Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-535-163/2016

Teisėja Raimonda Pauparienė (Proceso Nr. 2-46-3-01641-2015-5)

2016 m. gegužės 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams L. L. ir R. L. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovų naudai 800,00 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės 3,74 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas byloje nustatė, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija 2014-11-04 raštu Nr. 19-4186, 2014-12-16 raštu Nr. 19-4818, ir 2015-02-11 raštu Nr. 19-463, kurie visi adresuoti ne ieškovei S. P., bet jos mamai I. A., nurodė, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantis pareigūnas buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, apžiūrėti ūkinio pastato, tačiau jokių pažeidimų neužfiksavo. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Tauragės rajono savivaldybės administracijos raštuose nurodytas aplinkybes, t.y. kad ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragė, lietaus surinkimo sistema yra sutvarkyta ir funkcionali. Be to atsakovų byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad lietvamzdis yra sutvarkytas ir nuvestas sklypo ribose. Teismas konstatuoja, kas ieškovė nenurodė, kuo yra pažeidžiamos jos teisės dėl esamos atsakovų ūkinio pastato lietaus surinkimo sistemos, nepateikė jos teisės pažeidimą patvirtinančių įrodymų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo poziciją, išreikštą apeliaciniame skunde. Taikos sutartį sudaryti atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškovė pateikė ieškinį su reikalavimu įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis ieškovei jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, sutvarkyti nuotekų nuvedimą iš jų ūkinio pastato ir nevesti paviršinių nuotekų reljefo paviršiumi į ieškovės sklypą, naudotis savo turimais statiniais nepažeidžiant ieškovės interesų. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl procesinių klausimų.

Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, atsisakydamas priimti ieškovės teikiamus įrodymus byloje – fotografijos, vaizdo įrašas, iš kurių aiškiai matyti, kad yra pažeidžiamos ieškovės teisės į nuosavybę. Priešingai atsakovų įrodymai buvo priimti, todėl tai rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą. Teismas taip pat atsisakė į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytoju Tauragės rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiąjį specialistą, 2015-10-06 surašiusį statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 2015013, kuriame nurodyta, kad statinio konstrukcijos tvarkingos, sutvarkyta lietaus vandens nuvedimo sistema. Tačiau šiame akte nekonkretizuota ginčo vieta dėl to kyla klausimas, ar specialistas buvo atvykęs į įvykio vietą ir analizavo situaciją.

Iš byloje esančio 2015-12-03 teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovė prašė prie bylos pridėti dvi fotonuotraukas ir video medžiagą, tačiau turėjo tik vieną egzempliorių teismui. Pažymėtina, kad asmuo teikiantis prašymus ir įrodymus byloje turi pateikti tiek įrodymų kopijų, kiek yra byloje šalių, kad byloje esantys asmenys galėtų susipažinti su įrodymais ir į juos atsikirsti. Be to atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, t.y. nurodo, kad atsakovų lietvamzdis eina per ieškovės žemės sklypo teritoriją ir tekantis vanduo daro žalą ieškovės turtui, turėjo jau parengiamojo posėdžio metu pateikti įrodymus byloje. LRCPK 178 straipsnis numato, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat vienas iš esminių ieškinio turinio elementų yra įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą (LRCPK 135 str. 1 d. 3 p.). Taigi ieškovė laiku nepateikdama įrodymų byloje, o teismas siekdamas proceso ekonomiškumo pagrįstai atsisakė priimti įrodymus byloje. Analogiškas vertinimas taikytinas ir ieškovės apklausti liudytoją Š. G., kuris surašė Tauragės rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus aktą dėl akto surašymo, kuriuo pripažinta, kad atsakovų nutiestas lietvamzdis yra pritvirtintas tinkamai prie namo ir žalos ieškovės žemės sklypui nedaro. Ieškovė nepateikė motyvų, kodėl minėtas liudytojas turėtų būti apklaustas, taip pat tokio prašymo neišreiškė parengiamojo posėdžio metu, todėl vengiant vilkinti procesą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą apklausti vyriausiąjį specialistą Š. G..

Dėl naujų reikalavimų pateikimo apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantė nurodo, kad teismas nesiaiškino dėl ūkinio pastato statybos reikalavimų laikymosi, kadangi atsakovų stogo dalis yra tiesiai virš ieškovei priklausančio žemės sklypo.

Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios apeliacinį procesą reglamentuojančioms normoms (CPK 302 straipsnis), bei specialiosios apeliacinį procesą apibrėžiančios CPK normos, kuriomis, pavyzdžiui, ribojamas naujų įrodymų priėmimas (CPK 314 straipsnis), draudžiama apeliantui kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis) arba teismui priimti dėl apelianto blogesnį sprendimą nei skundžiamas (CPK 313 straipsnis). Tai reiškia, kad apeliacinis teismas, nors nagrinėja bylą pagal proceso normų nustatytas taisykles, tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti ieškinio ribas, taikant ieškovo pažeistų teisių gynybą didesne apimtimi, negu ji nustatyta ieškinyje. Be to, CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – jas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė naują reikalavimą dėl atsakovės nuosavybės atitikimo statybos reikalavimams ir pašalinti statybos padarinius, kuriais pažeidžiami statybos reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo, kadangi toks reikalavimas nebuvo iškeltas ieškinyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas atmetą šį apeliantės argumentą kaip teisiškai nepagrįstą (LRCPK 312 str.).

Dėl įpareigojimo netrukdyti ieškovei naudotis nuosavybės teisėmis

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra žemės sklypo savininkė, jį valdo ir disponuoja, tačiau reikalauja pašalinti pažeidimus, susijusius su nuosavybės teise. Taigi šis ieškovės pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jai priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (šuliniu, kuro rezervuaru, kanalizacijos šuliniu, kiemo aikštele), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė. Atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė.

Ieškovė byloje pateikė duomenis, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija 2014-11-04 raštu Nr. 19-4186, 2014-12-16 raštu Nr. 19-4818, ir 2015-02-11 raštu Nr. 19-463 nustatė, jog statinių naudojimo priežiūrą atliekantis pareigūnas buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, apžiūrėti ūkinio pastato, tačiau jokių pažeidimų neužfiksavo. Atsakovų pateiktas Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 6 d. atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 2015013 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad atrankos būdu apžiūrėjus ūkinį pastatą, pagalbinio ūkio paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragė, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė tokia: statinio konstrukcijos tvarkingos, sutvarkyta lietaus vandens nuvedimo sistema, lietvamzdžiai nuvesti statinio sklypo ribose.

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu taip pat byloje pateikė antstolės N. Genutienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 166-47k, juo nurodyta, kad prie ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lietvamzdis, pritvirtintas prie ūkinio pastato stogo dalies, išeinančios už turimo žemės sklypo ribų, t.y. ši stogo dalis su lietvamzdžiu yra S. P. sklypo ribose. Pritvirtintas latakas į S. P. žemės sklypo ribas atitinkamai įeina į x ašies atžvilgiu apie 30 cm, y ašies atžvilgiu apie 70 cm. Byloje pateiktos ir tai patvirtinančios nuotraukos. Tačiau iš nuotraukų negalima nustatyti, ar vanduo bėga į ieškovės žemės sklypo pusę. Iš nuotraukų matyti, kad yra atlikti laikini įrengimai nukreipti lietaus tėkmės vandenį, tačiau iš pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti į kurią pusę vanduo yra nukreipiamas. Atsakovai, atsikirsdami į šiuos antstolės pateiktus duomenis, nurodė, kad nors nuo antstolės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo dienos niekas nepasikeitė, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad rankų darbo įrenginiai, nukreipiantys lietaus tėkmės vandenį iš lietvamzdžio yra padaryti taip, kad vanduo bėgtų į atsakovų žemės sklypą, be to atsakovas papildomai yra pastatęs šiferinę sienelę palei žemės sklypo ribą, kad lietaus vanduo, tenkantis iš lietvamzdžio į atsakovų kiemą, negalėtų pakliūti į ieškovės žemės sklypo pusę. Šiuos atsakovo paaiškinimus patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, kurios buvo pateiktos kartu su atsiliepimu. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad lietvamzdis yra sutvarkytas ir nuvestas sklypo ribose ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5.2. punkto, kuriame nurodyta, kad jei nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus ar reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. (6.3.3.) Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

Atsakovai teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad ne kartą ieškovė buvo numušusi lietvamzdį, todėl lietaus vanduo bėgdavo į ieškovės žemės sklypo pusę, tačiau šiuo metu prie lietvamzdžio įrengus kamerą tokių atvejų nebepasitaiko, o tuo pačiu sumažėjo ir skundų iš ieškovės pusės dėl lietaus vandens bėgimo iš lietvamzdžio į ieškovės žemės sklypo pusę. Nors skundų ir sumažėjo, šalys teismo siūlymu atsisakė sudaryti taikos sutartį, kadangi, kaip nurodė atsakovai, tai yra neperspektyvu atsižvelgus į ieškovės konfliktišką būdą.

Įvertinus byloje pateikus rašytinius duomenis, kitus byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Tauragės rajono savivaldybės administracijos raštuose nurodytas aplinkybes, t.y. kad ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragė, lietaus surinkimo sistema yra sutvarkyta ir funkcionali.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje pateiktus duomenis ir įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovai pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi atsakovams priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. L., (duomenys neskelbtini) naudai apeliacinės instancijos teisme.