Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas laisvės atėmimu pagal:

BK 253 straipsnio 2 dalį – ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5, 6 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams. Prie šios bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. K., L. B., R. Š. bei išteisintas R. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis dėl D. M. ir kitų bendrininkų nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 253 straipsnio 2 dalį pakeista.

iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams,

iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, bausmė, paskirta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta D. M. ir kitiems bendrininkams inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamų veikų padarymas organizuota grupe.

Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas R. Š. ir jam byla nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto, pagal 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2005 m. gegužės 6 d., apie 16.15 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. K., L. B. ir nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje, prie ,,duomenys neskelbtini“, įžūliais veiksmais – važiuojamojoje kelio dalyje sustabdydami ir palikdami stovėti įvykio metu naudotus automobilius BMW (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“ ir ,,duomenys neskelbtini“), taip blokuodami G. K. automobilį BMW (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“) bei atimdami galimybę jam pasišalinti iš įvykio vietos – demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei užpuolė savo automobilyje sėdintį G. K. ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą: L. B. pistoletu „TT“ ne mažiau kaip vieną kartą, D. K. ir D. M. kitu pistoletu „TT“ ne mažiau kaip tris kartus šovė į G. K., tada nenustatytas asmuo ir D. M., tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne mažiau kaip 10 kartų sudavė kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį. Dėl šių bendrų veiksmų D. M. sužalojo G. K. kairės ir dešinės kojų šlaunis, dešinįjį pakinklį ir dešinę blauzdą, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Be to, šaudydamas iš šaunamojo ginklo į G. K., sėdintį savo automobilyje, sugadino svetimą turtą: peršovė automobilio vairuotojo durelių stiklą, vairuotojo sėdynę, kilimėlį ir automobilio dugną, taip padarė nukentėjusiajam 1500 Lt turtinę žalą;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 253 straipsnio 2 dalies, už tai, kad tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su tais pačiais asmenimis, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, kartu su savimi laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas D. M. ir kitų bendrininkų nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė kaltinimą nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, jog aptariama nusikalstama veika buvo padaryta pavojingu praeiviams būdu, nes kaltinamajame akte ir nuosprendyje, išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodyta, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo būdas buvo pavojingas nukentėjusiojo ir visų nusikalstamą veiką padariusių bendrininkų gyvybėms. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad realaus pavojaus praeivių gyvybei nebuvo ir būti negalėjo, nes nuteistieji į automobilyje sėdintį nukentėjusįjį šaudė iš nedidelio atstumo, tikslingai jam į kojas, t. y. iš viršaus į apačią, taigi ne į kitų kulkų skriejimo kryptimi stovinčių nuteistųjų ar praeivių, kurių pagal bylos faktines aplinkybes iš viso nebuvo arti automobilio, pusę.

Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas D. M. ir kitų bendrininkų nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų (jų nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ir nenurodė), kad nuteistieji laikė ir nešiojo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus. Kolegijos nuomone, bylos duomenys (specialisto išvada, nukentėjusiojo parodymai) patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu buvo panaudoti mažiausiai du šaunamieji ginklai. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad vienu ir tuo pačiu ginklu galėjo pasinaudoti D. M. ir D. K. Kadangi pašalinti abejonių dėl nuteistiesiems inkriminuojamų šaunamųjų ginklų skaičiaus (ne mažiau trys) nėra galimybės, todėl šios abejonės įvertintos nuteistųjų naudai.

Taip pat teismas neteisingai nustatė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (skunde ginčijo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje), nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių bylos aplinkybių ir taip padarė esminį BPK pažeidimą, kuris sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą. Be to, teismas pažeidė BPK 20, 301 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino tik nukentėjusiojo parodymus, t. y. besąlygiškai jais tikėjo ir visiškai nevertino kasatoriaus parodymų. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėtas surinktų įrodymų visetas ir pašalinti akivaizdūs prieštaravimai tarp nuteistųjų, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorius taip pat nenurodo, kokios bylos aplinkybės buvo neišsamiai ištirtos.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Kasatoriaus versija, kad jis į įvykio vietą atvyko, kai nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį jau buvo baigti, paneigta išsamiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas į D. M. skundo esminį argumentą – apie jo dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas – atsakė, t. y. įvertinęs surinktų įrodymų visumą, padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad D. M. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nukentėjusiojo G. K. parodymus, konstatavo, kad jais galima tikėti, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys (liudytojų A. P., V. S., J. M.-K. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada ir kt.), be to, nenustatyta, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti D. M. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad visuma įrodymų paneigia itin nenuoseklius D. M. ir L. B. parodymus apie G. K. sužalojimo aplinkybes ir kiekvieno bendrininko nusikalstamų veiksmų apimtį. Taigi, priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas vertino ne tik nukentėjusiojo parodymus, bet ir kitus bylos duomenis, tarp jų ir kasatoriaus parodymus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas į esminį D. M. skundo argumentą, kad jis nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas, atsakė. Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, jog aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė detalaus atsakymo į kiekvieną D. M. skundo argumentą, nereiškia, kad tas skundas liko neišnagrinėtas, nes įstatyme (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis) reikalaujama pateikti išvadas tik dėl apeliacinio skundo esmės, t. y. dėl jame suformuluotų prašymų ir esminių argumentų. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė, t. y. aptariamų BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, apeliacinės instancijos teismas esminius nuteistojo D. M. apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo, taigi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta. Pagal žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 135 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis, 253 straipsnio 1 dalis – D. M. nusikalstamoms veikoms pritaikytas tinkamai.

Nenustačius pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. M. kasacinį skundą atmesti.