Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, ir dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruoto adreso neturintis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė; 2021 m. gegužės 14 d. paleistas lygtinai, neatlikus 1 metų 10 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. Bausmė neatlikta – teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 9 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškota automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 5 850 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendis pakeistas, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos galutinės 1 metų ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S. kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022 m. gruodžio 11 d. apie 01.09 val. (duomenys neskelbtini)., ties pastatu pažymėtu namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę – M. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį – „Nissan Micra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilių etilo alkoholio koncentracija

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo M. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį – „Nissan Micra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokias išvadas teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

6.2. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu.

7. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą, trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas tik kartą, tačiau nuobauda nesumokėta, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

15. Prokurorė palaikanti kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, siūlo skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, jog prisipažino nusikalstamos veikos padarymu bausmę mažinti 1/3, ir skirti sumažintą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimą. Savo prašymą motyvuoja tuo, jog kaltinamojo teistumas už analogišką nusikalstamą veiką yra neišnykęs, transporto priemones vairuoja niekada neįgijęs teisės vairuoti, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus trims mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio paskelbimo, kuriuo aukštesnysis teismas patikėjo kaltinamuoju ir pritaikė BK 75 straipsnį, t. y. realią laisvės atėmimo bausmę atidėjo 3 metams. Be to, teismo žinioje yra ir dar viena baudžiamoji byla, kas rodo, jog kaltinamasis negerbia teismo pasitikėjimo ir nedaro tinkamų išvadų.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (t. y. į kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, jog kaltinamasis teistas (taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką), ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės kaltinamajam įtakos neturėjo, be to, nuobaudos, už administracinį kaltinamasis nusižengimą nemoka, į tai – kad kaltinamasis praeityje tiek paleistas lygtinai, tiek šiuo metu realios laisvės atėmimo bausmės atidėjimo metu darė bei daro naujas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja įstatymus) bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į asmens charakterizuojančią medžiagą, ankstesnius teistumus, teismo nuomone, objektyvių priežasčių dar kartą atidėti realią laisvės atėmimo bausmę, nėra.

17. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. S. paskirta sumažinta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiško sudėjimo būdu sudedant – prie šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą 1 metų 9 dienų laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

18. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

19. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

20. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas daro susijusias su transporto priemonių vairavimu niekada neįgijęs šios teisės, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. nustatytą 2,20 promilių girtumą, vadovaudamasis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, bei siekdamas tinkamai pasiekti prevencinius tikslus, sprendžia, jog kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos baudžiamojoje byloje Nr. 1-824-272/2022, t. y. nuo 2022 m. gegužės 9 d.

21. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

22. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

23. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

25. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

26. Transporto priemonė „Nissan Micro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Šią transporto priemonę, kuri priklauso tračiajam asmeniui kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 110 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

27. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 104–107) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 11 d. 01.09 val. iki 2022 m. gruodžio 11 d. 12.38 val., (1 para), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) (1 t., b. l. 93–96, 101–103).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. birželio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 9 (devynių) dienų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą sulaikymą nuo 2022 m. gruodžio 11 d. 01.09 val. iki 2022 m. gruodžio 11 d. 12.38 val., (1 parą) vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. S. išieškoti, transporto priemonės „Nissan Micro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 110 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt eurų), valstybės naudai.

E. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią E. S. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, vykdant šį teismo nuosprendį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.