- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-130-519/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03046-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- A. M.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Petras Simėnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir nuteistas areštu 33 paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. skirta galutinė bausmė – 22 (dvidešimt dviejų) parų areštas.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo kaltinamojo A. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. M. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent: 2024 m. sausio 11 d. nuo 15.26 val. iki 15.33 val., (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekybos salės patalpos pagrobė prekes: viskį ,,Jack Daniels“ 40%, 1 l, 1 vnt., 34,95 eurų vertės, spiritinį balzamą ,,Žalios devynerios“ 35%, 0,5 l, 2 vnt., 22,98 eurų bendros vertės, konjaką ,,Cognac Courvoisier VS“ 40%, 0,7 l, 1 vnt., 34,95 eurų vertės, sūdytą lašišų filė su oda ,,Viči“, 160 g, 2 vnt., 11,38 eurų bendros vertės, peilių rinkinį ,,Zanussi starterio“, 1 vnt., 45,99 eurų vertės, ryžių trapučių, 1 vnt. 0,79 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 151,04 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Deimantė Banaitienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendį: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 9 dalimi, bausmę, paskirtą A. M. nauju 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, subendrinti su 2024 m. liepos 3 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ir 2024 m. liepos 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiais bei skirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę. Į A. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką pagal 2024 m. liepos 3 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ir 2024 m. liepos 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžius.
2.1. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie A. M. veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų kvalifikavimą ir kaltinamajam už jo įvykdytą nusikalstamą veiką parinko ir paskyrė teisingą bei pagrįstą bausmę, todėl nuosprendį šioje dalyje neskundžia. Tačiau, prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. M. bausmę už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą ir šios paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nebendrindamas su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu A. M. paskirta galutine subendrinta bausme ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 9 dalis), nuostatas, todėl padarė teisės taikymo klaidą ir dėl to A. M. buvo paskirta neteisinga galutinė bausmė. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodė, jog A. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
2.2. Prokurorė pažymi, jog Informacinės prokuratūros sistemos (IPS), susietos su Liteko sistema, duomenys patvirtina, kad A. M. 2024 m. liepos 3 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 90 parų arešto bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir A. M. paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitė A. M. atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. nuosprendį. Kadangi visa 90 parų arešto bausmė jau buvo atlikta, todėl jis buvo laikomas visiškai atlikusiu 90 parų arešto bausmę. Pažymi ir tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teismo 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė 18 parų arešto bausmė ir šią visą 18 parų arešto bausmę jis taip pat atliko nuo 2025 m. vasario 27 d. Prokurorės teigimu, bausmė, paskirta Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teismo 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, su 2024 m. liepos 3 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu galėjo atskiru teikimu būti bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nes veika, už kurią jis buvo nuteistas 2024 m. liepos 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teismo nuosprendžiu, buvo padaryta anksčiau nei 2024 m. liepos 3 d. priimtas Tauragės rūmų nuosprendis (t. y. 2023 m. rugpjūčio 19 d.). Tokiu būdu A. M. atliko bausmes paskirtas 2024 m. liepos 3 d. ir 2024 m. liepos 12 d. teismų priimtais nuosprendžiais.
2.3. Prokurorė nurodo, kad nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog A. M. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, padarė 2024 m. sausio 11 d. Pažymi, jog A. M. naują nusikalstamą veiką padarė iki Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nusprendė, kad skiriamą bausmę netikslinga bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, siekiant išvengti galimo dvigubo bendrinimo, nes kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla.
Šalies argumentai
2.4. Prokurorė pažymi, kad taikant BK 69 straipsnio 9 dalies normą, nėra numatyta jokių išimčių dėl bendrinimo, nėra numatyta galimybės pasirinkti bendrinti bausmes ar jų nebendrinti. Teigia, kad teismas nebendrindamas paskirtos galutinės bausmės su 2024 m. liepos 3 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ir 2024 m. liepos 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą galutinę bausmę. Atkreipia dėmesį, kad arešto bausmės, paskirtos 2024 m. liepos 3 d. ir 2024 m. liepos 12 d. teismų nuosprendžiais, buvo atliktos kiekviena atskirai, negavus teikimo iš arešto bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos, todėl skundžiamu 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nesubendrinus bausmių su ankstesniais nuosprendžiais, galima tokia pati nuteistojo padėtį nepagrįstai sunkinanti situacija. Prokurorės nuomone, bausmės paskirtos 2024 m. liepos 3 d. ir 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžiais bendrintinos su 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, toks bausmių bendrinimas yra privalomas. Subendrinus bausmes, pasak prokurorės, skirtina ta pati 90 galima maksimali arešto bausmė, įskaitant A. M. atliktą bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius ir laikant, jog 90 parų arešto bausmė jau yra atlikta.
2.5. Taip pat prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas bausmės A. M. skyrimo klausimus, nurodė, jog kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
2.6. Nurodo, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias įstatymo nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, 2K-231-495/2019 ir kt.). Taip pat nurodo, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Pažymi, kad sprendžiant dėl nusikaltimų recidyvo, neatsižvelgiama į naujai padarytus baudžiamuosius nusižengimus ir neatsargius nusikaltimus.
2.7. Prokurorė nurodo, kad A. M. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ne už tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3-6 dalys), o už baudžiamąjį nusižengimą, kurio apibrėžimas pateiktas BK 12 straipsnyje. Šiuo atveju, pasak prokurorės, nėra nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl nėra pagrindo A. M. laikyti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, prokurorės teigimu, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nurodant, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
2.8. Prokurorės nuomone, pakeitus nuosprendžio dalį dėl nuteistojo A. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) pripažinimo, keisti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teigia, kad įvertinus visas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti tik paskyrus A. M. didesnę, nei vidutinės trukmės arešto bausmę, numatytą už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. M. atžvilgiu nagrinėjama teisme ir kita baudžiamoji byla, todėl skirti jam už padarytą nusikalstamą veiką švelnesnę bausmę ar mažesnio dydžio arešto bausmę, net ir panaikinus vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Petras Simėnas taip pat prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas
4. Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, A. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, A. M. už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą aplinkybę nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir prašo teismo nuosprendį pakeisti iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant nuteistojo A. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Taip pat prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamu 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu skiriamą bausmę netikslinga bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, siekiant išvengti galimo dvigubo bendrinimo, nes kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, nurodydama, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, teismas nebendrindamas paskirtos galutinės bausmės su 2024 m. liepos 3 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ir 2024 m. liepos 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą galutinę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo ir nuteistajam A. M. paskirtos bausmės
5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, įvertinus BK 54 straipsnio nuostatas, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014).
7. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nubaustas areštu 33 paroms. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki 22 parų arešto. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), į kaltininko asmenybę – kad A. M. anksčiau buvo teistas 12 kartų, iš jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, neturi nuolatinių pajamų. Pirmosios instancijos teismas A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šis prokurorės apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.
8. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.
9. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto pripažinimo kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.
10. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu A. M. yra nuteistas ne už tyčinio nusikaltimo, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, konstatuotina, jog šiuo atveju nėra nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant minėtą nuteistojo A. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
11. Tačiau, net ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keisti nuteistajam paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, jog ankstesniais nuosprendžiais (teismo baudžiamaisiais įsakymais) paskirtos bausmės A. M. teigiamo poveikio nepadarė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. M. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik paskyrus A. M. didesnio dydžio, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos už baudžiamąjį nusižengimą bausmės vidurkis, bausmę, bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nėra per griežta, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo.
Dėl bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytu pagrindu
13. Prokurorė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. M. bausmę už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą ir šios paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nebendrindamas su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu A. M. paskirta galutine subendrinta bausme ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 9 dalis), nuostatas, todėl padarė teisės taikymo klaidą ir dėl to A. M. buvo paskirta neteisinga galutinė bausmė.
14. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
15. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014 ir kt.).
16. Kartu svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2K-151-489/2019, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose 2A-7-3/2014, 2A-6-495/2022 ir kt.).
17. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, A. M. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, padarė iki ankstesnių, t. y. iki Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžių priėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžio priėmimo metu minėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžiai buvo įsiteisėję (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nurodyta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio įsiteisėjimo data – 2024 m. liepos 30 d., o Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo data – 2024 m. rugpjūčio 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2025 m. kovo 10 d. nuosprendį, turėjo taikyti BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniais – Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. – nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Bendrindamas minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas privalėjo laikytis bausmių bendrinimo taisyklių, nustatytų BK 63 straipsnyje. Be to, paskyręs galutinę subendrintą bausmę, į bausmės laiką pirmosios instancijos teismas turėjo įskaityti pagal ankstesnius Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžius atliktą bausmę. Tačiau, priimdamas 2025 m. kovo 10 d. nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad skiriamą bausmę netikslinga bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, siekiant išvengti galimo dvigubo bendrinimo, nes kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, nesilaikė anksčiau aptartos kasacinio teismo praktikos, jog tokiu atveju, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę.
18. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nebendrindamas A. M. skundžiamu 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to A. M. buvo paskirta neteisinga galutinė bausmė. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendis keistinas ir šiuo nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta 22 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintina su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – 90 parų areštu, ir su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme – 18 parų areštu, ir A. M. skirtina galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Į A. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas atliktas bausmės laikas pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d., Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžius, ir laikytina, kad A. M. bausmę yra atlikęs.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:
iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo A. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 22 parų arešto bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir A. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų areštą.
Į A. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. liepos 3 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžius atliktas bausmes ir laikyti, kad A. M. bausmę yra atlikęs.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.