Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2014-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-626-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
1A-393-626-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Algimantas Valantinas, Leonarda Gurevičienė
Nukentėjusysis
I. G.
Nuteistasis
M. J.
Ieškovas
I. G.
Kategorijos
Nuorašas

Pranešėja Vitalija Norkūnaitė Byla Nr. 1A-393-626/2014 Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.4.1.; 2.4.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Algimanto Valantino ir Leonardos Gurevičienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei A. N.,nuteistojo gynėjai advokatei V. B.,nukentėjusiajai I. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. gynėjos advokatės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. jam paskiriant laisvės atėmimą 1 metams;

Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. jam paskiriant laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. jam paskiriant laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė M. J. nustatyta laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 - 3 d., paskirtos bausmės vykdymas M. J. atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per aštuonis mėnesius atlyginti nukentėjusiajai I. G. padarytą 12 000 Lt turtinę žalą.

Iš M. J. ieškovės I. G. naudai priteista 12000 Lt žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu M. J. buvo nuteistas už tai, kad jis pagamino netikrą dokumentą bei žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011 m. birželio 6 d., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytomis priemonėmis sukūrė ir atspausdino tikrovės neatitinkantį dokumentą – sutartį „nr. 2011 02 15 Z“, įrašydamas jame melagingą dokumento surašymo datą „2011 02 17“, bei nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad „UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, įm/k (duomenys neskelbtini), pvm/k (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas Pardavėju ir I. G., adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) mob.tel (duomenys neskelbtini), e-mail: (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės, toliau vadinama užsakovu, sudarė šią sutartį“ bei prie užrašo PARDAVĖJAS nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini)/ PVM (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir taip pagamino netikrą dokumentą jame nurodydamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie dokumente nurodytą juridinį faktą, po ko jis, 2011-06-06 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo jį pasirašydamas bei pateikdamas pasirašyti I. G., tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo.

Be to, M. J. buvo nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir panaudojo juridinio asmens antspaudą, o būtent:

jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011-06-06, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiuose Elektrėnų savivaldybės, Vievio seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime, nuo rašomojo stalo paėmęs, neteisėtai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudą, ir šį juridinio asmens antspaudą panaudojo uždėdamas ant sutarties „nr. 2011 02 15 Z“ juridiniam faktui patvirtinti.

Be to, M. J. buvo nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011-06-06, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt iš anksto patalpinęs skelbimą apie rąstinės pirties statybą, ir melagingai pažadėjęs I. G. jos žemės sklype, esančiame Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime pastatyti rąstinę pirtį, ir šiuo tikslu 2011-06-06 būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su I. G. pasirašęs žinomai suklastotą sutartį „nr. 2011 02 15 Z“, bei patvirtinęs sutarties tikrumą neteisėtai įgytu juridinio asmens-UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, iš I. G. paėmė 12000 Lt avansą, ir taip suklaidindamas nukentėjusiąją I. G., kad pirtis bus jai pastatyta ir perduota, žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pirties nepastatys ir nukentėjusiajai neperduos, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, nukentėjusiajai I. G. priklausančius pinigus – 12000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. J. gynėja advokatė V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. J. išteisinti nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., 182 str. 1 d. arba nuosprendį pakeisti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nurodo, kad šioje byloje M. J. veiksmai klastojant dokumentą buvo nustatyti remiantis tuo, kad į sutartį „nr. 2011 02 15 Z“, buvo įrašyta melaginga dokumento surašymo data „2011 02 17“; nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad „UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, į.k. (duomenys neskelbtini), pvm.k. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas Pardavėju ir I. G., adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mob. Tel. (duomenys neskelbtini), e-mail: (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės, toliau vadinama užsakovu, sudarė šią sutartį“ bei prie užrašo PARDAVĖJAS nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Vertinant dokumento suklastojimą patvirtinančią aplinkybę, apklaustas kaltinamuoju M. J. paaiškino, kad sutartis pasirašyta 2011-06-06, nes nurodyta, kad tą dieną gavo avansą. Sutarties data „2011-02-17“ yra techninė klaida. Tai, kad sutartis buvo pasirašoma iš tiesų ne 2011-02-17, bet 2011-06-06, patvirtino apklausti ir nukentėjusioji I. G., liudytojas V. G., šią datą patvirtina susirašinėjimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. M. elektroniniais laiškais data. Vertinant dokumento suklastojimą patvirtinančią aplinkybę, apklaustas M. J. paaiškino, kad jis nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. M. brėžinius, jis atsiuntė paskaičiavimą. Kaltinamasis matė, kad pagal paskaičiavimą jis telpa į kainą, dar lieka likutis deryboms. Aptarė su G. M., kad daro. Toliau vyko darbas su klientu, parodyti jam jau pastatytus gaminius. Kai klientas buvo pasiruošęs pasirašyti sutartį, kaltinamasis nusiuntė vieną savo sutarties egzempliorių klientui, o kitą sutarties egzempliorių nusiuntė G. M.. Klientui viskas tiko, tada kaltinamasis paprašė G. M. pasiruošti, nes kitą dieną jis su klientu pasirašys sutartį ir jam reikia, kad G. M. atspausdintų ir užantspauduotų sutartį, nes iš ryto važiuos pas užsakovus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas kaltinamojo susirašinėjimas su G. M.. Kaltinamasis teigė, kad sutarties formą parengė jis. Kaltinamasis nuvažiavo pas G. M., pasiėmė atspausdintą ir užantspauduotą sutartį. G. M. išspausdino sutartį ir uždėjo antspaudą be kaltinamojo parašo. Jie dar neįrašė galutinės sumos, nes buvo tikimybė, kad klientas pasirašymo metu kažko atsisakys arba paprašys papildomai. Dėl to kaltinamasis turėjo G. M. sąmatą, atsargoje turėjo pinigų likutį ir dėl to jie neįrašė galutinės sumos į sutartį ar mokėjimo grafiko. Dėl grafiko G. M. sakė, kad jam jį reikės vėliau su klientu suderinti. Kaltinamasis paėmė sutartį, nuvažiavo pas klientus, aptarė visas pozicijas. Tokiu būdu kaltinamasis gavo sutartį su antspaudu ir atsidūrė pas užsakovus. Apklaustas liudytoju G. M. paaiškino, kad tam, jog išvystyti bendradarbiavimą, reikia kažką parodyti žmogui, todėl liudytojas sutiko, kad M. J. pristatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies kaip savo įmonę, M. J. aiškino, kad sakys, jog jis įmonės dalininkas tam, kad parodyti, jog yra rimta firma. Tai, kad sutartyje užfiksuotos aplinkybės atitinka tikrovę, patvirtina ir 2014 m. vasario 11 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas M. J. su G. M. susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinys. Tokiu būdu darytina išvada, kad pasirašydamas sutarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu M. J. veikė su šios bendrovės direktoriaus G. M. žinia ir jo žodiniu įgaliojimu, o laisvanoriškai sutikęs, kad jo vadovauta bendrovė būtu viena iš sutarties šalių, prisiėmė ir visas šia sutartimi sukurtas teises ir pareigas, tuo sukuriant tikrovės atitinkančias aplinkybes, kad pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios, tik buvo vėliau įtvirtintos sutartyje rašytine forma.

Nurodo, kad apklaustas kaltinamuoju M. J. paaiškino, jog suderinus su klientu sutarties sąlygas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. prašė būti rytojaus dieną darbe ir atspausdinti sutartį bei ant jos uždėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudą. Tam tikslui nusiuntė vieną sutarties egzempliorių G. M.. Kitą dieną nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur G. M. atspausdino sutartį ir ant jos uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudą. Tokiu būdu jis gavo sutartį su spaudu ir nuvažiavo pas klientus. Šias aplinkybes patvirtina antstolio 2014-02-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas M. J. susirašinėjimo su G. M. elektroniniais laiškais turinys. Iš šių laiškų matyti, kaip M. J. iš tiesų G. M. 2011-06-03, 9.26 val., 2011-06-06, 12.02 val. siunčia elektroninį laišką ir rašo: „Tu būsi reikalingas pirmadienį uždėti antspaudą ant sutarties, kaina + pvm“; „Kaip minėjau, iš tavęs reikės atspausdinti ir užantspauduoti sutartį. Pagarbiai M.“. Vėliau iš laiškų turinio matyti, kaip G. M., atsakydamas į šiuos laiškus, siunčia M. J. įmonės duomenis, priedus prie sutarties ir kt., kas patvirtina, jog jis aukščiau nurodytus elektroninius laiškus yra ne tik gavęs ir su jais susipažinęs, bet įrodo M. J. ir liudytojo G. M. susitarimą, kad ant sutarties G. M. uždės antspaudą. Be to, kaip patvirtino liudytojas V. G., „2011-06-06, apie 19.00 val., M. J. atvyko pas juos namo, su savimi jis turėjo sutartį Nr. 2011 m. vasario 15 d., tai buvo atspausdintas tekstas, ant 5 lapų, prie sutarties buvo priedai - pirties planas (brėžiniai). Kiek atsimena, ant paskutinio lapo jau buvo uždėtas antspaudas“.

Pažymi, kad byloje dėl M. J. kaltės nėra jokių kitų, išskyrus G. M. parodymus. Tačiau G. M., akivaizdžiai būdamas bloguose santykiuose su M. J., duodamas parodymus, buvo neobjektyvus ir šališkas, linkęs iškreipti faktines aplinkybes M. J. nepalankia linkme, jo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi realiai egzistavusioms ir teismo nustatytoms aplinkybėms, todėl vien tik jo parodymais remtis įrodinėjant M. J. kaltę padarius BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstą veiką, negalima.

Nurodo, jog apklaustas liudytoju G. M. paaiškino, kad M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo užsakęs nei išpjauti rastų, nei pastatyti pirtį, tačiau apklausta nukentėjusioji I. G. nurodė, kad būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendraujant, kaip vėliau paaiškėjo su G. M., pastarasis rodė jai „[...] tą lentų krūvą, paminėjo, kad M. J. kartais būna, bet labai retai, sakė, kad ta jo konstrukcija...“. I. G. taip pat paaiškino, kad bendraujant su G. M., pastarasis sakė, jog „[...] jai buvo pasakyta, kad jis ten nedirba, o tik darė kelis užsakymus“, tokiu būdu patvirtindama M. J. parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su M. J..

Pažymi, kad apklaustas liudytoju G. M. paaiškino, jog „[...] byloje esanti sutartis (1 t., b.l. 2-7) yra ne liudytojo, jis šios sutarties nerengė, liudytojo sutarčių visiškai kita forma, visai kitoks standartas, jis nesikeičia jau daug metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į.k. (duomenys neskelbtini), tačiau liudytojas nežino, kaip šie duomenys atsirado šioje sutartyje. Antspaudas šioje sutartyje yra jo įmonės, tačiau liudytojas nepamena, kad jis būtų dėjęs antspaudą ant tuščios sutarties“. Tačiau prie bylos pridėtas 2014-02-11 antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas M. J. su G. M. susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinys patvirtina, jog pats G. M. siuntė M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, nurodydamas jos tikslu pavadinimą, registracijos adresą, įmonės ir PVM mokėtojos kodus. Be to, M. J. parodė, kad sutartį ruošė ne G. M., bet jis pats, todėl akivaizdu, jog jos forma ne tik galėjo, bet ir turėjo skirtis nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošiamų sutarčių. Tačiau sutarties sąlygos, pasirašymo, spaudo uždėjimo aplinkybės buvo derinamos ir žinomos G. M., sutartis buvo pasirašoma ir antspauduojama su jo žinia ir tiesioginiu jo dalyvavimu. Teigia, jog apklaustas liudytoju G. M. paaiškino, kad „[...] su M. nė dėl vieno objekto statybos nesusitarė...“]. Tačiau, aukščiau minėtas 2014 m. vasario 11 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas M. J. susirašinėjimo elektroniniais laiškais su G. M. turinys patvirtina, kad M. J. susitarimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dėl pirties statybos egzistavo ir toks susitarimas, suderinus visas sutarties sąlygas, vėliau su G. M. žinia buvo įformintas rašytine forma pasirašant sutarti. Pažymi, kad apklaustas liudytoju G. M. neigė susirašinėjimą elektroniniais laiškais su M. J., nurodydamas, jog siuntęs tik „[...] paskaičiavimui namuką (duomenys neskelbtini) projektų, kiek pas liudytoją juos kainuotų pagaminti...“, o papildomos apklausos metu, nurodė, jog „[...] paskutinis laiškas, kurį buvo iš jo gavęs, buvo priekaištas, kaip liudytojas galėjo šitaip elgtis su klientu, juos palikti vienus ir išeiti savo darbų dirbti“. Tačiau teisme pateiktas, minėtas 2014-02-11 antstolio Faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp šių dviejų asmenų buvo ne vienkartinis ir buvo siunčiamas ne tik prašymas atlikti paskaičiavimus, bet ir aptariamos sutarties sąlygos, darbai, jų eiga, objekto vieta, siunčiama sutarties forma, derinamas pasirašymo bei jos antspaudavimo laikas ir t.t.

Teigia, kad apklaustas kaltinamuoju M. J. paaiškino, jog su G. M. buvo susitarę bendradarbiauti ir pats G. M. buvo pasiūlęs priimti M. J. į darbą, jeigu šis atves klientų. Tokiu būdu, I. G. susidomėjus gaminama produkcija, jis nusiuntė G. M. pirties brėžinius, o šis atsiuntė paskaičiavimą. Vėliau aptarė su G. M. ką daro. Su klientu suderinus sutarties sąlygas, jis pats paruošė sutarties formą bei vieną egzempliorių elektroniniu paštu išsiuntė I. G., o kitą G. M.. Iš G. M. sutartį atsiėmė jau su bendrovės antspaudu. Vėliau G. M. perdavė visus užsakymus, pasirašytą sutartį su visais brėžiniais. Pirmas įsipareigojimas už gautus pinigus buvo pagamint sienojus gamintojo teritorijoje, kas iš dalies buvo įvykdyta, G. M. pagal sutartį ir brėžinius sienojus pagamino. Be to, M. J. iniciatyva sklype buvo iškasta žemė ir sumontuoti klojiniai pirties pamatams. Tačiau vėliau su G. M. prasidėjo nesutarimai, todėl M. J. prašė I. G. nutraukti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaryti tiesiogiai su juo pačiu, tačiau ji atsisakiusi. Šiuos M. J. parodymus patvirtino ir apklausta nukentėjusioji I. G. parodydama, kad M. J. pasiūlė sklype statyti pirtį (duomenys neskelbtini). Internetu jis jiems atsiuntė sutarties pavyzdį, kurią vėliau ir pasirašė. Susitarė, kad prieš pradedant statybą, M. J. parodys pirties konstrukcijas. Po kurio laiko, nuvažiavo M. J. nurodytu adresu į gamybinį cechą, esantį Vievyje. Ten sutiktų darbuotojų pasiteiravus, kad nori pažiūrėti pirties konstrukcijų, buvo nuvestos į angarą. Anot I. G., minėtas darbuotojas sakė, kad „...M. J. kartais būna, bet labai retai, sakė, kad ta jo konstrukcija, kuri guli jau gana seniai, tačiau nesakė taip, kad tai būtent pagal nukentėjusiosios užsakymą išpjautos lentos“. Vėliau atvažiavęs M. J. su draugu iškasė pamatams griovius, sukalė medienos formas, į kurias turėjo būti pilamas betonas. Pagal sutartį, po kontrolinės apžiūros, pardavėjas įsipareigoja per 9 dienas supakuoti statinio elementus ir pristatyti į sutarties objektą pas užsakovą ir po to, kai bus atlikti tam tikri darbai, jie toliau po truputį mokės. Nepastačius pirties, ji skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur sužinojo, jog neva jokia sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra sudaryta, apie tokią sutartį jie nieko nežino, o M. J. šioje bendrovėje nedirba. Nukentėjusiosios įsitikinimu, tiek jai rodęs M. J. užsakymu išpjautas pirties konstrukcijas, tiek su ja bendravęs asmuo buvo G. M.. M. J. parodymus patvirtino ir apklaustas liudytoju V. G. parodydamas, jog iš tiesų M. J. siūlė perrašyti sutartį, vėliau siūlė paimti už 12 000 Lt sumą medienos, lentų, tačiau jie atsisakę tai padaryti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. G. taip pat paliudijo, kad M. J. pareiškė, kad už jam sumokėtus 12 000 Lt firmoje „(duomenys neskelbtini)“ yra išpjautos lentos, kurias galima atsiimti, o kadangi su M. J. sudarė sutartį ne tik dėl lentų gamybos, o dėl pirties pagaminimo nuo pradžios iki pabaigos, todėl kreipėsi į ekonominę policiją. M. J. parodymus patvirtina ir 2014-02-11 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys bei jame užfiksuotos faktinės aplinkybės. Nurodo, kad antstoliui D. K. buvo pateiktas stacionarus kompiuteris, kuriame yra 2011-06-03 9.26 val., 2011-06-03 10.59 val., 2011-06-06 12.02 val, 2011-06-06 8.23 val., 2011-06-06 8.54 val. susirašinėjimo laiškai.

Nurodo, kad M. J. anksčiau nėra teistas, dirba vykdydamas individualią veiklą, moka visus privalomus mokesčius valstybei, veiksmai, kurių padarymu kaltinamas M. J., atlikti ir sukėlė teisines pasekmes esant dviprasmiškai ir įvairiai vertintinai situacijai. Be to, M. J. yra ne seno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, civilinį ieškinį pripažįsta ir jo dydžio neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ištirtų įrodymų pagrindu buvo galima konstatuoti M. J. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Kolegijos nuomone, teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl tai sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis M. J. atžvilgiu naikintinas, priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).

BK 11 str. 1 d. nurodyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši BK nuostata reiškia, jog nusikalstama veika ne tik turi formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir pavojingumo reikalavimą. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma. Veikos pavojingumas – tai veikos savybė padaryti žalą visuomeniniams žmonių santykiams, fiziniams ar juridiniams asmenims. Kartu tai ir kriterijus, pagal kurį įstatymų leidėjas diferencijuoja deliktus į nusikaltimus, administracinius ir drausminius nusižengimus bei civilinius teisinius santykius. Negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti BK straipsnį, bet neturinti visuomenei pavojingo pobūdžio.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Nors pirmosios instancijos teismas pripažino M. J. kaltu pagal BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. J. nuteistas nepagrįstai ir turi būti išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neigė viso proceso metu.

Dėl M. J. atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d.

Atsakomybė už BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ne bet kokių tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 str. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.). Nors BK 300 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą.

Šioje byloje apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d. buvo nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011 m. birželio 6 d., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytomis priemonėmis sukūrė ir atspausdino tikrovės neatitinkantį dokumentą – sutartį „nr. 2011 02 15 Z“, įrašydamas jame melagingą dokumento surašymo datą „2011 02 17“, bei nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad „UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, įm/k (duomenys neskelbtini), pvm/k (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas Pardavėju ir I. G., adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) mob.tel (duomenys neskelbtini), e-mail: (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės, toliau vadinama užsakovu, sudarė šią sutartį“ bei prie užrašo PARDAVĖJAS nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir taip pagamino netikrą dokumentą jame nurodydamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie dokumente nurodytą juridinį faktą, po ko jis, 2011-06-06 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo jį pasirašydamas bei pateikdamas pasirašyti I. G., tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo.

Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės pagal BK 300 str. 1 d., konstatavo, kad sutartyje „nr. 2011 02 15 Z“ nurodyta melaginga dokumento surašymo data „2011 02 17“. M. J. pirmos instancijos teismui parodė, kad sutartis pasirašyta 2011-06-06, nes nurodyta, kad tą dieną gavo avansą. Sutarties data „2011-02-17“ yra techninė klaida. Nukentėjusiąja apklausta I. G. pirmos instancijos teismui parodė, kad sutartį su M. J. pasirašė jos namuose 2011-06-06. Kaip matyti iš elektroninių laiškų, kuriais susirašinėjo G. M. ir M. J., jie buvo siunčiami 2011-06-03 – 2011-06-06. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog sutartyje klaidingai nurodyta data nesukuria jokių teisinių pasekmių, todėl ši aplinkybė nevertintina minėtos sutarties klastojimo požymiu.

Pirmos instancijos teismas taip pat konstatavo, kad sutartyje nurodyta tikrovės neatitinkanti aplinkybė, o būtent tai, kad skiltyje „PARDAVĖJAS“ įvardinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad buvo pasiūlymas iš M. J., jog šis suras klientus, rodys, pristatinės kaip dalinai savo įmonę, dirbs su klientais, o jis užsiims gamyba. Jis M. J. pasakė, kad tuo atveju, jeigu bus klientų, tai dirbs, jis lyg ir sutiko bendradarbiauti, buvo žodinis susitarimas. Tam kad išvystyti bendradarbiavimą, reikia kažką parodyti žmogui, todėl jis sutiko, kad M. J. pristatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies kaip savo įmonę. Nurodė, jog M. J. aiškino, kad sakys, jog jis įmonės dalininkas tam, kad parodyti, jog yra rimta firma. Jokių rašytinių sutarčių nebuvo, buvo tik pasitarta žodžiu. Taigi, akivaizdu, kad pasirašydamas sutarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, M. J. veikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. žinia ir jo žodiniu leidimu, o sutikęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra G. M., būtu viena iš sutarties šalių, prisiėmė ir visas šia sutartimi sukurtas teises ir pareigas, tuo sukuriant tikrovės atitinkančias aplinkybes, kad pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios tik buvo vėliau įtvirtintos sutartyje rašytine forma.

Dėl M. J. atsakomybės pagal BK 302 str. 1 d.

Atsakomybė už BK 302 str. 1 d. numatytą nusikaltimą kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Skundžiamu nuosprendžiu M. J. buvo nuteistas pagal BK 302 str. 1 d. už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011-06-06, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, nuo rašomojo stalo paėmęs, neteisėtai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudą, ir šį juridinio asmens antspaudą panaudojo uždėdamas ant sutarties „nr. 2011 02 15 Z“ juridiniam faktui patvirtinti.

Aukščiau paminėtame antstolio 2014-02-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas M. J. 2011-06-03, 9.26 val., 2011-06-06, 12.02 val. susirašinėjimo su G. M. elektroniniais laiškais turinys, iš ko matyti, jog M. J. tariasi su G. M. dėl paruoštos ir užantspauduotos sutarties, G. M. pateikia M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, siunčia priedus prie sutarties. Pirmos instancijos teismui M. J. parodė, kad jis parengė sutarties formą, nuvažiavo pas G. M., pasiėmė atspausdintą ir užantspauduotą sutartį. G. M. išspausdino sutartį ir uždėjo antspaudą be kaltinamojo parašo. Liudytoju apklaustas G. M. tokias M. J. nurodytas aplinkybes dėl antspaudo panaudojimo neigė parodydamas, jog nepamena, kad jis būtų dėjęs antspaudą ant tuščios sutarties, kad jis M. J. niekada nebuvo davęs savo įmonės antspaudo, taip pat jis nepastebėjo, kad prie jo kaltinamasis būtų uždėjęs šios įmonės atspaudą ant kokių nors dokumentų. Kaltinime nustatytos, aplinkybės, kuriomis antspaudas buvo uždėtas ant sutarties, teismo vertinimu, nėra neginčijamai įrodytos, o tokiu atveju visos abejonės yra vertintinos kaltinamojo naudai. Tokiu būdu įrodyta, kad M. J. ir liudytojas G. M. susitarė dėl antspaudo ant sutarties uždėjimo, todėl M. J. yra išteisintinas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d.

Dėl M. J. atsakomybės pagal BK 182 str. 1 d.

Atsakomybė už BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Skundžiamu nuosprendžiu M. J. buvo nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011-06-06, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt iš anksto patalpinęs skelbimą apie rąstinės pirties statybą, ir melagingai pažadėjęs I. G. jos žemės sklype, esančiame Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime pastatyti rąstinę pirtį, ir šiuo tikslu 2011-06-06 būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su I. G. pasirašęs žinomai suklastotą sutartį „nr. 2011 02 15 Z“, bei patvirtinęs sutarties tikrumą neteisėtai įgytu juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, iš I. G. paėmė 12000 Lt avansą, ir taip suklaidindamas nukentėjusiąją I. G., kad pirtis bus jai pastatyta ir perduota, žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pirties nepastatys ir nukentėjusiajai neperduos, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, nukentėjusiajai I. G. priklausančius pinigus – 12000 Lt.

Sukčiavimo esminis požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, išvengimas turtinės prievolės arba jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė – turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jie ,,priverčiami” perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-159/2005; 2K-289/2005; 2K-835/2005; 2K-44/2006; 2K-377/2006; 2K-413/2006; 2K-220/2006; 2K-7-519/2006; 2K-538/2010; 2K-299/2011; 2K-358/2011).

Nors liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. M. pirmos instancijos teismui parodė, kad M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo užsakęs nei rastų išpjauti, nei pirtį pastatyti, tik žadėjo, kad atves klientų, kad bus užsakymų, tačiau šias aplinkybes paneigia jau minėtas 2014-02-11 antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas M. J. ir G. M. susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinys, iš kurio akivaizdu, jog pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. M. siuntė M. J. bendrovės duomenis, o būtent jos tikslu pavadinimą, registracijos adresą, įmonės ir PVM mokėtojos kodus. Be to, M. J. pirmos instancijos teismui parodė, kad sutartį ruošė jis pats. Dėl šios priežasties sutarties forma skiriasi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošiamų sutarčių. Vis dėlto, nepaisant skirtingų sutarčių formų, pačios sutarties sąlygos, pasirašymo, spaudo uždėjimo aplinkybės buvo žinomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. M.. Iš M. J. ir G. M. susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio akivaizdžiai matyti, kad jiems tariantis dėl sutartyje nurodytų darbų atlikimo, M. J. pagrįstai tikėjosi, jog šios sutarties sąlygos bus įvykdytos, todėl negalima konstatuoti, jog jis panaudojo apgaulę siekdamas savo naudai įgyti nukentėjusiajai I. G. priklausančius pinigus. Juolab, kad kaip nustatyta byloje, pirmas sutarties įsipareigojimas - už gautus pinigus pagaminti sienojus gamintojo teritorijoje, iš dalies buvo įvykdytas - G. M. pagal sutartį ir brėžinius pagamino sienojus, taip pat M. J. iniciatyva sklype buvo iškasta žemė ir sumontuoti klojiniai pirties pamatams, taip pat M. J. nurodė, kad atsiradus nesutarimams su G. M., jis nukentėjusiajai siūlė perrašyti sutartį, vėliau siūlė už 12 000 Lt sumą medienos, lentų, tačiau nukentėjusioji atsisakė tai padaryti. M. J. parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas V. G.. Pažymėtina, kad M. J. pirmos instancijos teisme pripažino skolą ir civilinį ieškinį visai sumai, jo nevengia ir įsipareigoja grąžinti, o dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios siūlė nukentėjusiajai patirtą žalą kompensuoti šiai sumai lygia medienos dalimi. Taigi, nesant pagrindinės sąlygos sukčiavimo sudėties konstatavimui – apgaulei, M. J. išteisintinas ir dėl sukčiavimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys 12000 Lt turtinės žalos atlyginimui. Pagal BPK 115 str. 3 d. 2 p., teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinė ieškovė I. G. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nusprendžia:

nuteistojo M. J. gynėjos advokatės V. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. J. dėl pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Kolegijos pirmininkė Vitalija NorkūnaitėTeisėjai Algimantas ValantinasLeonarda GurevičienėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė