Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui S. B. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, pagal atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, kartu patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų nenustatyta.

9. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik išsamiai ištyrus ir įvertinus aplinkybes, sukliudžiusias atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškinį, griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme tam numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

10. Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. Teismas priima sprendimą už akių, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį, paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be kitų reikalavimų, numatytų CPK 287 straipsnio 2 dalyje, turi būti nurodoma aplinkybės, patvirtinančios šiuo atveju atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Taigi teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės tik tuo atveju, kai yra abi aukščiau paminėtos įstatymo nustatytos sąlygos (CPK 288 str. 4 d.). Pažymėtina, kad vien procesinio pasyvumo (šiuo atveju nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pripažintina pagrindu naikinti teismo sprendimą už akių. Tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismą, svarbos.

11. Apeliantas nurodo, kad nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą ir laiką, dėl šios priežasties negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis turėti advokatą, neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl byloje kylančių klausimų, pateikti atsiliepimo į ieškinį, taip pat, kad garažas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, antstolis nepasiūlė susirasti savo pirkėjo, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie garažo pardavimą vykdymo procese.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui S. B. procesiniai dokumentai – ieškinio kopija ir 2017-05-19 Nr. e2-836-496/2017 pranešimo, kuriame atsakovui nurodyta, kad atsakovui yra nustatytas 14 dienų terminas nuo ieškinio nuorašo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškovo J. M. ieškinį, įteikti 2017 m. birželio 16 d. asmeniškai, CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad sprendimas už akių priimtas praėjus beveik 2 mėnesiams po procesinių dokumentų įteikimo, per tokį laiko tarpą atsakovas tikrai galėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir susipažinti su bylos medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus bei kopijas, reikšti nušalinimus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu ir kitą. Taip pat, esant poreikiui, susirasti tinkamą atstovą. Apeliantas, gavęs procesinius dokumentus, suprato, kad yra pradėtas procesas, o jis yra atsakovas. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie bylos eigą.

13. Nustačius, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad buvo pagrindas priimti sprendimą už akių atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

14. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, sprendimas už akių gali būti panaikinamas, jeigu kartu su prašymu jį peržiūrėti pateikiami įrodymai, leidžiantys abejoti sprendimo teisingumu. Apeliantas nurodė argumentus, kuriais remiantis teismo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, – jog atsakovui priklausęs garažas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, antstolis nepasiūlė susirasti savo pirkėjo, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie garažo pardavimą vykdymo procese.

15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas S. B. pateikė skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, prašydamas atšaukti S. B. garažo su rūsiu varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) procedūrą, panaikinti antstolio T. U. 2016-04-05 patvarkymą, kurio pagrindu buvo paskelbtas pareiškėjui priklausančio turto pardavimas iš varžytynių. Teigė, kad antstolis netinkamai įkainojo parduodamą turtą dėl netinkamai nustatytos pernelyg mažos pradinės turto pardavimo kainos. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d nutartimi S. B. skundą atmetė (civ. byla Nr. 2YT-5693-650/2016), o Šiaulių apygardos teismas paliko Šiaulių apylinkės teismo nutartį nepakeistą (2016 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 2S-856-357/2016). Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo remiasi argumentais, dėl kurių jau buvo pasisakyta kitoje byloje ir kurie šioje byloje yra visiškai nereikšmingi.

16.Priimant sprendimą už akių konstatuota, kad 2016 m. gegužės 6 d. įvykusiose varžytinėse ieškovas nusipirko atsakovui priklausiusį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šiuo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovo nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovo nuosavybės teisė į garažą nėra nuginčyta. Vertinta, kad ieškovas ieškinio pareiškimo momentu turi nuosavybės teisę į ginčo garažą, kuriuo neteisėtai naudojasi atsakovas. Ieškovas manė, kad jo teisės į ginčo garažą yra pažeistos, o atsakovas gera valia neatlaisvino ieškovui priklausančio ginčo garažo. Kaip matyti iš teismo priimto sprendimo už akių, teismas įsitikino, jog ieškovo pateiktų įrodymų turiniui pasitvirtinus gali būti tenkinamas ieškinys šioje byloje.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė tokių įrodymų, kurie turėtų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ir tai, jog atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Dėl nurodytų argumentų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.