Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-347-468/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-04-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-06
Bylos Nr.
1A-347-468/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46477-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Marijus Kursevičius
Nuteistasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-347-468/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46477-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marijaus Kursevičiaus,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,

nuteistojo E. S. gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-04-06 nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-06-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. S. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-05-09.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. S. išieškota transporto priemonės „Nissan Micro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 110 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. S. pripažintas kaltu dėl to, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022-12-11, apie 01.09 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę – Mindaugui Dirmeikiui nuosavybės teise priklausantį automobilį – „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-04-09 nuosprendį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą 3 metams.

3. Nuteistojo vertinimu, paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog jam anksčiau paskirtos bausmės įtakos neturėjo, neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymi, kad yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, vienas dirba ir išlaiko šeimą, yra puikiai charakterizuojamas savo darbdavio, bendradarbiauja su probacijos tarnyba, vykdo sudarytą probacijos planą, dalyvauja elgesio pataisos programose, lankosi priklausomybių ligų centre, vykdo individualią veiklą, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, jo didelės žalos rizika įvertinta kaip žema. Nuteistojo manymu, šios aplinkybės leidžia išvadą, kad jam taikoma probacija yra efektyvi, probacijos sąlygos iš esmės yra vykdomos, pažeidimų nėra, o tai leidžia teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam netaikant realaus laisvės atėmimo. Nuteistojo manymu, net minimali laisvės atėmimo bausmė jo atžvilgiu nėra teisinga ir neatitinka bausmės tikslų. Nurodo, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę jis netektų darbo, socialinių ryšių, bendrautų su neigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis, tai gali turėti įtakos jo gyvenimui.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo E. S. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją sušvelninti ir neskirti realaus laisvės atėmimo.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam E. S. paskyrė teisingą bausmę ir motyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra negalimas, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam E. S. nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės paskyrimo, sankcija jam atrodo nepagrįstai griežta, apelianto vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, laikytina subjektyviu E. S. situacijos vertinimu, kuris nesant objektyvių duomenų apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar BPK normų pažeidimą negali būti laikomas pagrindu keisti priimtą nuosprendį.

8. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo E. S. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tyčinis nusikaltimas), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad E. S. pripažino kaltę, dėl savo veiksmų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo E. S. asmenybę (dirbantis, vedęs, anksčiau teistas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą, administracine tvarka baustas tik kartą, tačiau nuobauda nesumokėta, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu). Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad ankstesniais nuosprendžiais E. S. paskirtos švelnesnės bausmės įtakos neturėjo, jis tiek paleistas lygtinai, tiek realios laisvės atėmimo bausmės atidėjimo metu, daro naujas nusikalstamas veikas, tai, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistasis ciniškai ignoruoja įstatymus, todėl bausmės paskirtis jo atžvilgiu bus pasiekta tik paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. nesutinka su tokia jo atžvilgiu paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutinka. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo E. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, įvertinus ją ankstesnių teistumų kontekste, bei nuteistojo asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks E. S. nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nuteistasis nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad nuteistojo E. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik ribojant jo laisvę, o skirti švelnesnes bausmes, atsižvelgiant į tai, kad jam jau buvo skiriamos ir švelnesnės, ir griežčiausios bausmės, ir jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga. Priešingai nei nurodo nuteistasis E. S., paskiriant kitokią nei laisvę ribojančią bausmę teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi tokia sankcija būtų neproporcingai švelni. Byloje nenustatyta, jog nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė, o apeliaciniame skunde nurodomi duomenys apie jo šeimą, bendradarbiavimą su probacijos tarnyba ir galimybę laisvės atėmimo įstaigoje susidurti su neigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis, teismo vertinimu, nelaikytini pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis naują nusikaltimą padarė kitos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, suvokdamas, kokios yra galimos tokio elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių jam ar šeimos gyvenimui yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

12. Taip pat pritartina apylinkės teismo išvadoms, susijusioms su nuteistajam E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo netaikymu. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. E. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas. Vis dėlto, atsižvelgiant į nuteistojo E. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ankstesnius teistumus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai nuteistajam nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

13. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės, teismas analizuoja ir vertina buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę. BK 75 straipsnyje nenustatomas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tokiu atveju kartu pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju E. S. tyčinį nusikaltimą padarė kitos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus vos pusmečiui nuo ankstesnio nuosprendžio priėmimo, yra anksčiau teistas, taip pat ir už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs. Įvertinus tai, manytina, kad nuteistasis nevertina teismo jam išreiškiamo pasitikėjimo, nedaro išvadų dėl savo elgesio ir nekeičia jo teigiama linkme ir objektyvių priežasčių dar kartą atidėti realią laisvės atėmimo bausmę nėra. Apeliantas skunde pažymi, kad jam taikoma probacija yra efektyvi, probacijos sąlygos iš esmės yra vykdomos, pažeidimų nėra, o tai leidžia teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam netaikant realaus laisvės atėmimo, tačiau atkreiptinas jo dėmesys į tai, kad esminis probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju jis akivaizdžiai nebuvo įgyvendintas, E. S. nusikalto pakartotinai. Įvertinus šias aplinkybes, nors apeliantas ir nori bausmės tikslų siekti būdamas laisvėje ir mano, kad net ir minimali laisvės atėmimo bausmė jo atžvilgiu nėra teisinga, laikytina, kad šiuo atveju pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas tiek pačiam E. S., tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl negali būti taikomas. Jo padarytas naujas nusikaltimas rodo jo tyčią nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, transporto priemonę vairavo ne tik kad apsvaigęs nuo alkoholio bet ir tam neturėdamas tesiės (jos niekada nebuvo įgijęs) ir tai žinojo.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės E. S. skiriamai bausmei baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis.

16. Teismui buvo pateikta 2023-06-01 pažyma dėl 63,33 Eur iš nuteistojo išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-06-01 prašymo dėl 63,33 Eur priteisimo - netenkinti.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėMarijus Kursevičius