Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Palanga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas antstolės teikimas pakeisti baudą kita bausme, nes A. P. baudos nesumokėjo ir nėra galimybės jos išieškoti priverstinai, nes turto jis neturi, nedirba.

Nuteistasis kviečiamas į teismo posėdžius neatvyko, buvo informuotas apie teismo posėdį el. paštu (duomenys neskelbtini), buvo priimta nutartis jį atvesdinti į teismo posėdį, tačiau policijos pagalba atvesdinti jį į teismo posėdį nepavyko, nes adresu (duomenys neskelbtini) Palanga, A. P. nerastas. Teismas išnaudojo visas priemones nuteistojo buvimo vietai nustatyti ir jį apie teismo posėdį informuoti, nuteistajam apie teismo posėdį žinoma, tačiau, kaip matyti, nuteistasis vengia atvykti į teismą, todėl teikimas nagrinėjamas nuteistajam nedalyvaujant.

Prokuroras prašė teikimą tenkinti, pakeisti A. P. paskirtą baudą į laisvės apribojimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas netenkintinas.

BPK 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis per įstatymu nustatytą dviejų mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos savanoriškai baudos nesumokėjo, todėl pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą bauda buvo išieškoma priverstinai. Kaip matyti iš bylos duomenų, per daugiau nei 2 metus nuo baudos paskyrimo nuteistasis nesumokėjo jam paskirtos baudos, turto ar piniginių lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

Nuteistasis į teismo posėdį neatvyko, todėl jo sutikimas, kad bauda būtų pakeista į viešųjų darbų bausmę, negautas. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 d., 3 p. b p.p.( Įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2025-02-01 (baudžiamojo įsakymo priėmimo metu 1 MGL dydžio bauda prilyginama 1 laisvės apribojimo dienai )) baudą pakeitus į 56 dienų laisvės apribojimo bausmę, teismo nuomone, nebūtų įvykdytas teisingumas. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolis dar turi galimybę imtis visų jo sprendimo vykdymo instrukcijoje numatytų priemonių ir išieškoti baudą. Duomenų, kad nuteistasis Ukrainos pilietis A. P. neturėtų leidimo gyventi Lietuvoje ar būtų išvykęs iš Lietuvos, negauta, jis dar gali įsidarbinti ir sumokėti jam paskirtą baudą.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

A. A. Rimaitės Žičkuvienės teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam A. P. netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.