Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (kreditorių) L. K. ir S. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. K., S. P. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo „ŽVELK PLAČIAU“ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės bankroto byloje, ieškovo L. K. ieškinį atsakovei „ŽVELK PLAČIAU“ bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei dėl neteisėto atleidimo iš darbo, taip pat pagal ieškovės „ŽVELK PLAČIAU“ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovams L. K., S. P. dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentų, susijusių su galutiniais atsiskaitymais (finansiniais reikalavimais) po darbo sutarčių nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimu. Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria pripažinti negaliojančiais: 1) 2017 m. sausio 31 d. „ŽVELK PLAČIAU“ UAB direktoriaus įsakymas Nr.1, 2) 2016 m. gruodžio 29 d. darbo sutarties, sudarytos su L. K., pakeitimas, 3) 2011 m. gegužės 24 d. darbo sutarties, sudarytos su S. P., pakeitimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

L. K. pateikė „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB akcininkei D. V. 2017 m. sausio 16 d. tarnybinį pranešimą, kuriuo nurodė sutikimą dirbti „ŽVELK PLAČIAU“ UAB vadovu už 1 200,00 Eur atlyginimą per mėnesį. Akcininkė D. V. ant minėto tarnybinio pranešimo užrašė rezoliuciją, kuria sutiko su apelianto sutikimu dirbti „ŽVELK PLAČIAU“ UAB vadovu už 1 200,00 Eur atlyginimą per mėnesį. 2017 m. sausio 26 d. vienintelio akcininko sprendimu, S. P. nuo 2017 m. sausio 27 d. buvo atleistas iš ŽVELK PLAČIAU“ UAB direktoriaus pareigų, perkeliant į konsultanto pareigas, o L. K. paskirtas įmonės direktoriumi nuo 2017 m. sausio 27 d., perkeliant iš konsultanto pareigų. Eidamas „ŽVELK PLAČIAU“ UAB direktoriaus pareigas L. K. 2017 m. sausio 31 d. įsakymu „Dėl darbo užmokesčio nustatymo“ Nr. 1 nusprendė nuo 2017 m. vasario 1 d. direktoriui L. K. nustatyti 1 200,00 Eur, o konsultantui S. P. – 800,00 Eur darbo užmokesčius. 2016 m. gruodžio 29 d. darbo sutartyje Nr. 002, sudarytoje su L. K., buvo atliktas ginčijamas pakeitimas – nuo 2017 m. vasario 1 d. L. K. eiti direktoriaus pareigas, dirbant 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę už 1 200,00 Eur darbo užmokestį, mokamą proporcingai dirbtam laikui. 2011 m. gegužės 24 d. darbo sutartyje Nr. 001 sudarytoje su S. P., taip pat buvo atliktas ginčijamas pakeitimas – nuo 2017 m. vasario 1 d. pavesti dirbti konsultanto pareigas 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas savaitėje, mokant 800,00 Eur darbo užmokestį proporcingai dirbtam laikui. Ieškovė įrodinėja, kad vadovas, nustatydamas sau darbo užmokestį viršijo savo kompetencijos ribas ir darbo užmokestis buvo padidintas įmonei esant nemokiai. Po nutarties iškelti bankroto bylą „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB įsiteisėjimo bankroto administratorius atsiuntė elektroniniu paštu bei registruotu laišku bankrutuojančios įmonės direktoriui L. K. 2017 m. rugpjūčio 22 d. įspėjimą „Dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2017 m. rugsėjo 7 d.“. Darbo sutartis su bankrutuojančios įmonės vadovu L. K. nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. Darbo sutartis su bankrutuojančios įmonės darbuotoju (konsultantu) S. P. nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. Kreditoriai L. K. ir S. P. įrodinėja, jog darbo sutartys buvo nutrauktos nesuėjus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminui.

Dėl akcininkės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų

CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 str., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d.). Asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 str. 2 d.); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 str. 2 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino akcininkės D. V. rezoliuciją ir padarė išvadą, jog akcininkės rezoliucijos negalima laikyti sprendimu nustatyti L. K. 1 200,00 Eur atlyginimą. Kadangi nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiama dėl akcininkės D. V. teisių ir pareigų, taip pat apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytas bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto L. K. teiginį, jog akcininkė D. V. turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kaip nepagrįstą.

Dėl bankroto administratoriaus pareigos įspėti įmonės valdymo organus bei darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutartis nutraukti

CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai. ĮBĮ yra specialusis įstatymas, kuris reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėtojo įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). Nutarties iškelti bankroto bylą „ŽVELK PLAČIAU“ UAB įsiteisėjimo metu (2017 m. rugpjūčio 10 d.) galiojęs ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas (ĮBĮ redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d.) nustatė, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Taigi, bankroto administratoriui imperatyvią pareigą nutraukti darbo santykius su „ŽVELK PLAČIAU“ UAB direktoriumi nustatė ne DK ir ne Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas (toliau –IVPĮ), o specialus įstatymas – ĮBĮ. Todėl atmestini atskirųjų skundų argumentai, jog teismas, spręsdamas dėl įspėjimo apie būsimą darbo sutarties nutraukimą įteikimo, turi vadovautis IVPĮ.VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamais duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB direktoriai buvo: 1) S. P. 2011 m. gegužės 13 d.–2017 m. vasario 1 d. laikotarpiu, 2) L. K. 2017 m. vasario 1 d.–2017 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu. Taigi, valdymo organas (vadovas) L. K. nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. neteko savo įgaliojimų, todėl bankroto administratoriui kilo pareiga prieš 15 dienų jį įspėti raštu apie darbo sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašytinis įspėjimas „Dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2017 m. rugsėjo 7 d.“ buvo išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 22 d. L. K. elektroninio pašto adresu: leonaskk@gmail.com ir registruotu laišku. L. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino faktinę aplinkybę, kad įspėjimą elektroniniu paštu gavo 2017 m. rugpjūčio 22 d., taip pat atskirajame skunde patvirtino, kad minėtą įspėjimą gavo ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. registruotu paštu. Konstatuotina, kad bankroto administratorius tinkamai įvykdė raštiško įspėjimo apie darbo sutarties su bankrutuojančios įmonės vadovu įteikimo pareigą, t. y. prieš 15 dienų iki darbo sutarties nutraukimo raštu įspėjo L. K. apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. Apelianto. L. K. teiginiai, jog darbo sutartis turėjo būti nutraukta tik po 2017 m. rugsėjo 16 d. t. y. po 15 darbo dienų nuo raštiško įspėjimo gavimo dienos (2017 m. rugpjūčio 22 d.), o ne po 15 kalendorinių dienų, atmestini kaip nepagrįsti. Akcentuotina, jog L. K. buvo ne įmonės darbuotojas, o valdymo organas, kuris įgaliojimų neteko nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d., raštiško įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. (įskaitytinai), todėl darbo sutartis su valdymo organu L. K. pagrįstai nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, o ne ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalimi.Nustatyta, jog nuo 2017 m. vasario 1 d. „ŽVELK PLAČIAU“ UAB konsultanto pareigas ėjo apeliantas S. P.. Darbo sutartis su S. P. nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. Apeliantas teigia, jog su juo darbo sutartis taip pat turėjo būti nutraukta ne po 15 kalendorinių dienų, o po 15 darbo dienų. Pagal ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalį (ĮBĮ redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d.) administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Taigi, ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta – po 15 darbo dienų nuo įmonės darbuotojų raštiško įspėjimo apie būsimą darbo sutarties nutraukimą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje toks darbo santykių pasibaigimas yra reglamentuojami taip, kad darbdavys, būdamas tiek ekonomiškai, tiek socialiai stipresniąja šių santykių šalimi, ne tik nepiktnaudžiautų turimomis teisėmis, bet kartu ir užtikrintų darbuotojo teises į socialinę apsaugą (pvz., išsaugoti darbuotojui darbo vietą, kai jis negali atlikti darbinių funkcijų dėl įstatyme numatytų priežasčių, apdrausti privalomuoju socialiniu draudimu, kt.) ir, atitinkamai, darbuotojams yra suteikiamos socialinės garantijos (pvz., kad jis nebus atleistas laikino nedarbingumo laikotarpiu, atlikdamas tikrąją krašto tarnybą, galės pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis ir kt.) (Europos socialinės chartijos 12 principas, 12 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių taip pat yra sukurta įvairių mechanizmų bei vis kuriami papildomi, kaip, esant darbdavio nemokumui, turėtų būti ginamos darbuotojų teisės, kad nebūtų pažeista socialinio teisingumo sąranga ir tikslai (pvz., Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 80/987/EEB dėl valstybių narių teisės derinimo darbdavio nemokumo atveju, pakeista 2002-09-23 direktyva 2002/74 EB, Europos socialinė chartija, Garantinio fondo įstatymas, Nedarbo socialinio draudimo įstatymas ir kt.). Apeliantas S. P. nekvestionuoja aplinkybių, susijusių su jo 2017 m. rugpjūčio 22 d. gautu raštišku įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą. Kadangi S. P. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių esant darbdavio nemokumui turėtų būti ginamos jo, kaip darbuotojo teisės, o terminas nutraukti darbo sutartį su konsultantu S. P. suėjo 2017 m. rugsėjo 12 d. (įskaitytinai), todėl darbo sutartis pagrįstai nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 13 d., remiantis ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalimi.

Dėl darbo sutarčių ginčijamų pakeitimų pripažinimo negaliojančiais

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2015 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-690/2017). Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, jog ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, prašant pripažinti darbo sutarčių pakeitimus negaliojančiais, nevertintinas kaip teisiškai ydingas ar nesukursiantis teisinių pasekmių jo patenkinimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-690/2017). Nagrinėjamu atveju darbo sutartys su apeliantais yra nutrauktos, tačiau vis tiek sukelia atitinkamas teisines pasekmes bankrutavusiai įmonei, siekiančiai atsiskaityti su kreditoriais, ir jos kreditoriams, kurių galimybės patenkinti kuo didesnę savo finansinio reikalavimo dalį atitinkama dalimi mažėja (ĮBĮ 35 str. 1, 2 str.). Darbo sutarties pasibaigimas reiškia, kad pasibaigia jos šalių teisės ir pareigos, susijusios su darbo sutarties vykdymu, tačiau tai nereiškia, jog, pasibaigus darbo sutarčiai, baigiasi ir visos jos šalis siejusios, iš darbo teisinių santykių kilusios teisės ir pareigos, pavyzdžiui, teisė ir pareiga dėl atsiskaitymo, išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką, tam tikrų dokumentų išdavimo (DK 141 str.) ir kt. Pastarosios teisės ir pareigos būdingos visiems DK reguliuojamiems darbo santykiams, taigi ir atsiradusiems darbo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017).Nustatyta, jog apeliantas L. K. 2016 m. gruodžio 29 d. darbo sutartimi Nr. 002 buvo priimtas dirbti „ŽVELK PLAČIAU“ UAB konsultantu 1 valandai per dieną, dirbant 5 darbo dienas per savaitę už 380,00 Eur darbo užmokestį proporcingai dirbtam laikui. Šioje darbo sutartyje buvo atliktas ginčijamas pakeitimas – nuo 2017 m. vasario 1 d. L. K. eiti direktoriaus pareigas, dirbant 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę už 1 200,00 Eur darbo užmokestį, mokamą proporcingai dirbtam laikui. Apeliantas S. P. 2011 m. gegužės 24 d. darbo sutartimi Nr. 001 buvo priimtas dirbti „ŽVELK PLAČIAU“ UAB direktoriumi 4 valandoms per dieną už 800,00 Lt darbo užmokestį proporcingai dirbtam laikui. Šioje darbo sutartyje buvo atlikti pakeitimai: 1) 2012 m. rugpjūčio 1 d. minimali alga 850,00 Lt už 4 valandas per dieną, 2) 2012 m. lapkričio 1 d. pavesta dirbti 1 valandą per dieną ir mokėti proporcingai dirbtam laikui, 3) 2013 m. sausio 1 d. nustatyta minimali alga 1 000,00 Lt už 4 valandas per dieną, mokant proporcingai dirbtam laikui, 4) 2014 m. spalio 1 d. nustatyta minimali alga 1 035,00 Lt, mokant proporcingai dirbtam laikui, 1 valandą per dieną, 5 darbo dienų savaitę, 5) 2015 m. liepos 1 d. nustatyta minimali alga 325,00 Eur, už 1 valandą per dieną, 5 darbo dienas savaitėje, mokant proporcingai dirbtam laikui, 6) 2016 m. sausio 1 d. nustatyta minimali alga 350,00 Eur, už 1 darbo valandą per dieną, 5 darbo dienas savaitėje, mokant proporcingai dirbtam laikui, 7) 2016 m. liepos 1 d. nustatyta minimali alga 380,00 Eur, už 1 valandą per dieną, 5 darbo dienas savaitėje, mokant proporcingai dirbtam laikui, 8 ginčijamas pakeitimas) nuo 2017 m. vasario 1 d. pavesti dirbti konsultanto pareigas 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas savaitėje, mokant 800,00 Eur darbo užmokestį proporcingai dirbtam laikui. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiu darbo sutarčių pakeitimus dėl būtinumo dirbti 8 darbo valandas per dieną. Akcentuotina, jog bankroto administratorius prašė pripažinti darbo sutarčių ginčijamus pakeitimus, kuriais buvo: 1) sukeistos apeliantų pareigybės (L. K. iš konsultanto į direktoriaus, S. P. iš direktoriaus į konsultanto), 2) pailginta vadovo ir konsultanto darbo laiko trukmė (nuo 1 h iki 8 h per 5 d. d. savaitę) ir 3) vadovui ir konsultantui padidinti darbo užmokesčiai (S. P. nuo 380,00 Eur iki 800,00 Eur, L. K. nuo 380,00 Eur iki 1 200,00 Eur). Ieškovė įrodinėja, kad L. K. ir S. P. buvo nesąžiningi, nes įmonei esant nemokiai ginčijamais darbo sutarčių pakeitimais padidino darbo užmokesčius, taip pat nustatė ilgesnį darbo laiką, kuriam pagrįsti administratoriui nebuvo perduoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio šalis veikė sąžiningai, o kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m., 2014 m. ir 2016 m. balanso duomenimis įmonė 2012 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki, „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB dirbo 1 arba 2 darbuotojai, 2015 – 2017 m. bendrovė nevykdė jokios ūkinės veiklos ir neturėjo, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamai bylai yra aktuali „ŽVELK PLAČIAU“ UAB finansinė padėtis, buvusi darbo sutarčių ginčijamų pakeitimų atlikimo metu ir iki bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).Nustatyta, kad bankroto procesas „ŽVELK PLAČIAU“ UAB teisme inicijuotas 2017 m. balandžio 26 d., t. y. beveik po trijų mėnesių po darbo sutarčių ginčijamų pakeitimų. Pagal į bylą pateikto 2017 m. sausio mėn.–liepos mėn. balanso duomenis „ŽVELK PLAČIAU“ UAB trumpalaikis turtas sudarė 81 854 Eur (ilgalaikio turto įmonė neturėjo), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 87 940,00 Eur. Palyginus 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis su 2017 m. sausio mėn.–liepos mėn. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, nustatyta, jog įmonė 2016 atskaitinių metų laikotarpiu ir 2017 m. sausio mėn.–liepos mėn. dirbo nuostolingai; nuostoliai 2016 m. buvo 729,00 Eur, o 2017 m. sausio mėn.–liepos mėn. 14 222,00 Eur. Taigi, formaliai vertinant nurodytus finansinės atskaitomybės duomenis, darbo sutarčių ginčijamų pakeitimų metu „ŽVELK PLAČIAU“ UAB buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (87 940,00 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (81 854 Eur) bei laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. liepos mėn. įmonės nuostoliai padidėjo 13 493,00 Eur suma (14 222,00 Eur - 729,00 Eur). Nors po darbo sutarčių ginčijamų pakeitimų realiai nebuvo išmokėtas nei vienas atlyginimas, tačiau nebuvo mokamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, skaičiuotinos nuo padidintų darbo užmokesčių, todėl iki bankroto bylos iškėlimo įsiskolinimas VSDFV didėjo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog nuo 2015 m. iki bankroto bylos iškėlimo „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB vykdė ūkinę-komercinę veiklą bei turėjo pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių (turto, lėšų ir darbuotojų) įstatuose nurodytai veiklai (mažmeninė ir didmeninė prekyba, silpnų srovių tinklų, apsaugos sistemų montavimas ir įrangos instaliacija, draudimo tarpininkavimo paslaugos, vietiniai gabenimai) vykdyti (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, įmonė prieš ginčijamus darbo sutarčių pakeitimus buvo faktiškai nemoki, veiklos nevykdė ir po darbo užmokesčių padidinimo „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB finansinė padėtis dar labiau pablogėjo. Apeliantas S. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad pamatęs, jog įmonė neturi apyvartinių lėšų, 2016 m. rugpjūčio 25 d. akcijas pardavė už 100,00 Eur. Taigi, buvęs akcininkas bei vadovas S. P. žinojo apie ilgą laiką besitęsiančią sunkią įmonės finansinę padėtį, tačiau nei iki akcijų pardavimo (2016 m. rugpjūčio 25 d.), nei iki kol ėjo įmonės vadovo pareigas (2017 m. vasario 1 d.) bankroto procedūros ŽVELK PLAČIAU“ UAB neinicijavo, bet nusistatė sau, kaip konsultantui, mokėtiną 800,00 Eur dydžio atlyginimą. S. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo užmokestis jam buvo nustatytas tiesiog įvardijus sumą „atėjusią jam į galvą“. Nuo 2017 m. vasario 1 d. įmonės vadovas L. K. (buvęs konsultantas) taip pat žinojo arba turėjo žinoti apie blogą „ŽVELK PLAČIAU“ UAB finansinę padėtį, bankroto procedūros irgi neinicijavo, tačiau padidino savo ir darbuotojo S. P. darbo užmokesčius. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ginčijami darbo sutarčių pakeitimai nemokiai įmonei buvo ekonomiškai nenaudingi. L. K. sprendimas mokėti sau ir konsultantui padidintą darbo užmokestį patenka į verslo sprendimų kategoriją, kuriais buvo pažeistos vadovo fiduciarinės pareigos. Taip pat L. K. ir S. P. nebuvo lojalūs juridiniam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su apeliantų darbo laiku, jų darbinėmis funkcijomis. Apeliantai skunduose nepateikė jokių paaiškinimų bei įrodymų, susijusių su poreikiu padidinti direktoriui ir konsultantui darbo laiką dėl jų vykdytų darbinių funkcijų (CPK 178 str.). Po bankroto bylos iškėlimo darbdavę „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB atstovaujantis administratorius negalėjo suteikti darbuotojams darbo, kadangi įmonė buvo įregistruota apelianto S. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir ten realiai jokios veiklos nevykdė. Kito nekilnojamojo turto įmonė neturėjo, nuomos sutarčių dėl nekilnojamojo turto nuomos taip pat nebuvo sudariusi. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentu, kad tiek darbo sutarčių ginčijamų pakeitimų sudarymo metu (2017 m. vasario 1 d.) galiojęs teisinis reglamentavimas, tiek po 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas nustatė vienodą taisyklę, jog darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą bei darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu (DK 120 str. 1 d., 3 d.). Kadangi nuo 2017 m. vasario 1 d. apeliantas L. K. tapo įmonės vadovu, t. y. pradėjo atstovauti darbdavį, todėl nuo minėtos datos privalėjo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą arba pavesti darbo apskaitą vykdyti kitam asmeniui, o po bankroto bylos iškėlimo „ŽVELK PLAČIAU“ UAB – darbo laiko žiniaraščius, patvirtinančius apeliantų darbo laiko apskaitą ginčijamu laikotarpiu, perduoti bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismui apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuo 2017 m. vasario 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo „ŽVELK PLAČIAU“ UAB tvarkytą darbuotojų (apeliantų) darbo laiko apskaitą (CPK 178 str.). Bankroto administratorius pateikė 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. darbo apskaitos žiniaraščius. Ankstesnių (nuo 2017-02-01 iki 2017 m. rugpjūčio 22 d.) darbo laiko apskaitos žiniaraščių bankroto administratorius pateikti negali, nes darbo laiko apskaitos žiniaraščiai jam nebuvo perduoti. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti nuo 2017-02-01 iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, todėl remiantis contra spoliatorem prezumpcija šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad po darbo sutarčių ginčijamų pakeitimų iki bankroto bylos iškėlimo „ŽVELK PLAČIAU“ UAB apeliantų darbo laiko apskaita nebuvo vedama. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai pripažino negaliojančiais ginčijamus darbo sutarčių pakeitimus, kuriais direktoriui nustatytas 1 200,00 Eur dydžio darbo užmokestis už išdirbtas 8 valandas per dieną, dirbant 5 darbo dienas per savaitę ir konsultantui nustatytas 800,00 Eur dydžio darbo užmokestis už išdirbtas 8 valandas per dieną, dirbant 5 darbo dienas per savaitę.

Dėl įmonės vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų bei jo atlyginimo nustatymo

VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamais duomenimis „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB akcininkai buvo: 1) S. P. 2011 m. gegužės 13 d.–2016 m. rugpjūčio 25 d. laikotarpiu, 2) D. V. nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. K. pateikė akcininkei D. V. 2017 m. sausio 16 d. tarnybinį pranešimą, kuriuo nurodė sutikimą dirbti „ŽVELK PLAČIAU“ UAB vadovu už 1 200,00 Eur atlyginimą per mėnesį. Akcininkė D. V. ant L. K. 2017 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo rezoliucija sutiko su apelianto pareikštu sutikimu dirbti vadovu už 1 200,00 Eur atlyginimą per mėnesį. VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialui 2017 m. sausio 27 d. buvo pateiktas 2017 m. sausio 26 d. vienintelio akcininko (D. V.) sprendimas, kuriuo S. P. nuo 2017 m. sausio 27 d. atleistas iš „ŽVELK PLAČIAU“ UAB direktoriaus pareigų, perkeliant į konsultanto pareigas, o L. K. paskirtas įmonės direktoriumi nuo 2017 m. sausio 27 d., perkeliant iš konsultanto pareigų. Dėl paskirto eiti vadovo pareigas L. K. atlyginimo nustatymo (padidinimo) ir darbo trukmės pailginimo minėtu akcininkės sprendimu nenuspręsta. „ŽVELK PLAČIAU“ UAB direktorius L. K. 2017 m. sausio 31 d. įsakymu „Dėl darbo užmokesčio nustatymo“ Nr. 1 nusprendė nuo 2017 m. vasario 1 d. direktoriui L. K. nustatyti 1 200,00 Eur darbo užmokestį. Apelianto L. K. teigimu, vienintelės akcininkės D. V. rezoliucija yra pakankamas pagrindas laikyti tai pranešimu, kuriuo ji sutiko su 1 200,00 Eur dydžio atlyginimo nustatymu bei darbo trukmės laiko padidinimu, t. y. šios rezoliucijos (pranešimo) pagrindu vadovas L. K. priėmė ginčijamą įsakymą. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Šiuo atveju vienintelės akcininkės D. V. 2017 m. sausio 26 d. sprendimu buvo atliktas tik apeliantų pareigybių sukeitimas. D. V. rezoliucija nurodytas sutikimas su apelianto tarnybiniu pranešimu nėra patvirtinimas, jog akcininkė vadovui L. K. nustatė būtent jo siūlytą darbo užmokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, klaidingas apelianto L. K. manymas, kad akcininkės rezoliucija yra pranešimas apie direktoriaus L. K. 1 200,00 Eur dydžio atlyginimo nustatymą, negalėjo būti teisėtu pagrindu priimti ginčijamą įsakymą. Pagal ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, bendrovės įstatuose turi būti nurodyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kiti bendrovės organai, jų kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka. Taigi, konkrečios bendrovės įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo reguliuojama jos organų (valdybos, valdybos pirmininko, vadovo) kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB įstatų 13 punkte įtvirtinta, kad bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo, atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų ABĮ. ABĮ 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Šiuo atveju „ŽVELK PLAČIAU“ UAB vadovui nustatyti atlyginimą galėjo tik akcininkė D. V.. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pripažino negaliojančiu „ŽVELK PLAČIAU“ UAB direktorius L. K. 2017 m. sausio 31 d. įsakymą „Dėl darbo užmokesčio nustatymo“ Nr. 1.

Dėl bylos procesinės pabaigos

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pakeisti arba panaikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Ieškovė „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB prašo už atsiliepimo į atskiruosius skundus pateikimą priteisti iš apeliantų 250,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB atstovauja advokatas T. J. 2017 m. spalio 30 d. atstovavimo sutarties pagrindu. Atsiliepimą į atskiruosius skundus pateikė ir pasirašė ieškovės atstovas advokatas T. J., kuris prie atsiliepimo į skundus pateikė 2018 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4, patvirtinantį 250,00 Eur sumokėjimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) yra nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą, kurios gali sudaryti 343,87 Eur (838,70 Eur (2017-10-01 - 2017-12-31 vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 0,41). Šiuo atveju ieškovės „ŽVELK PLAČIAU“ BUAB prašomi sumokėti 250,00 Eur už atsiliepimo į du atskiruosius skundus parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos priteistinos maksimalios advokato užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą sumos. Todėl ši suma lygiomis dalimis priteisiama iš apeliantų (CPK 93, 98 str.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei „ŽVELK PLAČIAU“ bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei, j. a. k. 302627346, iš apeliantų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalims 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) (po 125,00 Eur) bylinėjimosi išlaidas.