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl nesant ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
9. Ieškovė atskirajame skunde atsakovės nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė pardavinėja jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriame ieškovė atliko darbus (įrengė juodgrindes), už kuriuos atsakovė nėra atsiskaičiusi, be to, atsakovė pripažino skolą, tačiau jos nesumoka ir jos finansinė padėtis yra bloga, taip pat atsakovės turtui yra taikomi apribojimai antstolių vykdomose vykdomosiose bylose dėl piniginių lėšų iš atsakovės išieškojimo, atkreipia dėmesį, jog atsakovė turi nuolatinę vadovų kaitą ir tik vieną darbuotoją.
10. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
12. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir(ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
13. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623-302/2023, 17 punktas).
14. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais galėtų būti siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-464/2024).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningas elgesys santykiuose, dėl kurių tarp šalių nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Vien aplinkybės, kad atsakovė yra skoloje ieškovei ir skolą pripažino, tačiau vengia su ieškove atsiskaityti, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
16. Aplinkybė, kad atsakovė vykdydama veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto vystymu, pardavinėja turtą, kuriame ieškovė atliko darbus pagal šalių sudarytą sutartį, už kuriuos atsakovė neatsiskaitė, ir atsakovei pateikus įrodymus, jog šis nekilnojamasis turtas nėra vienintelis, jai priklausantis turtas, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė yra nesąžininga, ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu siekia išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
17. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad nuolat keičiasi atsakovės vadovai ir atsakovė turi tik vieną darbuotoją, pasikeitė atsakovės akcininkas visiškai nėra susijusios vertinant atsakovės sąžiningumą šios bylos kontekste, nes ši byla nėra susijusi su atsakovės gyvybingumu, jos galimybėmis vykdyti savo veiklą.
18. Byloje esantys duomenys apie atsakovės turtinę padėtį buvusią 2023 m., tai, kad atsakovė tuo metu veikė nuostolingai (-178 143 Eur), bei tai, kad pagal Turto arešto aktų registro duomenis atsakovė turi nemažų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, teismuose yra išnagrinėtų ir/ar nagrinėjamų civilinių bylų dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės, atsakovės turtui yra taikomi apribojimai antstolių vykdomose vykdomosiose bylose dėl piniginių lėšų iš atsakovės išieškojimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime neįrodo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės turtinė padėtis nėra esminis kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės turimo turto masė ir jo vertė nepaneigia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui net ir tuomet, jeigu jo vertė yra itin didelė, lyginant su pareikštų reikalavimų suma. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kyla tuomet, kai asmuo, kuriam pareikštas ieškinys, savo nesąžiningais veiksmais gali siekti išvengti teismo sprendimo vykdymo.
20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad įrodymų, liudijančių atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, byloje nėra.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
22. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele ar esmine priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
23. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, neįrodo realaus atsakovės suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti.
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, t. y. ieškovė neįrodė, jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog yra grėsmė galimai jai palankaus sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ieškovės prašymą tenkinti.
Dėl bylos procesinės baigties
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pagrįstai nustatė, jog neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui dėl atsakovės veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas netenkintinas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei ir atsakovei.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.