Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. nutiestas laisvės atėmimu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams, pagal BK 284 straipsnio1 dalį – vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant iki 2007 m. birželio 20 d. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tęsti mokslą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš M. Ž., M. A., I. M., V. M., solidariai Valstybinei ligonių kasai 2074,80 Lt; A. K. – 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; K. G. – 1016,89 Lt turtinei, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt proceso išlaidų; I. K. – 900 Lt turtinei, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt proceso išlaidų; R. B. – 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; D. K. – 250 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; M. K. – 300 Lt turtinei bei 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; po 24,09 Lt proceso išlaidų valstybei.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d.

nuosprendis: pašalinta iš nuosprendžio nuteistojo M. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš M. Ž., M. A. I. M., V. M. solidariai priteista 2074,80 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Priteista iš M. Ž. ir V. M. 180 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš M. Ž. priteista solidariai su kitais nuteistaisiais K. G. 1016, 89 Lt turtinei žalai atlyginti.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš M. Ž. priteista solidariai su kitais nuteistaisiais I. K. 900 Lt turtinei žalai atlyginti.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš M. Ž. priteista solidariai su kitais nuteistaisiais M. K. 300 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pakeistą apeliacinės instancijos teismo, M. Ž. nuteistas už tai, kad kartu su M. A., I. M. ir V. M., veikdami bendrininkų grupe, 2004 m. balandžio 11 d., apie 23.45 val., V. M. vairuojamu automobiliu BMW 525 bei I. M. vairuojamu automobiliu BMW 730 nuvykę į Panevėžio rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, abiem automobiliais užtvėrę kelią, sustabdė A. K. priklausantį, R. B. vairuojamą automobilį „Audi 80“, kuriuo dar važiavo M. K., D. K., K. G. bei I. K.; išlipę iš automobilių sudavė nenustatytą skaičių smūgių į R. B. vairuojamo automobilio variklio dangtį bei stogą, o šiai bandant pabėgti ir išvažiavus į kelią (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, abiem automobiliais vijosi R. B. vairuojamą automobilį, kurį, nuvažiavus 250 m už (duomenys neskelbtini) kaimo, pasivijo, automobiliais blokavo kelią ir, automobiliui „Audi 80“ nuvažiavus nuo šlaito, M. Ž., M. A., I. M., V. M. išlipus iš automobilių, M. A. tyčia išmušus automobilio „Audi 80“ priekinį dešinės pusės durelių stiklą, kartu su M. Ž. – priekinius žibintus, užšokus ant variklio dangčio ir jį sulanksčius, koja išspyrus priekinį stiklą, tyčia sudavus M. K. ne mažiau kaip dešimt smūgių peiliu, buvo padarytas nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas; tyčia sudavus peiliu ne mažiau kaip du smūgius K. G. į apatinę kūno dalį, padarytas nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas; tyčia sudavus vieną smūgį peiliu I. K. į dešinįjį žastą, padarytas nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas; koja išspyrus galinį automobilio stiklą ir šio smūgio metu sudavus I. K. koja į nugarą, padarytas nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas; I. M. koja tyčia išmušus automobilio galinių durelių dešinės pusės stiklą ir sudavus ne mažiau kaip du smūgius ranka ir ne mažiau kaip penkis smūgius peiliu K. G. į viršutinę kūno dalį, padarytas nukentėjusiajai sunkus sveikatos sutrikdymas; V. M. peiliu sudavus į automobilio kairės pusės durelių stiklą ir taip pabandžius jį išmušti, nulaužus priekinių kairės pusės durų rankeną, kojomis sulanksčius variklio dangtį, peiliu subadžius keturias automobilio padangas, sudavus D. K. ne mažiau kaip tris smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, padarytas nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas; pabandžius ištraukti pro automobilio priekinį kairės pusės durelių langą R. B., šiai pasipriešinus, vieną kartą duriant jai peiliu į viršutinę kūno dalį, bet nepataikius, M. Ž. tyčia metaliniu strypu įskėlus priekinį automobilio stiklą, kartu su M. A. išmušus priekinius automobilio žibintus, išmušus priekinių bei galinių kairės pusės durelių stiklus, strypu sudavus D. K. smūgį į veidą bei ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, bandant ištraukti jį iš automobilio padarytas nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas; taip M. Ž., M. A., I. M. ir V. M. sugadino A. K. bendros 1300 Lt vertės turtą bei įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kasatorius akcentuoja, kad pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas nuosprendyje visiškai neaptarė M. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų. M. Ž. teigimu, jis buvo iš esmės išskirtas iš kitų kaltinamųjų, t. y. diskriminuojamas, o jo veika nebuvo tinkamai įvertinta pagal įstatymą (nebuvo motyvacijos), ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą bei skirtos bausmės rūšį ir dydį.

Kasatorius pažymi, kad jam nepagrįstai ir neteisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors jos vykdymas ir buvo atidėtas. BK 55 straipsnis reglamentuoja, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Motyvacijos, kodėl teismas pasielgė kitaip, nuosprendyje nėra. Pasak kasatoriaus, jam parinkus švelnesnę bausmės rūšį – baudą ar laisvės apribojimą, galėjo būti pasiekti bausmės tikslai, įgyvendinta jos paskirtis. Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas visiškai ignoravo BK 3 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo galiojimo laike principą, būtent, kad nusikalstama veika padaryta 2004 m. balandžio 11 d., o tuo metu galiojo kita BK 75 straipsnio redakcija, kuri pakeista tik 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314, įsigaliojusiu 2004 m. liepos 13 d. Taigi pagal tuo metu galiojusį BK 75 straipsnį, parinkus baudą arba arešto bausmę, jų vykdymas galėjo būti atidėtas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismo skirtas vienas iš įpareigojimų – atlyginti turtinę žalą – prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Šiuo metu M. Ž. nedirba, mokosi Panevėžio kolegijoje, vedęs, augina du mažamečius vaikus, taigi neturi finansinių galimybių atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Ž. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 368 straipsnio reikalavimų

Kasacinio skundo reikalavimai išdėstyti BPK 368 straipsnyje. Nutiestojo M. Ž. kasacinis skundas, nors ir surašytas pagal BPK 368 straipsnio reikalavimus, tačiau jo turinys nevisiškai atitinka šiuos reikalavimus. Kasatorius gali prašyti priimti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose numatytą sprendimą, nurodydamas skunde konkrečią tokio sprendimo formuluotę. M. Ž. kasaciniame skunde nepakankamai aiškiai nurodyti apskundimo pagrindai, prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo, nenurodant pagrindo ir motyvų. Nors skunde ir nurodoma, kad jis paduotas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, tačiau koks tai buvo pažeidimas, konkrečiai nenurodoma, tik minimas BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kurio reikalavimai pažeisti. Iš esmės kasacinis skundas visiškai pakartoja nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo pagrindus ir motyvus. Šis apeliacinis skundas išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nuosprendis, kuris atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl M. Ž. apeliacinio skundo ir išsamiai atsakyta į visus skundo argumentus, todėl dėl tų pačių kasacinio skundo argumentų kasacinės instancijos teismo išvados sutampa su apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

Dėl BPK 305 straipsnio reikalavimų

Nuosprendžio turinį reglamentuoja BPK 304–307 straipsniai, o nuosprendžio forma – jo surašymo būdas įstatymu nereglamentuotas, tačiau nuosprendžio forma išreiškia jo turinį, todėl turi atitikti turinį. Nuosprendis turi būti pagrįstas ir teisėtas pagal turinį ir formą. BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus. Nuosprendyje yra atskiras skirsnis, pavadintas „Nusikalstamų veikų kvalifikavimas“, kuriame išdėstytos teismo išvados dėl visų kaltinamųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Nėra pagrindo pripažinti, kad nėra išvadų dėl M. Ž. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Toks nusikalstamų veikų kvalifikavimas nekelia abejonių ir pačiam kasatoriui. Iš kasacinio skundo matyti, kad M. Ž. iš esmės sutinka su jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, prašo tik švelninti paskirtas jam bausmes, todėl nėra prasmės aptarinėti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų išdėstymo formos. Ji atitinka nuosprendžio turinį.

Dėl BK 55 straipsnio taikymo

Kasatoriaus nuoroda į BK 55 straipsnio netinkamą pritaikymą yra nepagrįsta, o jo prašymas švelninti paskirtas bausmes atmestinas, nes pagal BPK 376 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę gali tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

Pagal BK 55 straipsnio nuostatą pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Žodis „paprastai“ BK 55 straipsnio tekste leidžia teigti, kad ši įstatymo norma nėra imperatyvi. Tame pačiame straipsnyje toliau dėstoma, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė. Tokiais atvejais įstatymas reikalauja, kad teismas motyvuotų savo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. BK 187 straipsnio 1 dalis ir 284 straipsnio 1 dalis, be kitų bausmių rūšių, numato ir laisvės atėmimą. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nuosprendyje M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį motyvuotai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad BK 55 straipsnis pritaikytas netinkamai. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžiu konstatuota, kad laisvės atėmimo bausmės M. Ž. paskirtos pagrįstai, jų motyvacija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenuginčijama. Teisėjų kolegija negali nuginčyti šių motyvų nagrinėjant bylą kasacine tvarka, nes tai yra vertinimo, o ne teisės taikymo dalykas. Teisės taikymo aspektu kolegija nenustatė BK 55 straipsnio netinkamo pritaikymo.

Dėl BK 75 straipsnio pritaikymo

Už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą nuteistam M. Ž. BK 75 straipsnis pritaikytas tinkamai. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta BK 75 straipsnio redakcija, tačiau tai nereiškia, kad pažeistas BK 3 straipsnis. Tai, kad nusikaltimų padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio 2003 m. balandžio 10 d. redakcija ir galima buvo atidėti ne tik laisvės atėmimo, bet ir baudos bei arešto bausmių vykdymą, nereiškia, kad M. Ž. reikėjo skirti baudą ar areštą. Pagal įstatymo taikymo logiką pirma skiriama bausmė, o tik po to teismas nusprendžia ar yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nuosprendžiu būtent taip ir išspręsti šie klausimai – pirma paskirta bausmė, o po to nuspręsta jos vykdymą atidėti. Įpareigojimas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, buvo numatytas ir 2003 m. balandžio 10 d., ir 2004 m. liepos 5 d. BK 75 straipsnio redakcijose, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatą. Kita vertus, įpareigojimas per metus atlyginti 430 Lt turtinę žalą, tuo labiau solidariai su kitu nuteistuoju, yra realus ir įvykdomas. Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti ar naikinti skundžiamus teismų nuosprendžius.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. Ž. kasacinį skundą atmesti.