Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 punkte ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 15 (penkiolikai) metų. Laisvės atėmimo bausmę A. K. paskirta atlikti kalėjime.

Iš A. K. priteista 70 000 Lt nukentėjusiajai R. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems L. K. , D. K. ir Al. K. , padarytai neturinei žalai atlyginti po 30 000 Lt kiekvienam.

Iš A. K. D. K. , gimusiam 1999-11-24, L. K. , gimusiam 2005-01-28, Al. K. , gimusiam 2001-04-24, priteista žalai netekus maitintojo atlyginti pradedant nuo 2009 m. lapkričio 19 d. ir tęsiant iki jų pilnametystės po 266,86 Lt kas mėnesį kiekvienam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 29 d., apie 5-6 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keršydamas dėl santuokinės neištikimybės ir norėdamas sukelti skausmą, priėjęs prie lovoje gulinčios savo žmonos K. K. sudavė keturis smūgius kumščiu K. K. į galvą, padarydamas jai odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas veide, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, rankos pirštais spausdamas bei laikydamas nukentėjusiosios rankas, kojas ir pilvą, kad nesipriešintų, ne mažiau dėl 17 trauminių faktorių poveikio padarė poodines kraujosruvas rankose, kojose ir pilve, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu metu nusmaukė jai kelnes ir kelnaites ir įkišęs savo rankos kumštį nukentėjusiajai į išangę bei 4 kartus stumdamas ranką pirmyn ir atgal A. K. padarė K. K. muštines-plėštines-draskytas žaizdas lytinių lūpų kairėje, pažeidė pilvaplėvę, nutraukė tiesiosios žarnos apatinį trečdalį, suardė tarpvietę ir raukus, pažeidė tiesiosios žarnos viršutinį trečdalį, padarė kraujosruvas taukinėse bei kairiame diafragmos kupole, pažeidė dešinį sėdmenį. K. K. dėl ūmaus išorinio nukraujavimo, besikomplikavusio šoku po nukraujavimo, šiais A. K. veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nuo kurio ji įvykio vietoje mirė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos išsamiai motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 129 str. 2 d. 3 ir 6 punktus yra teisingos.

Nuteistasis, prisipažindamas kaltu nužudęs savo žmoną, teigia, kad neturėjo išankstinės tyčios tai padaryti, tačiau įtardamas žmonos neištikimybę, savo smurtiniais veiksmais norėjo jai sukelti skausmą, nes visą laiką buvo stipriai susijaudinęs dėl jos neištikimybės. Vadovaudamasis šiuo argumentu nuteistasis prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 str., t. y. nužudymą labai susijaudinus.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 130 straipsnį lemia: 1) neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis, 2) staiga kilęs didelis kaltininko susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų (afektinės tyčios buvimas), 3) nedelsiant įvykdytas atsakas – nužudymas. Veika kvalifikuojama kaip nužudymas, padarytas labai susijaudinus, tik esant šių sąlygų visumai. Baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, kad tarp susijaudinimo ir kaltininko veiksmų turi praeiti labai nedaug laiko – atsakas turi būti iš karto po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena tęsiasi labai trumpą laiką. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama atitinkama teismo ekspertizė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje objektyviai nustatytas faktines aplinkybes negalima teigti, jog nuteistasis smurtaudamas prieš žmoną būtų buvęs fiziologinio afekto būsenoje (staiga labai susijaudinęs). Kaip parodė pats nuteistasis, apie tariamą žmonos neištikimybę sužinojo maždaug prieš mėnesį, žinutę telefonu apie tai gavo maždaug prieš savaitę, pati žmona būk tai jam prisipažino bendraujanti su kitu vyriškiu taip pat maždaug prieš savaitę iki įvykio, tačiau apeliantas jokių veiksmų nesiėmė, tik nervinosi, o įvykio dieną kartu su žmona šventė sūnaus gimtadienį, vartojo alkoholį ir tik prabudęs paryčiais pradėjo smurtauti prieš žmoną, kerštaudamas už neištikimybę. Tokie paties nuteistojo parodymai patvirtina, kad jis smurtavo prieš žmoną tyčiniais veiksmais, vadovaudamasis keršto motyvu, o ne būdamas labai susijaudinęs.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Ši aplinkybė pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes pats nuteistasis pripažino, kad būtų buvęs negirtas, tai prieš žmoną nebūtų pradėjęs smurtauti. Nors apeliantas teigia, kad teismas jam paskyrė per daug griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau jokių argumentų nenurodė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. (BK 54 str. 1, 2 dalys).

Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, t. y. itin žiauriai nužudė savo žmoną, trys vaikai liko našlaičiais. Kaltininko prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos veikos, pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o girtumas – atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau dėl nuolatinio girtavimo šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę. Apeliantui nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas.

BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, t. y. laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų. Apeliantui paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė tik vieneriais metais viršija vidurkį bausmės, numatytos įstatymo sankcijoje už tokį nusikaltimą. BK 61 str. 4 d. numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai teismas skiria nedidesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje nustatyta ne tik kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl paskirta šiek tiek už vidurkį griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ar neteisinga, nes ji savo dydžiu atitinka padarytos veikos sunkumą, kaltininko asmenybę, todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti.

Tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos pritaikymo (BK 50 str.). BK 50 str. 3 d. yra nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas paskirtą penkiolikos metų atėmimo bausmę nustatė atlikti kalėjime ir tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, tuo pažeisdamas BK 50 str. 3 d. nuostatą, tuo pačiu, teisėjų kolegijos nuomone, netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą. Nors baudžiamasis įstatymas nenustato griežtų kriterijų, pagal kuriuos teismas parinktų pataisos įstaigos rūšį, tačiau teisminėje praktikoje yra suformuota nuostata, kad pagrindinė pataisos įstaigos rūšis yra pataisos namai. Bausmės atlikimas kalėjimuose skirtinos tik išimtinais atvejais pilnamečiams asmenims, padariusiems tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, tačiau toks sprendimas turi būti motyvuotas. Kaip minėta, šioje byloje apeliantui visa paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti kalėjime, visiškai nemotyvuojant tokio sprendimo.

Nors apeliantas padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, savo pobūdžių itin žiaurų, tačiau jis anksčiau neteistas, nebaustas ir administracine tvarka, nors girtavo, tačiau dirbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, todėl nustatyti visą paskirtą laisvės atėmimo bausmė atlikti kalėjime, yra neteisinga. Įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį, žiaurumą, apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas kalėjime galimas atliekant tik jos dalį.

Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad iš A. K. D. K. , gimusiam 1999-11-24, L. K. , gimusiam 2005-01-28, Al. K. , gimusiam 2001-04-24, priteista žalai netekus maitintojo atlyginti pradedant nuo 2009 m. lapkričio 19 d. ir tęsiant iki jų pilnametystės po 266,86 Lt kas mėnesį kiekvienam. Iš byloje esančio Plungės Vaikų globos namų direktorės G. Ū. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 78-1-00651-09 matyti, kad prašoma priteisti kiekvienam vaikui žalos atlyginimą dėl maitintojos netekimo nuo 2009 m. lapkričio 29 d. iki vaikų pilnametystės. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios bylos faktines aplinkybes K. K. buvo nužudyta 2009 m. lapkričio 29 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo ir spausdinimo klaidą, kuri nėra vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, ir ištaisoma apeliacine tvarka, patikslinama žalos atlyginimo data nuo, kurios iš A. K. D. K. , L. K. ir Al. K. priteistina netekus maitintojo, t. y. pradedant ją skaičiuoti nuo 2009 m. lapkričio 29 d. ir tęsiant iki jų pilnametystės po 266,86 Lt kas mėnesį kiekvienam.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 4 p.,

nuspren džia:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti kalėjime.

A. K. nuosprendžiu paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme nustatyti pirmus trejus metus atlikti kalėjime, o likusią dalį pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. K. D. K. , gimusiam 1999 m. lapkričio 24 d., L. K. , gimusiam 2005 m. sausio 28 d., Al. K. , gimusiam 2001 m. balandžio 24 d., priteista žalai netekus maitintojo atlyginti pradedant nuo 2009 m. lapkričio 19 d. ir tęsiant iki jų pilnametystės po 266,86 Lt kas mėnesį kiekvienam.

Iš A. K. D. K. , gimusiam 1999 m. lapkričio 24 d., L. K. , gimusiam 2005 m. sausio 28 d., Al. K. , gimusiam 2001 m. balandžio 24 d., priteisti žalos atlyginimą netekus maitintojo nuo 2009 m. lapkričio 29 d. ir tęsiant iki jų pilnametystės po 266,86 Lt kas mėnesį kiekvienam.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.