Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2021-10-16 iki 2024-10-16, priteisimo.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtų veiksmų bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje 17 būryje 1 brigadoje bausmę atliko laikotarpiu nuo 2021-11-19 iki 2022-10-18. Atsakovės atstovė nurodė, kad pastatas „Laisvalaikio centras“ buvo eksploatuojamas, patalpos įrengtos vadovaujantis 2020 m. sausio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje avarinės būklės gyvenamųjų pastatų nėra. Pastatai tvarkingi, pritaikyti nuteistųjų gyvenamosioms sąlygoms (LKT Resocializacijos skyriaus 2024-10-30 pažyma Nr. RV-22- 9920). 2024-11-13 Pažymoje Nr. LV-62390 nurodyta, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime avarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Pastatas Laisvalaikio centras, kuriame buvo kalinamas nuteistasis, buvo registruotas: žymėjimas plane – 9C2p, unikalus Nr. 4996-2010-3096, paskirtis – kita. Patalpos techniškai tvarkingos, atitiko keliamus reikalavimus. Pareiškėjas savo nurodytiems skunde argumentams pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nenurodė konkrečių aplinkybių. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad pastatas neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo avarinės būklės ir kt. yra deklaratyvūs, nekonkretūs. Pareiškėjas neįvardina jokio teisės akto reikalavimo, kurio neatitiko pastatas. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas dėl šių skunde dėstomų aplinkybių dėl pastato būklės. Darant išvadą, kad atsakovė privalo tokius nekonkrečius teiginius paneigti, atsakovei būtų nustatoma neproporcinga pareiga įrodyti savo veiksmų teisėtumą; vien pareiškėjo abstrakčių aplinkybių nurodymo atsakovės neteisėtiems veiksmams konstatuoti nepakanka (žr., pvz., LVAT 2021-12-22 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-2025-556/2021). Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis įrengiama praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, įrengiamas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (Klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Pareiškėjas savo skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus teisės akto reikalavimus, praustuvių skaičius pataisos įstaigoje šiuo atveju pagal atsakovės atstovės pateiktus duomenis buvo pakankamas 90 asmenų, o klozetų skaičius – 75 asmenų. Dušų įrengimas sanitariniuose mazguose nėra numatytas. Taigi, remiantis pareiškėjo nurodytais asmenų skaičiais, darytina išvada, kad sanitarinių įrenginių skaičius buvo daugiau nei pakankamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktu, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, teisės aktai nenumato, kad turi būti tiekiamas karštas vanduo į prausyklas, todėl kalinimo įstaiga neturi pareigos užtikrinti karšto vandens tiekimo į prausyklas. Tačiau, kaip nurodė atsakovės atstovė, pastate „Laisvalaikio centras“ buvo įrengti karšto vandens šildytuvai (boileriai), todėl karštas vanduo buvo nuolat. Pareiškėjas nepaneigė šių atsakovės atstovės nurodytų aplinkybių, savo skunde nurodomiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių detalesnių paaiškinimų ir įrodymų, nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis su skundais ar prašymais.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas. Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 p. pagrindinis patalpų valymas atliekamas gyvenamosiose, kamerų tipo patalpose, dušo patalpose, kirpyklose. Atsakovės atstovė nurodė, kad dušo patalpas kiekvieną dieną valė nuteistasis, užsiimantis darbine veikla. Pareiškėjas nepateikė jokių kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų gyvenamosios ar dušo patalpos neatitiktų Lietuvos higienos normos reikalavimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl higienos normų neužtikrinimo, pažeidimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl šių neva jo teisių pažeidimo vertintini kaip deklaratyvūs ir subjektyvūs, atmestini, kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis Higienos normos 7 punktu: „Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru“. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. draudžia vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, gyvenamosiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose, tame tarpe ir prausykloje, nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Atsakovės atstovė nurodė, kad apie draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra paskelbta prie įėjimo į pastatą ir būrio patalpų koridoriuose esančiuose stenduose (priklijuoti lipdukai, nurodantys draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose). Gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos rūkymo patalpos, kadangi teisės aktai nenumato laisvės atėmimo vietoms prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose. Rūkymo vietos įrengtos prie nuteistųjų gyvenamų pastatų kiemuose. Pareiškėjas nurodo, kad norint išsimaudyti, būdavo neįmanoma tai padaryti vien dėl esamos rūkalų smarvės. Tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad pastebėjęs kitų nuteistųjų vykdomus teisės pažeidimus, susijusius su rūkymu gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, jis galėjo kreiptis į būryje budinčius pareigūnus ir informuoti apie daromus pažeidimus. Tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas su atitinkamo turinio skundais ar prašymais būtų kreipęsis įstaigos administraciją. Pareiškėjas, teismo vertinimu, tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, susijusias su rūkymu, nepaaiškino, kaip konkrečiai jo atžvilgiu pasireiškė dėl to jo teisių pažeidimas.

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jų perkėlimo į specializuotus būrius ir taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo būtinų procedūrų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-760 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jų perkėlimo į specializuotus būrius ir taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo būtinų procedūrų tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.2 papunktis numato, kad TOG būrys – laisvės atėmimo vietų įstaigoje įrengtas atskiras būrys, kuriame darbas organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos probacijos tarnybos direktorių 2022 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. V-426/V-314 „Dėl Taisyklių rinkinio darbui su aukštos nusikalstamo elgesio rizikos lygtinai paleidžiamais asmenimis metodinio vadovo patvirtinimo“ (2023 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. V-895/V-306 redakcija) patvirtintu Taisyklių rinkiniu dirbti su pakartotinai nusikalstančiais lygtiniam paleidimui ruošiamais asmenimis metodinį vadovą (toliau – TOG metodinis vadovas). Nuteistojo priėmimo į TOG skyrių kriterijai: ? Asmuo pasižymi kriminaline tapatybe ir dažnai pasikartojančiu nusikalstamu elgesiu (t. y. fiksuojami daugybiniai nusikalstamų veikų epizodai, nusikalstamas elgesys pasikartoja netrukus po ankstesnio nusikaltimo ar bausmės atlikimo); ? Vidutinė arba aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant nuteistojo atitikimą šiam kriterijui gali būti remiamasi tiek bendru nusikalstamo elgesio rizikos įverčiu, taikant OASys metodiką, tiek didelės žalos rizikos lygiu, taikant OASys metodika, tiek kitų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų (HCR-20, SVR-20 ir kt.) rezultatais; ? Asmuo yra motyvuotas dalyvauti TOG programoje ir nesilaikyti kriminalinę subkultūrą propaguojančių elgesio taisyklių. ? Iki galimo asmens lygtinio paleidimo yra likę ne mažiau kaip 9 mėnesiai ir ne daugiau kaip 18 mėnesių (LKT Resocializacijos skyriaus 2024-11-04 pažyma Nr. RV-22-9961). Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė atsakovės atstovė, pareiškėjas neatitinka perkėlimui į TOG numatytų kriterijų. Be to, pareiškėjas neginčija jo neperkėlimo į TOG būrį, todėl nėra pagrindo vertinti šių aplinkybių. Tai, kad nuteistieji paskirti į TOG būrį bausmę atlieka kitokiomis sąlygomis nesudaro pagrindo vertinti ir konstatuoti, kad kiti nuteistieji yra kalinami teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis bei kad šiuo atveju pareiškėjas yra diskriminuojamas. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl šio jo teisių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (iki 2022-12-31 galiojusi redakcija), 20.5.5 papunktis numatė, kad lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje kitų daiktų ir reikmenų „Plastikinių arba medinių stalo indų (lėkštę, dubenėlį sriubai, šaukštą, puodelį, šakutę, peilį)“. Analogiška nuostata numatyta Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo” (toliau – Taisyklės), 42.5.5 papunktyje. Nenustatyta, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais būtų kreipęsis į LKT Turto valdymo skyrių dėl netinkamų indų išdavimo ar pan.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023-10-18 iki dabar jis kalinamas netinkamomis sąlygomis 19 būryje (moduliniame namelyje). Teigia, kad sienos yra be garso izoliacijos, todėl dėl skalbimo mašinos ir džiovyklės keliamo triukšmo ir vibracijos, negali ilsėtis po darbo už sienos įrengtame kambaryje.

Iš į bylą pateiktos LKT Turto valdymo skyriaus 2024-11-13 pažymos Nr. LV-62390 matyti, kad Modulinių patalpų sienos sumontuotos iš daugiasluoksnių plokščių, užtikrinančių tinkamą šilumos ir garso izoliaciją, todėl nuteistajam veikiančių skalbimo ir džiovinimo įrenginių garsas, neturėtų kelti nepatogumų. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai ir subjektyviai nurodė neva šį jo teisių pažeidimą, tačiau detaliau ir išsamiau nepaaiškino, kaip pasireiškė šie atsakovės neteisėti veiksmai, konkrečiau nenurodė, kada, kiek kartų keliamas triukšmas sukėlė jam kažkokias neigiamas pasekmes ir pan. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl keliamų jam nepatogumų šiuo klausimu. Todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 43 straipsnis numato, kad nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymu Nr. LR-444 patvirtintos “Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau - Taisyklės) reglamentuoja ir asmenų, esančių kalėjime, skambinimo telefonu tvarką.

Taisyklių 80 punktas numato, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės naudotis telefonu, ši pareiškėjo teisė apribota nebuvo, to neneigia ir pareiškėjas. Teismas pažymi, kad aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas nenumato, kad kalinimo įstaigoje turi būti įrengiamos uždaros kabinos skambinimui, taip pat pareigos skambinimo metu visiškai užtikrinti nuteistojo pokalbio privatumą ir konfidencialumą. Kaip matyti iš nurodytų teisės normų, pareigūnai privalo ir kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais, ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti kam ir kada skambina LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime esantys asmenys. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas (LVAT 2011-04-26 d. nutartis byloje Nr. A-146-968/2011, 2018-03-14 nutartis byloje Nr. A-67- 754/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į pataisos įstaigos pareigūnų pareigą užtikrinti nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, yra nurodęs, kad nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai (LVAT 2019-04-03 d. nutartis byloje Nr. A-1840-415/2019, 2021-01-06 d. nutartis byloje Nr.TA-26-520/2021, 2021-10-13 d. nutartis byloje Nr. TA-644-822/2021).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo konkretaus įvykusio jo teisių pažeidimo, kad kas nors aiškiai būtų klausęsis jo pokalbių, dėl ko jam būtų kilusios realios neigiamos pasekmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus jo teisių pažeidimo, kad būtent dėl triukšmo negalėjo susikalbėti telefonu ir tokiu būdu būtų kilusios neigiamos pasekmės ar pan. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Kaip nurodė atsakovės atstovė atsiliepime, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys suimtųjų (nuteistųjų) telefoninius pokalbius, nesiklauso suimtųjų (nuteistųjų) telefoninių pokalbių su jų artimaisiais ir griežtai vadovaujasi nustatytų teisės aktų nuostatomis ir veikia teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra kreipęsis su skundais ar prašymais į LKT Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, psichologą ar kitas kompetentingas įstaigas dėl telefoninių pokalbių metu neužtikrinto privatumo.

LVAT 2023 m. gruodžio 13 d. byloje Nr. TA-647-575/2023 taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04)

Taigi, teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytus skunde aplinkybes ir argumentus dėl jo teisių pažeidimo aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, sprendžia, kad nėra neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo). Nenustatyta, kad įstaigos pareigūnai būtų veikę pažeisdami teisės aktų reikalavimus, jų nuostatas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius valstybės atstovės neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, diskriminuoti.

Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. C. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.