- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-2322-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09395-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autobus.lt“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transtina“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobus.lt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobus.lt“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transtina“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Autobus.lt“ (toliau – atsakovė, apeliantė), prašydama: 1) nutraukti 2022 m. birželio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei automobilį „Hyundai Santa Fe“ (identifikacinis Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Automobilis); 2) taikyti dvišalę restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės už Automobilį sumokėtą 43 000 Eur kainą, o atsakovei – Automobilį; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 2 088,47 Eur nuostolių atlyginimo; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra profesionali automobilių pardavėja. Ieškovė iš atsakovės 2022 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo Automobilį, tačiau per šešis mėnesius po Automobilio įsigijimo paaiškėjo, kad šis turi defektų – Automobilio greičio dėžė bei variklis veikia netinkamai, nėra galimybės naudotis Bluelink. Ieškovės teigimu, atsakovė vengė beveik naują automobilį remontuoti oficialios Hyundai atstovybės servise, todėl automobilį remontavo UAB „APD Servisas”, tačiau remontas jokių rezultatų nedavė. Atsižvelgdama į tai, atsakovė paėmė Automobilį ir nurodė ieškovei, kad veža jį į Bialistoko Hyundai servisą Lenkijoje remontui ir ekspertizės atlikimui. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovė Automobilį pavežiojo po Lietuvą, nuvežė į Druskininkus ir parvežė atgal. Defektai pašalinti nebuvo, ekspertizė nebuvo atlikta. Atsižvelgiant į tai, ieškovė automobilį defektų pašalinimui pristatė į oficialų Hyundai atstovo Lietuvoje UAB „Fakto auto“ autoservisą. Oficialus Hyundai atstovas defektų pašalinti negalėjo, kadangi automobilis neskirtas Europos rinkai (skirtas Pietų Korėjos rinkai) ir nėra matomas „Hyundai Motor Baltic“ (toliau – HMB) sistemose. UAB „Fakto auto“ dėl Automobilio kreipėsi į HMB technini skyrių, kuris informavo, jog Automobilis Hyundai sistemoje nurodytas kaip naudojamas vidaus rinkoje, Korėjoje, be to, neturi CE sertifikato, patvirtinančio, jog jis atitinka Europos Sąjungos teisės aktų ir Europos standartų reikalavimus. Ieškovės teigimu, apie aukščiau nurodytus automobilio trūkumus ji informuota nebuvo, t. y. pardavėja šiuos trūkumus nuslėpė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti ieškovę per penkias dienas nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjimo dienos pristatyti Automobilį į atsakovės stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, be to, ji siūlė iš atsakovės Automobilį atpirkti, tačiau atsakovė, nesutikdama su tokiu pasiūlymu, laikėsi pozicijos, kad Automobilis turi būti atsakovei grąžintas. Nepaisant to, ieškovė toliau Automobiliu intensyviai naudojasi, sąmoningai mažindama jo vertę.
Šalies argumentai
3. Ieškovė atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau atsakovė nenurodė ir nepagrindė išimtinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamojoje byloje turėtų būti taikomos jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo vertinimu, byloje nėra absoliučiai jokių duomenų apie ieškovės nesąžiningą elgesį. Vien aplinkybė, kad ieškovė pareiškė ieškinį, nėra pagrindas teigti, kad ieškovė nesąžininga. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė pati ieškinyje nurodė, jog pusę metų naudojosi Automobiliu ir tik praėjus šešiems mėnesiams po ginčo 2022 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sužinojo apie patikslintame ieškinyje nurodytus Automobilio trūkumus. Vėliausios datos PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2023 m. sausio 10 d., t. y. būtent praėjus šešiems mėnesiams po ginčo 2022 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Taigi aptariama sąskaita išrašyta prieš 7 mėnesius. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad ieškovė iki šiol eksploatuoja ginčo automobilį, sąmoningai mažina automobilio vertę ir tokiu būdu didina atsakovės nuostolius. Atsakovė taip pat visiškai nepagrindė galbūt ateityje atsirasiančių nuostolių, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, realumo, nepateikė jokių duomenų, kokie ir kokio dydžio nuostoliai gali atsirasti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė UAB „Autobus.lt“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas priėmė šablonišką nutartį, neatsižvelgdamas į tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę šaliai pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jai priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusį.
6.2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti Automobilio įsigijimo sutartį ir taikyti restituciją, priteisiant jos patirtus nuostolius, nurodydama, kad negali naudotis Automobiliu pagal paskirtį, tačiau atsakovei ne kartą pasiūlius atpirkti Automobilį iš ieškovės už protingą, šalių suderintą kainą, nustatytą atsižvelgiant į automobilio natūralų nusidėvėjimą, ridą, atsiradusius defektus (jei tokie yra) automobilį intensyviai eksploatuojant, ieškovė bet kokius pasiūlymus ignoruoja ir toliau naudojasi ginčo Automobiliu. Ieškovei eksploatuojant Automobilį, šis nusidėvi, kasdien mažėja jo vertė, didėja rizika, kad dėl intensyvaus eksploatavimo atsiras defektai ir kt., todėl bus sumažinta Automobilio, kurį ieškovė prašo grąžinti atsakovei, vertė.
6.3. Automobilis ilgą laiką buvo ir tikėtinai šiuo metu yra intensyviai eksploatuojamas - ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2022 m. birželio 13 d. pirko Automobilį su 6 000 km rida, tuo tarpu iš ieškovės teikiamų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad Automobilio rida po 4-7 mėnesių buvo ženkliai padidėjusi – iš 2022 m. spalio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 202210407 matyti, kad Automobilio rida net 11 256 km, o iš 2023 m. sausio 10 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 202214688 matyti, kad rida – 16 440 km. Priešingai nei nurodo teismas skundžiamoje nutartyje, faktas, jog PVM sąskaita-faktūra, kurioje matoma Automobilio rida, išrašyta 2023 m. sausio 10 d., t. y. prieš 7 mėnesius, visiškai nepatvirtina, jog ieškovė šiuo metu neeksploatuoja ginčo Automobilio, kad paskutinį kartą Automobilis buvo eksploatuotas prieš 7 mėnesius, sąskaita-faktūra apskritai nėra dokumentas, patvirtinantis automobilio eksploatavimą ar neeksploatavimą.
6.4. Atsakovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus, yra nukreiptos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, susijusios išimtinai su byloje pareikštais reikalavimais, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė, vien tik dėl to, kad pareiškė nepagrįstą ieškinį, pažeidžiant proceso šalių lygiateisiškumo principą, įgyja absoliutų pranašumą – viso bylos nagrinėjimo metu eksploatuoja Automobilį, už kurį reikalauja grąžinti visą, daugiau nei prieš metus sumokėtą pinigų sumą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Transtina“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovė nesiekia, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Argumentą, kad Automobilis bus areštuotas ir juo ieškovė negalės naudotis bendraujant atsakovė išsakė ieškovei dar iki kreipimosi į teismą, taip bandydama atgrasyti ieškovę kreiptis į teismą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones reiškiamas siekiant apriboti ieškovės teises ir teisėtus interesus ir priversti ieškovę atsisakyti savo reikalavimo.
7.2. Šiuo atveju atsakovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra aiškiai neproporcinga ir nepagrįstai ribotų ieškovės interesus. Pastebėtina, ši priemonė galėtų būti vertinama galimai kaip proporcinga nebent tik tuo atveju, jeigu būtų areštuota atsakovei priklausanti pinigų suma, lygi Automobilio kainai, t. y. 43 000 Eur, tačiau tokia priemonė byloje nėra pritaikyta.
7.3. Atsakovė nei prašyme, nei atskirajame skunde nepagrindė aplinkybės, jog teismui netaikius jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
7.4. Atsakovė prašo įpareigoti ieškovę per 5 dienas nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjimo dienos pristatyti Automobilį į atsakovės stovėjimo aikštelę. Tokios laikinosios apsaugos priemonės nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnis, nei kitas įstatymas nenustato, todėl vien dėl to ji negali būti taikoma.
7.5. Atsakovės teiginiai apie siūlymą atpirkti Automobilį yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pati atsakovė pateikė į bylą susirašinėjimą, o konkrečiai dar 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovės rašytą laišką atsakovei, kuriame siūloma ne ginčo tvarka pasiimti automobilį ir grąžinti pinigus, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, pasakojo apie austrų tiekėjus, nors, kaip paaiškėjo, atsakovė automobilį įsigijo iš V. P., gyvenančio (duomenys neskelbtini).
7.6. Atsakydama į atsakovės argumentus apie Automobilio nuvertėjimą, ieškovė pažymi, kad atsakovė ir šioje proceso stadijoje turi galimybę pripažinti ieškinį ir nedelsiant Automobilį atsiimti, tačiau to atsakovė nedaro ir Automobilio atsiimti bei grąžinti lėšų nesiekia.
Šalies argumentai
7.7. Ieškovės teiginiai, susiję su nuostolių atsiradimu, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Atsakovė pripažįsta, kad ginčo Automobilį nupirko iš pardavėjo V. P. 2022 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P11123 pagrindu. Taigi atsakovės nuostoliai (jeigu tokie kiltų), remiantis sutarties 3.6 punktu, būtų atlyginami trečiojo asmens.
7.8. Atsakovė yra profesionali automobilių pardavėja, verslo profesionalė, todėl jai yra aiški ir suprantama rizika, susijusi su netinkamos kokybės daikto pardavimu, ir ji tokią riziką prisiima, kaip neatskiriamą vykdomo verslo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama nutraukti 2022 m. birželio 13 d. transporto priemonės (Automobilio) pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją natūra – priteisti ieškovei iš atsakovės Automobilį sumokėtą 43 000 Eur kainą, o atsakovei – Automobilį. Ieškinys iš esmės motyvuojamas tuo, kad po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo Automobilio defektai, kurie ieškovei (pirkėjai) nebuvo žinomi pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę per 5 dienas nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjimo dienos pristatyti Automobilį į atsakovės stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi šio prašymo netenkino, kadangi nenustatė vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydama šią nutartį panaikinti. Atsakovės manymu, laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju turi būti taikomos siekiant išlaikyti ginčo turtą (Automobilį) nepakitusį.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – buvimą, ginčo šalys šios išvados neginčija.
14. Vertinant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – buvimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą sieja su tikėtina rizika, kad ieškovei sąmoningai intensyviai naudojantis ginčo turtu (Automobiliu), mažinama jo vertė, todėl teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1741-186/2018).
16. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi aiškinimo, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje ir ginčo objektu esančiu turtu, egzistuoja tikimybė, kad atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas ieškovui) gali tapti sunkiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-912/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-516/2023). Kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi siekti išlaikyti nepakitusią situaciją tam, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaptų neįmanomas ar itin neapsunktų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus tokio pobūdžio teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę būklę, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet taip pat ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokia laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti per didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-516/2023).
17. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą svarbu įvertinti ir šių priemonių proporcingumą, t. y. teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga (Teismų praktika Nr. 34)).
18. Nagrinėjamu atveju matyti, kad, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, objektyvių duomenų apie ieškovės nesąžiningumą byloje nėra. Nors ieškovei eksploatuojant ginčo Automobilį didėja šio automobilio rida, pažymėtina, kad ieškovė nurodytą Automobilį įsigijo iš atsakovės nuosavybės teise ir gali šį Automobilį naudoti savo nuožiūra, todėl ieškovei priklausančio Automobilio eksploatavimas pagal paskirtį savaime nelaikytinas nesąžiningais ieškovės veiksmais. Kaip pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės nurodyta Automobilio rida užfiksuota ieškovei naudojant Automobilį dar iki ieškinyje nurodytų Automobulio trūkumų paaiškėjimo dienos. Objektyvių duomenų, kad ieškovė Automobiliui darytų žalą, šio Automobilio neprižiūrėtų ar kad būtų kilusi kokia nors grėsmė prarasti nurodytą turtą, atsakovė nepateikė. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė atliko Automobilio techninį aptarnavimą, siekė atrasti Automobilio veikimo trūkumų priežastis: iš 2022 m. spalio 6 d. UAB „Fakto“ autocentro PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad buvo atlikta Automobilio variklio diagnostika, o iš 2023 m. sausio 10 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad buvo atliktas pavarų dėžės kalibravimas/adaptavimas ir kt. Taigi iš atsakovės pateikti argumentai nepagrindžia, kad ieškovė nesąžiningai siektų sumažinti Automobilio vertę.
19. Vertinant atsakovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – Automobilio pristatymą į atsakovės stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), – proporcingumo aspektu, svarbu pažymėti, jog tokios priemonės taikymas nagrinėjamu atveju, nenustačius nesąžiningų ieškovės veiksmų, net ir siekiant išlaikyti ginčo objektą nepakitusį, neužtikrintų tinkamos ginčo šalių interesų pusiausvyros, kadangi pernelyg apribotų ieškovės galimybę naudotis įsigytu Automobiliu ir atitinkamai suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą. Be to, nenustačius išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių nurodytos priemonės taikymo būtinumą, reikštų, jog ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma vien remiantis ieškinio pareiškimo faktu, o tai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai. Galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti realaus teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei teismų praktiką, todėl tenkinti atsakovės atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Autobus.lt“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.