Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. K. (M. K.), ieškovo M. K. (M. K.) atstovui advokatui Anatolijui Vasiljevui (Anatolij Vasiljev), atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui advokatui Laimundui Baršauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. (M. K.) ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu, įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakovu 2006-05-03 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas nuo 2006-05-05 dirbo pas atsakovą Keleivių vežimo direkcijos Keleivinių riedmenų centro Dyzelinių traukinių depo Dyzelinių traukinių eksploatacijos baro I pak. dyzelinių traukinių mašinistų padėjėju (b. l. 41), bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo – Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl perkėlimo į kitą darbą“ nuo 2012-09-29 ieškovas perkeltas į Keleivinių riedmenų centro Dyzelinių traukinių depo Dyzelinių traukinių ir šilumvežių eksploatacijos cecho I kategorijos depo budėtojo pareigas (b. l. 103, 104); 2012-10-01 ieškovas supažindintas su atsakovo Keleivių vežimo direkcijos Keleivinių riedmenų centro Dyzelinių traukinių depo dyzelinių traukinių ir šilumvežių eksploatacijos cecho depo budėtojo pareiginiais nuostatais (b. l. 89–90); UAB „Gelsauga“ tvarkdarys A. B. 2016-09-27 tarnybiniu pranešimu informavo atsakovą, kad vykdant tikslines prevencines priemones dėl galimų kuro vagysčių 2016-09-26 22.20 val. buvo sulaikytas ieškovas, kuris ne darbo metu nuosavu automobiliu WV Passat Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė 60 litrų pasisavinto dyzelinio kuro už automobilio galinių sėdynių įrengtoje slėptuvėje, 22.35 val. buvo sulaikytas O. K., kuris nuosavo automobilio bagažinėje turėjo įvairias talpas su 55 litrais dyzelinio kuro ir įvairius įrankius skirtus dyzelinui perpumpuoti, nustatyta, kad aukščiau nurodytas dyzelinas buvo pasisavintas iš dyzelinio traukinio Nr. DR-1AM94249004511-2 (b. l. 9); 2016-09-28 atsakovo Keleivių vežimo direkcijos Keleivinių riedmenų centro Dyzelinių traukinių depo Eksploatacijos cecho viršininko 2016-09-27 reikalavimu ieškovas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2016-09-29 11 val. pateikti paaiškinimą (b. l. 10); 2016-09-28 ieškovas atsakovui pateikė pasiaiškinimą (b. l. 16–18); atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotojas – Keleivių vežimo direkcijos direktorius 2016-11-02 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atleidimo iš darbo“, kuriuo atleido 2016-11-02 ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu (b. l. 7, 36, 38, 40).

DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

DK 228 str. nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

DK 234 str. nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 str. 2 d. 7 p., šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Pagal DK 237 str. 1 d., už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 238 str., skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Pažymėtina, kad įstatymas numato drausminę atsakomybę kaip vieną iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. Drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Tuo pačiu drausminė nuobauda atlieka ir prevencinės drausminančios priemonės funkcijas pažeidėjo ir kitų tame pačiame kolektyve su pažeidėju dirbančių asmenų atžvilgiu. DK 234 str. įtvirtinta norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką, sąlygas, kurių pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. <...> Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). DK 237 str. 1 d. nustato tris skirtingo griežtumo drausminių nuobaudų rūšis: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. Atsižvelgiant į DK 136 str. 3 d. nuostatas, galima daryti išvadą, kad griežčiausia drausminė nuobauda taikytina, kai darbo drausmės pažeidimo atvejis yra pasikartojantis arba šiurkštus, t. y. itin netoleruotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pas atsakovą dirbo Keleivių vežimo direkcijos Keleivinių riedmenų centro Dyzelinių traukinių depo Dyzelinių traukinių ir šilumvežių eksploatacijos cecho depo budėtoju, 2016-09-26 buvo sulaikytas ir jo automobilyje buvo rasta 60 litrų dyzelinio kuro plastikinėse talpose, tačiau ieškovas su atleidimu iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu nesutinka, neigia nupylęs iš lokomotyvo kuro sistemos dyzelinį kurą, teigia, kad jo veiksmuose nebuvo jokių veiksmų, turinčių vagystės, turto pasisavinimo ar sukčiavimo, ar kito nusikaltimo požymių, nes jis dyzelinį kurą buvo nusipirkęs iš nepažįstamo asmens sutikto degalinėje.

Akcentuotina, kad veika, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių (DK 235 str. 2 d. 7 p.), šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė. Šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nustatymui pagal DK 235 str. 2 d. 7 p. nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo darbuotojui aktas; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jos turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012).

Nagrinėjamu atveju iš įvykių chronologijos pagal vaizdo stebėjimo kameros DOMER 104 įrašą matyti, kad ieškovas su kitu bendrovės darbuotoju, taip pat budėtoju, O. K. iš dyzelinio traukinio Nr. DR-1AM94249004511-2, stovėjusio prie depo pastato, šalia automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje stovėjo darbuotojų automobiliai, išnešė juodos spalvos nešulius (krepšius), kuriuos prieš tai įsinešė į traukinį, juos pakrovė į savo automobilius, po to ieškovas O. K. perdavė juodos spalvos rankinę, kurią pastarasis įsidėjo į savo automobilį, visus aukščiau nurodytus veiksmus darbuotojai atlikinėjo apie vieną valandą (b. l. 66–67). Iš UAB „Gelsauga“ Specialių užduočių būrio vyresniojo specialisto A. L., asmeniškai nagrinėjamą situaciją 2016-09-26 stebėjusio kamerų pagalba ir vizualiai, 2016-09-27 tarnybinio pranešimo (b. l. 44), 2016-10-07 tarnybinio pranešimo (b. l. 74–75), nuotraukų (b. l. 45–56), UAB „Gelsauga“ Specialių užduočių būrio vyresniojo specialisto V. A. 2016-10-06 tarnybinio pranešimo (b. l. 72), UAB „Gelsauga“ Specialių užduočių būrio vyriausiojo specialisto V. R. 2016-10-06 tarnybinio pranešimo (b. l. 73), bendrovės Keleivių vežimo direkcijos Keleivinių riedmenų centro Dyzelinių traukinių depo 2016-10-05 operatyvaus pasitarimo protokolo (b. l. 76–78), 2016-10-03 aplinkybių tyrimo akto su nuotraukomis (b. l. 80–85) nustatyta, kad darbuotojams po aukščiau nurodytų veiksmų atlikimo išvažiavus iš saugomos teritorijos juos sulaikė UAB „Gelsauga“ apsaugos darbuotojai, sulaikymo metu nustatytos ir užfiksuotos aplinkybės patvirtina įvykių chronologijos pagal vaizdo stebėjimo kameros DOMER 104 įrašą užfiksuotus faktus: ieškovo automobilyje už automobilio galinių sėdynių buvo rasti paslėpti vaizdo įraše užfiksuoti juodi krepšiai su plastikinėmis talpomis, pripildytomis dyzeliniu kuru (viso 60 litrų), atsakovo darbuotojo O. K. automobilyje taip pat buvo rastos plastikinės talpos su dyzeliniu kuru (viso apie 55 litrus) bei ieškovo O. K. perduota juodos spalvos rankinė; sulaikymo metu, patikrinus juodos spalvos rankinės turinį, joje buvo rasti įvairūs įrankiai, skirti dyzelinio kuro nupylimui. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad po darbuotojų sulaikymo vizualiai įvertinęs jų automobiliuose rastą paslėptą dyzelinį kurą UAB „Gelsauga“ Specialių užduočių būrio vyresnysis specialistas V. A. nustatė, kad rastas dyzelinis kuras atitinka atsakovo dažyto kuro požymius (b. l. 71), todėl iš ieškovo automobilyje rastų talpų buvo paimti dyzelinio kuro mėginiai Nr. 000238 ir Nr. 000424 (b. l. 57, 58), iš O. K. automobilyje rastų talpų buvo paimti dyzelinio kuro mėginiai Nr. 001159, Nr. 001160 ir Nr. 001161 (b. l. 57, 59), šie mėginiai kartu su dyzelinio kuro mėginiu Nr. 001169, paimtu iš dyzelinio traukinio Nr. DR-1AM94249004511-2 kuro bako, perduoti Radviliškio kokybės tyrimų laboratorijai (b. l. 57), kuri 2016-09-29 pateikė savo išvadą dėl dyzelino ėminių tyrimų rezultatų Nr. 2(KU)-763, kurioje nurodė, jog pasiriktinai ištyrus ėminius Nr. 001159, Nr. 000242, Nr. 001169 buvo nustatyta, kad visų trijų ėminių spalvos intensyvumas beveik vienodas, tai yra dažiklio kiekis tiriamuose dyzelinuose yra 0,22–0,25 mg/l ribose (pėdsakai), kartu nurodant, kad bendrovės Vilniaus kuro bazėje pastaruosius du mėnesius dyzelinas nedažomas, talpyklose yra nepaimamas dažytas kuro likutis, kuris susimaišo perpumpuojant naujai gautą dyzeliną iš cisternų į saugojimo talpyklas, todėl kure vis dar aptinkami dyzelino dažiklio pėdsakai (b. l. 61–64), vadinasi, įrodyta, kad ieškovo automobilyje rastas paslėptas dyzelinis kuras buvo nupiltas iš atsakovo traukinio kuro bako, o įvykių chronologija pagal vaizdo stebėjimo kameros DOMER 104 įrašą (b. l. 66–67), UAB „Gelsauga“ Specialių užduočių būrio vyresniojo specialisto A. L., asmeniškai nagrinėjamą situaciją 2016-09-26 stebėjusio kamerų pagalba ir vizualiai, 2016-10-07 tarnybinis pranešimas (b. l. 74–75), nuotraukos (b. l. 45–56) patvirtina, kad ieškovas pats asmeniškai dalyvavo jo automobilyje rasto paslėpto dyzelinio kuro nupylimo iš bendrovės traukinio kuro bako procese, todėl ieškovo atstovo teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, jog galimai ieškovas kurą nusipirko iš asmens, kuris jį buvo nupylęs iš bendrovės traukinio kuro bako, yra visiškai nepagrįstas ir paneigtas teismo aukščiau padarytų išvadų. Be to, iš atsakovo darbuotojų – bendrovės Keleivių vežimo direkcijos Keleivinių riedmenų centro Dyzelinių traukinių depo mašinisto A. J. 2016-10-10 paaiškinimo (b. l. 87), bendrovės Keleivių vežimo direkcijos Keleivinių riedmenų centro Dyzelinių traukinių depo mašinisto padėjėjo P. J. (P. J.) 2016-10-10 paaiškinimo (b. l. 88) matyti, kad 2016-09-26 atsakovo darbuotojas O. K. nurodė mašinistui A. J. ir mašinisto padėjėjui P. J. (P. J.) depe su dyzeliniu traukiniu sustoti prie kuro užpylimo kolonėlės, įpiltą papildomą kurą neįtraukti į kelionlapį ir pastatyti traukinį į 150 kelią, kuris yra šalia depo pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės, todėl teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad kuro vagystei darbuotojai ruošėsi iš anksto. Vien tai, kad kai kuriuose atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodomas traukinio Nr. DR-1AM94249004511-2, kuris matomas į bylą pateiktose nuotraukose (b. l. 55), o kituose Nr. DR1AM451-1, kaip kad teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovas, traukinys turėjo du numerius, bylai reikšmės neturi.

Teismas, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teisėtą 2016-09-26 jo automobilyje rasto kuro įsigijimą, priešingai, ieškovo paaiškinimai dėl kuro įsigijimo aplinkybių UAB „Gelsauga“ apsaugos darbuotojams, darbdaviui ir teismui nesutampa, teismas aukščiau padarė išvadą, jog ieškovas pats asmeniškai dalyvavo jo automobilyje rasto paslėpto dyzelinio kuro nupylimo iš bendrovės traukinio kuro bako procese, ieškovas 2016-09-26 UAB „Gelsauga“ vyresniojo specialisto V. A. prašė neinformuoti atsakovo vadovų apie bandomą išvežti kurą, siūlydamas už tai jam sumokėti (b. l. 72), vadinasi, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir siekė išvengti drausminės atsakomybės taikymo, konstatuoja, kad ieškovas, pasinaudodamas savo pareigomis ir suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, savo paties kaltais veiksmais 2016-09-26 buvo pasisavinęs įmonės turtą (dyzelinį kurą), todėl darbdavys pagrįstai 2016-09-26 ieškovo atliktus veiksmus vertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 7 p., ir turėjo pagrindą jį atleisti iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Vien tai, kad su bendrovės dyzelinių degalų grobstymo prevencijos kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu bendrovės generalinio direktoriaus 2013-12-20 įsakymu Nr. Į-1141 ir bendrovės generalinio direktoriaus 2014-06-30 įsakymu Nr. Į-623 „Dėl 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. Į-1141 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ dyzelinių degalų grobstymo kontrolės tvarkos aprašo pakeitimo“ ieškovas supažindintas po nagrinėjamo įvykio, nelaikoma aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę nagrinėjamu atveju, nes darbuotojo pareiga dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti darbdavio turtą nustatyta DK 228 str., o sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliam. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013). Be to, pagal ieškovo eitų depo budėtojo pareigų pareiginius nuostatus (b. l. 89–90), ieškovo pareiga buvo operatyviai aiškintis depe įvykusių nesklandumų priežastis, kontroliuoti visų pamainos darbuotojų darbą, dyzelinių traukinių ir šilumvežių apsaugą, dirbti dorai ir sąžiningai, pareigas (darbus) vykdyti laiku ir tiksliai, laikytis darbo drausmės, tausoti bendrovės turtą, vadinasi, pats turėjęs sau pavaldžių darbuotojų ir turėjęs tikrinti jų atliekamų pareigų kokybę, pats asmeniškai rodė netinkamą pavyzdį kitiems, neteisėtai savinosi darbdavio turtą, taip padarydamas darbdaviui žalą, darbdavys pagrįstai prarado pasitikėjimą tokiu darbuotoju. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad ieškovas pažeidė DK 35 str. 1 d. nuostatas, įpareigojančias darbuotoją laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, DK 228 str. nuostatas, įpareigojančias darbuotoją dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, todėl darbdavys pagrįstai nustatė, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu.

Kartu teismas pažymi ir tai, kad ieškovo teiginiai, jog skundžiamu įsakymu atsakovas neskyrė jam drausminės nuobaudos, yra nepagrįsti – atsakovas skundžiamame įsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, dėl kokio pažeidimo ieškovas yra atleidžiamas, teismo vertinimu, vien tai, kad skundžiamame įsakyme tiesiogiai neįvardijama, kad darbuotojo atleidimas yra jam skirta drausminė nuobauda už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nesudaro pagrindo teigti, jog drausminė nuobauda jam nebuvo skirta.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo procedūrinės tvarkos, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą laikėsi DK 238 str. įtvirtintų reikalavimų, tai yra, nuobaudą tinkamai individualizavo, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą, drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieškovo padarytam darbo drausmės pažeidimui, kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovas padaryto pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, kritiškai savo poelgio nevertino, priešingai, siekė išvengti drausminės atsakomybės, teikdamas teismui nepagrįstus paaiškinimus, nustatytos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos, todėl, vadovaudamasis aukščiau padarytomis išvadomis, teismas atmeta ieškovo reikalavimą pripažinti jo darbo sutarties nutraukimą pagal DK 235 str. 2 d. 7 p. nepagrįstu, taip pat atmetami išvestiniai reikalavimai panaikinti skundžiamą įsakymą, grąžinti jį į darbą tomis pačiomis sąlygomis, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos 2016-11-02 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl toks atsakovo prašymas netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

nusprendė:

ieškovo M. K. (M. K.) ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.