Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3292-957/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-04Vilniaus apygardos teismas
  3. T-762-1078/2021Nutartis · 2021-06-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-279-957/2022Nutartis · 2022-02-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-672-1128/2022Nutartis · 2022-06-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
1-3292-957/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47251-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
V. D.
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3292-957/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47251-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.2.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajam V. D., jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ,,(duomenys neskelbtini)“, inžinieriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 21.43 val., Vilniuje, Savanorių pr., ties pastatu Nr. 129, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,82 promilės etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis V. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš dvi savaites šeštadienį draugai pasikvietė atšvęsti gimtadienį. Šeštadienio vakarą vartojo alkoholį, nemiegojo, ryte dar atsigėrė šampano, pavalgė ir jis nuėjo miegoti. Atsikėlus atrodė, kad gerai jaučiasi, nusprendė važiuoti į Kauną, tačiau susisiekė su drauge ir nusprendė grįžti pas buvusią draugę, važiavo Upės gatve, pro Šiaurės tiltą ir sustabdė policija. Jam nustatė 1,82 promilės girtumą. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Padarė labai stiprų nusižengimą, tai buvo vienkartinis nusižengimas ir tai daugiau nesikartos. Supranta, kad galėjo įvykti eismo įvykis, galėjo kažkas nukentėti, galėjo padaryti žalos kitiems žmonėms. Laiduotojas A. R. yra jo geras draugas, jie kartu pusę metų gyvena (duomenys neskelbtini), ten A. R. nuosavas būstas. Jie pažįstami apie 10 metų. Jis pats savo nuosavo būsto neturi, nes gauti paskolą nėra lengva, Vilniuje nuomos kainos labai didelės, tai pas draugą gyvena ir prisideda mokant mokesčius. Su juo kartu leidžia laisvalaikį, kartu sportuoja, kiek leidžia galimybes, kartu leidžia savaitgalius, turi bendrą darbą, A. R. programuotojas, o jis irgi kažkiek su tuo susijęs. Alkoholį vartojo ne su A. R., o su kolega iš esamo darbo. Mano, kad A. R. gali jam padaryti įtaką, nes jo klauso, draugas vyresnis, turi daugiau patirties, netoleruoja alkoholio, netoleruoja neblaivių vairuotojų, jie apie tai kalbėjo, kad tai negerai ir galėjo būti labai didelių pasekmių. Draugas apie tokį jo poelgį sakė, kad tai labai blogas poelgis, galėjo atsitikti didelė nelaimė, po kurios gali būti ir į kalėjimą uždarytas, ir sau niekada neatleisti. Aiškino, kad geriau tada iš vis nevartoti alkoholinių gėrimų, užpildyti laisvalaikį papildoma veikla, kad nebūtų net minties vartoti alkoholį. Jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, draugas taip pat.

Laiduotojas A. R. apklausiamas teisme parodė, kad V. D. pažįsta, susipažino per bendrus draugus, kažkur prieš 10 metų. Pastaruoju metu jie bendrauja daugiau, nes gyvena kartu laiduotojo bute. Dabar kas dieną bendrauja, tapo gerais draugais. Jis pats dirba pagal individualios veiklos pažymą, yra programuotojas. Uždirba apie 1 300 Eur. Nėra teistas, administracine tvarka baustas už greičio viršijimą, už stovėjimą neleistinoje vietoje, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus gal 5 kartus, o vairuoja virš 10 metų. Stengiasi būti drausmingesnis vairuotojas, per pastaruosius dvejus metus gal neturėjo nuobaudų. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką V. D.. Kartu gyvena, jį kasdien mato. Abu yra informatikai, turi visada apie ką pabendrauti, sportuoja. Taip pat jis užsiima savanoriška veikla šokio studijoje, gali ir V. D. pabandyti įtraukti į savo veiklą. Jis tikrai gyvenimiškais klausimais klausia nuomonės, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Ši V. D. veika labai nustebino ir nuvylė. Žino, kad jį girtą sustabdė, buvo gautas iškvietimas. Jis gėrė su kažkokiais draugais, tiksliai nežino su kokiais. Jie daugiau kalbėjo apie faktą. Jam sakė, kad yra didelė atsakomybė, gali atsitikti nelaimė, negalima taip elgtis. Jis dirba, anksčiau dar turėjo kitų darbų, iki metų laikotarpio, dabar dirba čia ilgiausiai. Drausminių nuobaudų neturi. Jis žino, kad laiduodamas prisiima moralinę atsakomybę sau pačiam, kad tai nepasikartotų ir žmogus taip nebesielgtų. Mano, kad V. D. pakankamai brandus, bet matyt jam reikia vis priminti, kad apgalvotų savo veiksmus. Nori laiduoti be užstato, nes atlyginimas nėra pakankamai didelis, vidutinis. Jeigu teismas nustatytų užstatą, ar sutiktų laiduoti, priklausytų nuo jo dydžio. Dabar negali atsakyti, kokia suma būtų pakeliama. Už nuomą V. D. nemoka. Butas yra paveldėtas, dabar už mokesčius reikia sumokėti apie 50 Eur, kol nėra šildymo, už šildymą reikia mokėti apie 100-120 Eur. Kiek gyvena su V. D., jis alkoholio nevartoja, kartu neišgėrinėja. Jis pats neturi žalingų įpročių. V. D. gyvenimiškais klausimais kreipiasi patarimo, pavyzdžiui darbo reikalais, dėl panelių. Darbo reikalais kažką patardavo priklausomai nuo problemos. Dėl darbo pamokindavo, pasakydavo, kaip geriau daryti, kokias technologijas naudoti. Dėl panelių pasakydavo, ar susitikti ar ne. Jeigu laiduojant reikėtų sumokėti 500 ar 800 Eur užstatą, mano, kad sumokėtų.

Kadangi kaltinamasis V. D. kaltę pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. L. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 21.20 val., dirbant su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu E. Č. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Kauno link Vilniaus, ties Elektrėnais, važiuoja automobilis, galimai ,,Peugeot“, kurio, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal pirminius duomenis, minėto automobilio vairuotojas nesaugiai manevravo po kelią. Pranešėjui kilo įtarimas, jog automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Apie 21.43 val. automobilis ,,Peugeot 407“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sustabdytas Vilniuje, netoli Savanorių pr. 129. Automobilį vairavo V. D.. Pasiteiravus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė neigiamai. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Automobilio vairuotoją pasikvietė prie tarnybinio automobilio ir, panaudojus alkoholio matavimo priemonę ,,Alcotest 7510“, vairuotojui buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas. Asmuo pasakė, kad išgėrė vieną butelį alaus. Paaiškino, kad dieną prieš tai išgėrė nemažai alkoholinių gėrimų. Automobilio vairuotojas (V. D.) buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kraujo mėginių paėmimui (1 t., b. l. 17).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., 21.22 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad nuo Kauno link Vilniaus, ties Elektrėnais, važiuoja galimai „Peugeot“ markės automobilis (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio vairuotojas nesaugiai manevruoja, įtariama, kad vairuotojas yra neblaivus (1 t., b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. L. 2018 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 21.20 val., dirbant su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu E. Č., patruliuojant su priskirtu šaukiniu V1093, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad nuo Kauno link Vilniaus, ties Elektrėnais, važiuoja galimai „Peugeot“ markės automobilis (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio vairuotojas nesaugiai manevruoja. Įtariama, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilis ,,Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, Savanorių prospekte, buvo sustabdytas patikrinimui. Automobilį vairavo V. D., kuris pateikė patikrinimui tvarkingus automobilio dokumentus bei galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Į klausimą, ar vartojo alkoholį, vairuotojas atsakė neigiamai. Vairuotojui pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jis sutiko ir alkotesterio „Alcotest 7510“ pagalba, vairuotojui nustatytas 2,01 promilės girtumas. Vėliau vairuotojas prisipažino vartojęs alkoholį. Automobilis „Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotas į pagalbą atvažiavusiam VI855 ekipažui, vėliau VI855 minėtą automobilį perdavė vairuotojo draugui Laisvūnui K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). V. D. pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kraujo paėmimui (1 t., b. l. 6).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdytoju-savininku yra V. D. (1 t., b. l. 7).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Peugeot 407 Coupe 2.7 HDI“ (2006 m.) kaina su PVM yra 4200 Eur (2018 m. spalio mėn. leidinys) (1 t., b. l. 8).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., 21 val. 46 min. 40 sek., V. D. nustatytas 2.01 promilės girtumas (1 t., b. l. 18).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 9745/2018(01) matyti, kad V. D. kraujyje, paimtame 2018 m. rugsėjo 30 d., 22.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

V. D. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. D. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad šeštadienio vakarą vartojo alkoholį, nemiegojo, ryte dar atsigėrė šampano, pavalgė ir jis nuėjo miegoti. Atsikėlus atrodė, kad gerai jaučiasi, nusprendė važiuoti į Kauną, tačiau susisiekė su drauge ir nusprendė grįžti pas buvusią draugę, važiavo Upės gatve, pro Šiaurės tiltą ir sustabdė policija. Jam nustatė 1,82 promilės girtumą. Tokie kaltinamojo V. D. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas P. L. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 21.20 val., dirbant su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu E. Č. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Kauno link Vilniaus, ties Elektrėnais, važiuoja galimai ,,Peugeot" markės automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pagal pirminius duomenis, minėtas automobilis nesaugiai manevravo po kelią. Pranešėjui kilo įtarimas, jos automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Apie 21.43 val. sustabdė minėtą automobilį ,,Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gatvėje, netoli Savanorių pr. 129. Automobilį vairavo V. D.. Pasiteiravus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė neigiamai. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Pasikvietė asmenį prie tarnybinio automobilio ir panaudojus alkoholio matavimo priemonę, ,,Acotest 7510", vairuotojui buvo nustatytas 2.01 promilės girtumas. Asmuo pasakė, kad išgėrė vieną butelį alaus. Paaiškino, kad dieną prieš tai išgėrė nemažai alkoholinių gėrimų. Automobilio vairuotoją (V. D.) pristatė į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kraujo mėginių paėmimui (1 t., b. l. 17). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas P. L. nurodė ir savo 2018 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 6). Šio liudytojo parodymus bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir detalizuoja policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., 21.22 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad nuo Kauno link Vilniaus, ties Elektrėnais, važiuoja galimai „Peugeot“, markės automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas nesaugiai manevruoja, įtariama, kad vairuotojas yra neblaivus (1 t., b. l. 5); taip pat alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, jog įvykio metu tikrinamam V. D. nustatytas 2.01 promilės girtumas (1 t., b. l. 18). Kaltinime nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis V. D. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.82.promilių etilo alkoholio), patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9745/2018(01), iš kurios matyti, kad V. D. kraujyje, paimtame 2018 m. rugsėjo 30 d., 22.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 31).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog V. D. 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 21.43 val., Vilniuje, Savanorių pr., ties pastatu Nr. 129, vairavo automobilį „Peugeot 407“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,82 promilės etilo alkoholio), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. D. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamasis V. D. ir laiduotojas A. R. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį draugo A. R. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką V. D. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 39) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. D. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas (b. l. 39), dirbantis ((duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip ir ankstesnių darbdavių (b. l. 62-64), padeda prižiūrėti senyvo amžiaus asmenį (b. l. 81-82), mokėsi Kauno technologijos universitete (b. l. 77), užsiima labdaringa veikla (b. l. 83), sportuoja (b. l. 78). Byloje nustatyta viena V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip netinkamą ir nepateisinamą poelgį. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. D. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos draugas A. R.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. R. neteistas (b. l. 57), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas kaip atsidavęs darbui, veiklus, pareigingas, sąžiningas. Rodantis sektiną teigiamą asmeninį pavyzdį. Iškilusias problemas sprendžiantis abiem pusėms priimtinu būdu. Gerai vertinamas kitų asmenų, drausminių nuobaudų neturintis (b. l. 80), baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja (b. l. 58-61). Pats A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo santykiai su V. D. labai geri, jie kartu gyvena, todėl jis turės galimybę daryti teigiamą įtaką. Bandys kalbėtis su juo, įtraukti jį į papildomą veiklą, galbūt į šokių studijos, kurios veikloje dalyvauja (b. l. 79). Mano, kad jis V. D. yra pavyzdys, nes šis kreipiasi į jį gyvenimiškais klausimais. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas A. R. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė itin teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vis tik teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 500 Eur užstatas, kurį laiduotojas įpareigotinas sumokėti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo V. D.

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam V. D., pažymėtina, kad jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis V. D. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, Vilniaus mieste, kur gana judrus eismas, apie 22 val., kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilių etilo alkoholio, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė skaudesnių padarinių. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Vertinant V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį, už kurį kartu su nuobauda skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju V. D. gynėjas prašo už nusikalstamos veikos padarymą jam skirti vienerių metų specialiosios teisės atėmimą, t. y. sankciją, kuri yra minimali net ir už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat įvertinus tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, praeityje nėra teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. D. pažymėtina, jog, kaip jau minėta, jis įvykio metu, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas 1,82 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Tai matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 7). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi V. D. naudotas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus faktą, kad šiuo nuosprendžiu V. D. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) bei atsižvelgus į BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas turi teisę apsispręsti, ar konfiskuoti minėtą transporto priemonę, ar to nedaryti. Teismas pažymi, kad siekiant teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, būtina įvertinti turto konfiskavimo taikymą proporcingumo ir teisingumo principų aspektu. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. D. šiuo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios pagal laidavimą ir jokios kitos turtinio pobūdžio priemonės jam netaikomos, t. y. jam neskiriama bauda, ar įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertė šiuo atveju nėra itin didelė – 4200 Eur (b. l. 8), kai tuo tarpu už nesunkų nusikaltimą, tarp jų ir įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda – gali būti skiriama jos dydį nustatant nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), t. y. baudos minimumas šiuo metu yra 2 500 Eur, kuris šiuo atveju mažiau nei du kartus skiriasi nuo konfiskuoto turto vertės. Nors atleidžiant V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padaryta išvada, kad jis, kaip asmenybė nėra pavojingas, tačiau pažymėtina, kad pati jo padaryta nusikalstama veika itin pavojinga, kadangi jis vairavo neblaivus Vilniaus miesto ribose, iš esmės centre (Upės gatve, pro Šiaurės g. tiltą), apie šią jo veiką pranešė kiti asmenys, kuriems jis akivaizdžiai sukėlė pavojingai manevruojančio neblaivaus asmens įspūdį. Gynybos nurodomos aplinkybės, jog konfiskavus transporto priemonę V. D. patirs per didelius suvaržymus, nes gyvena Kaune, o jo darbo vieta Vilniuje, jog jis turi sveikatos problemų, be to vis dar nėra galutinai atsiskaitęs už automobilį, šiuo atveju nėra išskirtinės ir leidžiančios spręsti apie šios baudžiamojo poveikio priemonės neproporcingumą. Kasdienį gyvenimą dėl veikos padarymo apsunkinančias aplinkybes V. D. galėjo ir turėjo numatyti darydamas nusikalstamą veiką, tokios padaryto nusikaltimo ir iš to kylančių suvaržymų pasekmės yra standartinės daugeliui nusikaltimus darančių asmenų ir nėra neatkuriamos. Taigi, jos ne tik nešalina padarytos veikos pavojingumo, bet ir nerodo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – neproporcingumo.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam V. D. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 35-36). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina, šis dokumentas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras Mantas Januškevičius 2018 m. spalio 1 d. nutarimu, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Peugeot“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN (duomenys neskelbtini), nustatydamas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą iki 2019 m. balandžio 1 d. (1 t., b. l. 10). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti dvejų metų laidavimo terminą.

Laiduotoju paskirti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikant 500 Eur dydžio užstatą, įpareigojant užstatą įmokėti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, juridinio asmens kodas 302942160, mokėjimo paskirtyje nurodant „atleistas nuo atsakomybės asmuo – V. D., baudžiamosios bylos Nr. 1-3292-957/2018“.

Paskirti V. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 6 dalimis, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį turtą – automobilį „Peugeot“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Prokuroro 2018 m. spalio 1 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę (automobilį) „Peugeot“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. D., kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. R., kad:

Jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas Marijus KursevičiusNuorašas tikras