Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-215/2011 m.

1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.3.1.

2011 m. gegužės 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

gynėjams advokatams Antonui Kviatkovskiui, Leokadijai Leikauskienei, Jevgenijai Savčenko, Svetlanai Proninai,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. (D. Š.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nekeisti gyvenamosios vietos be teismo ar bausmę prižiūrinčios institucijos sutikimo, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse ir diskotekose.

D. J. (D. J.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2009-03-05 iki 2009-03-06 ir nuo 2009-03-24 iki 2009-03-25 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-22 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. reikalavimais, D. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. M. (A. M.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nekeisti gyvenamosios vietos be teismo ar bausmę prižiūrinčios institucijos sutikimo, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose.

O. P. (O. P.) pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. - 30 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p. p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. reikalavimais O. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. Š., D. J., A. M., O. P. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

UAB DK „PZU Lietuva“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š., D. J., A. M. ir O. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 20 d. apie 21 val. viešoje vietoje – prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) –, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. D. Š., eidamas su D. J., atidarė automobilio BMW 324, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles ir paprašė vairuotojo R. K. cigaretės. Pastarajam atsakius, kad nerūko, D. J. dėl menkavertės dingsties, iš chuliganiškų paskatų, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia du kartus rankos kumščiu sudavė R. K. į veidą. Po to D. Š. tyčia sudavė apie 10 kartų rankų kumščiais E. K. į veidą. Pastarajam nuvertus D. Š., nuteistieji bendrais veiksmais stvėrė E. K. už plaukų, stipriai pastūmė ir pargriovė. D. J., D. Š., A. M. ir O. P. bendrais veiksmais jį, gulintį ant šono bei užsidengusį rankomis, mušė rankomis ir kojomis, suduodami virš 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Tokiu būdu jie padarė kraujosruvą su nubrozdinimu apatinėje lūpoje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdami savo nusikalstamą veiką D. J., D. Š., A. M. ir O. P., apsupę stovintį R. K., tyčia sudavė jam kumščiais apie keturis kartus į galvos sritį. Tokiu būdu jie bendrais veiksmais padarė jam kraujosruvas apatinėje lūpoje ir kairėje alkūnėje, nubrozdinimus kaktoje, kairio smilkinio srityje, pasmakrio srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdamas nusikalstamą veiką O. P. pasivijo į parduotuvę nubėgusį pagalbos kviesti E. R. ir, pažeisdamas parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), viešąją tvarką, metė į jį bulvę, apsisuko ir išėjo iš prekybos salės. Koridoriuje pamatęs iš paskos einantį E. R., įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, tyčia rankų kumščiais smūgiavo į veido sritį, tačiau nepataikė, nes nukentėjęs užsidengė rankomis. Po to rankų kumščiais ir kojomis daugiau nei 10 kartų smūgiavo E. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam kraujosruvą dešiniame kelyje, nubrozdinimą kairiame kelyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. K. įšokus į pradėjusį važiuoti brolio R. K. vairuojamą automobilį BMW, nuteistieji bendrais veiksmais gatvėje prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), mėtė akmenimis į automobilį BMW 324, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu sudaužė šio automobilio priekinį stiklą, vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, įlenkė vairuotojo pusės priekinį sparną, vairuotojo dureles, stogą ir padarė R. K. 1240 Lt turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

D. Š., D. J., A. M. ir O. P. taip pat buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. dėl to, kad 2009 m. lapkričio 20 d. apie 21 val. viešoje vietoje – prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), – būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, viešosios tvarkos pažeidimo metu mėtė akmenimis į R. K. vairuojamą automobilį BMW 324, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu apgadindami šio automobilio priekinį stiklą, 120 Lt vertės, vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, 40 Lt vertės, įlenkė vairuotojo pusės priekinį sparną, vairuotojo pusės priekines ir galines dureles, stogą, ir padarydami R. K. 1240 Lt turtinę žalą.

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 11 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirta bausme ir su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2009-03-05 iki 2009-03-06 ir nuo 2009-03-24 iki 2009-03-25 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-22 nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

O. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 11 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. paskirtomis bausmėmis ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliantė teigia, jog apylinkės teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą D. J. ir O. P., nesilaikė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, jog pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais. Toks sprendimas turi būti išsamiai motyvuojamas, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę. Šiuo konkrečiu atveju, nors apylinkės teismas konstatavo, kad D. J. ir O. P. yra jauno amžiaus ir kad realios bausmės vykdymas paveiks teigiamus jų socialinius ryšius, atsižvelgė į nukentėjusiųjų poziciją griežtai kaltinamojo nebausti, tačiau nenurodė, kokius būtent teigiamus socialinius ryšius palankiai paveiks bausmės vykdymo atidėjimas. Tuo tarpu baudžiamosios bylos duomenys tvirtina, kad D. J. yra nevedęs, nedirba, buvo teistas už narkotinių medžiagų platinimą, savo tėvui priklausančio turto vagystę, nusikaltimus, veikiant bendrininkų grupėje. Šioje byloje pastarajam taip pat inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarytos bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas D. J. padarė bausmės, paskirtos 2009-10-22 nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Po minėto Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-22 nuosprendžio priėmimo D. J. buvo nuteistas dar du kartus: Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010-01-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str., 215 str. 1 d., ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Nors 2009-11-20 viešosios tvarkos pažeidimas ir tyčinis svetimo turto sugadinimas buvo padaryti iki šių nuosprendžių priėmimo, tačiau teismas šiuos teistumus turėjo įvertinti kaip nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jog jis sistemingai darė nusikalstamas veikas, ir kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą ne tik nebus, bet jau nebuvo pasiekti bausmės tikslai. Be to D. J. už viešosios tvarkos pažeidimą teisiamas ne pirmą kartą, yra padaręs administracinių pažeidimų. O. P. jam inkriminuojamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to 2009-05-28 jam buvo pratęstas bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams. Tai rodo, jog šis nuteistasis jau tuomet nesilaikė teismo įpareigojimų. Be to po 2009-11-20 viešosios tvarkos pažeidimo ir R. K. automobilio sugadinimo, po to, kai policijos pareigūnai nuovadoje aiškinosi šių nusikaltimų aplinkybes, tikrino kaltininkų girtumą, O. P., išeidamas iš policijos įstaigos, prie Pagirių policijos nuovados tyčia pradūrė automobilio su skiriamaisiais policijos ženklais padangą. Šios aplinkybės, prokurorės manymu, o taip pat O. P. skirtos administracinė nuobaudos, rodo pastarojo antivisuomenines ir nihilistines nuotaikas ir polinkį elgtis priešingai moralės ir teisės normoms.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistieji D. Š., D. J., A. M., O. P. ir jų gynėjai prašė Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji D. Š., D. J., A. M. ir O. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad jie dėl menkavertės dingsties, iš chuliganiškų paskatų, sumušė R. K., E. K. ir E. R., padarydami nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą, įžeidinėjo E. R. necenzūriniais žodžiais ir, mėtydami akmenimis, apgadino R. K. automobilį, padarydami pastarajam 1240 Lt turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Pagrindinis nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., objektas yra viešoji tvarka. Nors atsakomybė už tyčinį svetimo turto sugadinimą numatyta Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., šiuo konkrečiu atveju nuteistųjų elgesys, mėtant akmenis į automobilį ir taip jį apgadinant, buvo susijęs su akivaizdžiu nepagarbos aplinkiniams demonstravimu ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nepaisymu. Būtent į viešąją tvarką, o ne į svetimą turtą ar kito žmogaus sveikatą, buvo nukreipti nuteistųjų veiksmai. Pastarieji jais siekė parodyti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog visi nustatyti nuteistųjų veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlūs veiksmai“.

Nepagrįstas prokurorės argumentas, kad viešosios tvarkos pažeidimas yra mažiau pavojingas nusikaltimas, negu svetimo turto sugadinimas, kadangi BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta daugiau alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, nei BK 187 str. 1 d. sankcijoje, ir kad dėl to nuteistųjų D. Š., A. M., D. J. ir O. P. nusikalstami veiksmai viešoje vietoje dėl menkavertės dingsties gadinant svetimą turtą ir taip pažeidžiant viešąją tvarką, turi būti kvalifikuojami kaip nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., idealioji sutaptis.

Tiek Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. sankcijoje, tiek BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dviejų metų. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio nuostatomis, abu nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Lietuvos Respublikos BK 42 str. 1 d. visos bausmės, skiriamos asmeniui už nusikaltimą, išvardintos pradedant švelniausia ir baigiant griežčiausia bausme. Griežčiausia bausmė, einanti po laisvės atėmimo, yra areštas. Kaip tik arešto bausmė yra numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje ir šios bausmės nenumato BK 187 str. 1 d. sankcija. Taigi šiuo konkrečiu atveju reikia vertinti ne tik alternatyvių bausmių skaičių, numatytą baudžiamųjų įstatymų sankcijose, tačiau ir tai, kurio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežtesnė bausmė. Šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcija yra griežtesnė, nes joje yra numatytas areštas – pati griežčiaus bausmė po laisvės atėmimo. Tam neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 38 nuostata, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris numato naują švelnesnę bausmės rūšį, nes BK 284 str. 1 d. numatyta arešto bausmė yra griežtesne už visas kitas BK 187 str. 1 d. sankcijoje nustatytas laisvės atėmimui alternatyvias bausmes.

Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistųjų veiksmai sugadinant nukentėjusiojo turtą turi būti kvalifikuoti tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jų kvalifikavimas dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. yra perteklinis. Nežiūrint į tai, apylinkės teismo sprendimas išteisinti D. Š., D. J., A. M. ir O. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip jau minėta, byloje pilnai pasitvirtino, kad nuteistieji, veikdami bendrai, sugadino svetimą – nukentėjusiojo R. K. – turtą, todėl apylinkės teismas turėjo kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotus pagal du baudžiamuosius įstatymus, perkvalifikuoti pagal vieną baudžiamąjį įstatymą, atitinkantį visus padarytos veikos požymius. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendžio dalis, kuria nuteistieji išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., naikintina. Nuteistųjų D. Š., D. J., A. M. ir O. P. nusikalstami veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. perkvalifikuotini į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Apeliantė nuteistiesiems D. Š., D. J., A. M. ir O. P. paskirtų bausmių rūšies ir dydžio neginčija. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Skirdamas nuteistiesiems bausmes už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau, paskyręs nuteistiesiems tinkamas bausmes, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog D. J. ir O. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jei yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl šio baudžiamojo įstatymo taikymo, privalo išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nors baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2011 ir kt.).

Apylinkės teismas išvadą, jog D. J. ir O. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo grindė tuo, kad pastarieji yra jauno amžiaus, realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus jų socialinius ryšius. Taip pat teismas atsižvelgė į nukentėjusiųjų poziciją, kurie prašė kaltinamųjų griežtai nebausti. Šie apylinkės teismo argumentai, kolegijos nuomone, yra nepakankami išvadai, jog bausmės tikslai D. J. ir O. P. atžvilgiu bus pasiekti be realaus atlikimo.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad D. J. ir O. P. padarė nors nesunkų, tačiau įžūlų nusikaltimą – jie, veikdami bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje dėl menkavertės dingsties sumušė tris nukentėjusiuosius, apgadino svetimą turtą. Be to O. P., išėjęs iš policijos nuovados, kurioje buvo aiškinamasi viešosios tvarkos pažeidimo aplinkybės, tyčia pradūrė šalia nuovados stovėjusio policijos automobilio padangas. Abu nuteistieji praeityje jau buvo teisti, nusikalto turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 2, b.l. 78-80, 194-195). D. J. nusikalto praėjus vos mėnesiui laiko nuo apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo dienos, be to buvo padaręs kitų nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu yra nuteistas, tame tarpe ir viešosios tvarkos pažeidimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu (t. 3, b.l. 84-86). O. P. nusikalto po to, kai teismo nutartimi jam buvo pratęstas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Abu nuteistieji ne kartą bausti administracine tvarka, tame tarpe ir už nedidelį chuliganizmą (t. 2, b.l. 93-96, t. 3, b.l. 9-15). O. P. administracinius teisės pažeidimus darė sistemingai, dėl to 2009-05-29 buvo pratęstas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, o 2010-04-23 teismo nutartimi jis buvo įspėtas dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (t. 3, b.l. 5, 83). Visos šios aplinkybės rodo, jog abu nuteistieji linkę daryti teisės pažeidimus ir reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro.

Taigi D. J. ir O. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pastarųjų asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai pastarųjų atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti D. J. ir O. P. nuo nusikalstamų veikų padarymo ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nors byloje yra duomenų, kad O. P. įsidarbino, turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, gim. 2010-03-17 (t. 3, b.l. 188-192), tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumą, negali būti pagrindu taikyti pastarojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, juolab, kad O. P. įsidarbino tik 2011-01-03, t.y. praėjus pusantrų metų nuo nusikaltimo padarymo, ir po to, kai prokuratūra apeliacine tvarka apskundė nuosprendį, ginčydama šio baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo jo atžvilgiu pagrįstumą.

Esant šioms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų taikymas D. J. ir O. P. naikintinas. Nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės skirtinos atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti:

1. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Š., D. J., A. M. ir O. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

2. Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymą D. J. ir O. P. atžvilgiu. Jiems nustatytas laisvės atėmimo bausmes skirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.