Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarimo Ž. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad Ž. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

LR ATPK 130² str. numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Dėl veikos kvalifikacijos pagal LR ATPK 130² straipsnį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ši norma įtvirtina, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog analizuojamo pažeidimo sudėtis nustatyta tik 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu 2008 m. sausio 1 d., bei į LR ATPK 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, darytina išvada, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; antra, toks pažeidimas patenka į LR ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (LR ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs LR ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ketvirta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (2009 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-7275/2009).

Skunde apeliantas neginčija jo veikos kvalifikacijos pagal LR ATPK 130² str., tik mano, kad jam neteisingai pritaikyta sankcija. Apeliantas mano, kad jis turėjo būti traktuojamas kaip teisės vairuoti transporto priemones neturintis asmuo, nes tokia teisė jam buvo atimta 2012-07-10 nutarimu, už pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. Su tokia skundo pozicija aukštesnysis teismas sutinka.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos (b. l. 23), apeliantas teisę vairuoti transporto priemones prarado 2012-07-10 nutarimu, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. Šios teisės atėmimo terminas buvo sutrumpintas 2013-02-20 nutartimi, ją grąžinant po nutarties įsiteisėjimo, t. y. 2013-03-13 (b. l. 50). Už LR ATPK 130² str. pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. K. surašytas 2013-02-04, vadinasi pažeidimo metu Ž. K. teisės vairuoti transporto priemones dar neturėjo. LR ATPK 8 str. 1 d. nustato, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Todėl šiuo atveju skiriant nuobaudą, teismas turėjo atsižvelgti, kad įvykio metu Ž. K. dar nebuvo sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Parenkant sankciją teismas turėjo skirti jam nuobaudą, numatytą LR ATPK 130² str. kaip teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

LR ATPK 302¹¹ str. 2 d. nurodo, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Šiuo atveju skundą pateikė tik vienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau jis prašo grąžinti administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėti pirmos distancijos teismui, todėl šioje dalyje dėl bausmės individualizavimo, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nors skundo pradžioje apeliantas neginčijo veikos kvalifikacijos, tik manė kad jam neteisingai paskirta nuobauda, toliau skunde jau abejoja ir kvalifikacija. Apeliantas mano, kad jam neteisingai inkriminuota veika pagal LR ATPK 130² str., o turėtų būti taikytas LR ATPK 128 str. 2 d., nes jis transporto priemonės vairavimo metu nebuvo neblaivus, t.y. toks faktas nebuvo nustatytas tik sustabdžius jį patikrinimui. Neblaivumas buvo nustatytas tik praėjus tam tikram laikui, kai jis buvo sulaikytas toliau nuo įvykio vietos.

Apelianto skundo motyvai laikytini nepagrįstais ir gynybiniais, kuriais siekiama išvengti sunkesnės administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. K. neblaivumas nebuvo nustatytas įvykio vietoje tik todėl, kad pažeidėjas vengdamas patikrinimo, iš įvykio vietos pasišalino. Dėl Ž. K. neblaivumo abejonių kilo jau jo automobilį patikrinimui sustabdžiusiam Muitinės pareigūnui V. S.. Jo tarnybiniame pranešime (b. l. 15), taip pat parodymuose teismo posėdžio metu (b. l. 45) paaiškinta, kad pareigūnas juto nuo Ž. K. sklindantį alkoholio kvapą. Pareigūno parodymai nekelia abejonių, yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, nenustatytas ir pareigūno šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi. V. S. paaiškino, kad Ž. K. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jam taip pat kilo įtarimų dėl Ž. K. blaivumo, tačiau patikrinti muitinės pareigūnai neturi teisės, todėl V. S. apie pažeidimą pranešė policijai, nors pažeidėjas ir labai prašė to nedaryti. V. S. parodymus patvirtina ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro patrulių kuopos I-ojo būrio vyresniojo patrulio K. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 16), bei parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 46). Tačiau Ž. K. pasišalino iš įvykio vietos nesulaukęs policijos pareigūnų. Tokie jo veiksmai negali būti traktuojami niekaip kitaip, tik kaip bandymas išvengti sunkesnės atsakomybės, nes LR ATPK 128 str. 2 d. numatytos sankcijos ribos yra žymiai švelnesnės, nei LR ATPK 130² str., ir jeigu apeliantas, kaip jis teigia, tuo metu, kai vairavo automobilį buvo blaivus, tačiau tik neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jam nebuvo priežasties vengti blaivumo patikrinimo. Apelianto bandymai pateisinti savo elgesį yra nelogiški, parodymai ir keliamos versijos prieštarauja vieni kitiems, taip pat ir kitai bylos medžiagai.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaujantis šia nuostata, apeliacinis teismas neanalizuoja kitų skundo motyvų, nes jis buvo keliami ir pirmosios instancijos teisme, tarp jų ir dėl alkotesterio naudojimo ne pagal instrukcijas. Todėl konstatuojama, kad priimdamas ginčijamą nutarimą šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo nutarimo motyvams.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo. Apeliaciniame skunde prašymas neskirti transporto priemonės konfiskavimo siejamas su aplinkybe, kad automobilio, kurio konfiskavimas numatytas ginčijamu nutarimu, savininkas yra ne pažeidimą padaręs asmuo, o lizingo bendrovė UAB „Danske lizingas“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas teisingai taikė ir aiškino LR ATPK 26 str. 1 d. ir 130² straipsnio nuostatas. Priimdamas nutarimą, teismas vadovavosi formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose.

LR ATPK 130² straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda - daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis - konfiskavimas yra aprašyta kaip privaloma. LR ATPK 26 str. 1 d. leidžia konfiskuoti daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir LR ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal LR ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Šiuo atveju buvo konfiskuotas automobilis „Ford Transit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu buvo UAB „Danske lizingas“ nuosavybė, o Ž. K. pagal tarp jo ir šios bendrovės sudarytą lizingo sutartį buvo teisėtas šios transporto priemonės valdytojas (naudotojas). Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad automobilis „Ford Transit“ buvo paimtas prieš savininko (AB „Danske lizingas“) valią ir juo Ž. K. disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad AB „Danske lizingas“ neatsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. Taigi nėra jokio pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio „Ford Transit“. Apelianto teiginys, kad tokios didelės vertės automobilio konfiskavimas yra neproporcingas jo padarytam pažeidimui, paneigia teismų formuojama praktika, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2012).

Apylinkės teismas vadovavosi ir Lietuvos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimu, kuriame konstatuota, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Darytina išvada, kad konfiskuojant automobilį, priklausantį AB „Danske lizingas“, ATPK nuostatos pritaikytos tinkamai, atitinka teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-4264/2011).

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarimu neteisingai individualizavo Ž. K. skirtą nuobaudą pagal LR ATPK 130² str. Jam turėjo būti parinkta nuobaudos rūšis ir sankcijos dydis, numatyti LR ATPK 130² str. dalyje teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims. Kadangi apeliacinis teismas negali ištaisyti šios klaidos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² str. 1 d. 4 p., 2 d. teisėja

nutaria:

Ž. K. apeliacinio skundo tenkinti iš dalies;

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarimo dalį, kuria Ž. K. nuspręsta pagal LR ATPK 130² str. paskirti teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams atėmimą, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.