Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui S. B. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas S. B., kuriam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, per teismo nustatytą terminą nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – turto pardavimo iš varžytinių akto, valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto išrašo su masinio vertinimo verte, raginimo išsikelti iš patalpų ir pašto vokų kopijų - matyti, kad 2016 m. gegužės 6 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 119573 antstolis Tomas Ubartas pardavė atsakovui S. B. priklausiusią negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui J. M. už 1390 Eur. Nuo 2016 m. lapkričio 15 d. šio nekilnojamojo turto savininku yra įregistruotas ieškovas. Ieškovo teigimu, atsakovas neatlaisvino ieškovo įsigytų negyvenamųjų patalpų. Ieškovas siuntė atsakovui raginimą gera valia išsikelti iš patalpų per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos, tačiau du kartus paštu siųsti raginimai atsakovui įteikti nebuvo. Ieškovo teigimu, atsakovas nėra atlaisvinęs jam priklausančių negyvenamųjų patalpų iki šiol.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareikštas ieškovo reikalavimas siekiant apginti garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininko teises, įpareigojant atsakovą atlaisvinti garažą, vertintinas kaip negatorinis ieškinys.

Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. gegužės 6 d. įvykusiose varžytinėse ieškovas nusipirko atsakovui priklausiusį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir šiuo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovo nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovo nuosavybės teisė į garažą šiuo metu nėra nuginčyta, todėl pripažįstama įrodyta, kad ieškovas ieškinio pareiškimo momentu turi nuosavybės teisę į ginčo garažą, kuriuo neteisėtai naudojasi atsakovas.

Ieškovo 2017 m. kovo 7 d. raginimas išsikelti iš patalpų patvirtina, kad ieškovas mano, kad jo teisės į ginčo garažą yra pažeistos, o atsakovas gera valia per raginime nustatytą 30 dienų laikotarpį neatlaisvino ieškovui priklausančio ginčo garažo. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas ieškovo siųsto raginimo negavo, tačiau tai nepaneigia ieškovo siekio apginti savo teisę naudotis jam priklausančiu garažu. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad šalys yra sudariusios ir įregistravusios ginčo garažo nuomos ar panaudos sutartį, kurios pagrindu atsakovui būtų atsiradęs teisėtas pagrindas naudotis ginčo garažu. Pažymėtina, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jos elgesys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, o nagrinėjamoje byloje atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, neatlaisvindamas ieškovui priklausančio garažo ir neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, pažeidžia ieškovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises naudotis minėtu turtu be jokių apribojimų, todėl ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Tenkinant ieškinį iš atsakovo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,50 Eur, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei perduoti šios patalpos raktus, o S. B. teismo sprendimo per nustatytą terminą neįvykdžius, leisti atlaisvinti negyvenamąją patalpą J. M. S. B. sąskaita.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,50 Eur (penkis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.