Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-43-275/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-07
Bylos Nr.: e2A-43-275/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16301-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
Atsakovas: V. V.
Ieškovas: A. V.

Kategorijos

2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga

Civilinė byla Nr. e2A-43-275/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16301-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1.; 2.3.4.4.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. V. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, kuriuos galutinai sutikslinusi, teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nepilnametės dukters E. V. (toliau – ir vaikas, dukra) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; 3) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su dukra tvarką; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, dukters išlaikymui skirtas pinigines lėšas pavedant ieškovei valdyti uzufrukto teise, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) ieškovės siūlomu būdu padalinti santuokos metu įgytą turtą; 6) pripažinti, kad pusė atsakovo bankui sumokėtos 22900,46 Eur kredito grąžinimo sumos iš bendro turto, t. y., 11 450,23 Eur yra jos asmeninė nuosavybė; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo 14 466,60 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį turtą; 8) palikti ieškovei santuokinę pavardę – „V.“; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra. Šalių santuoka nebuvo sėkminga, kadangi atsakovas visą laiką siekė vadovauti, ieškovė privalėjo besąlygiškai klausyti ir vykdyti atsakovo įsakymus bei nurodymus, ieškovės nuomonės nebuvo klausoma, buvo sakoma, jog ieškovė nieko nesupranta, kad šeimoje vadovauja ir sprendimus priima tik vyras. Nuolatinis psichologinis smurtas prasidėjo nuo 2019 m. rudens. Iš 2020 m. gegužės 2 dienos į 2020 m. gegužės 3 dieną, apie vidurnaktį, atsakovas prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą. Atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinei, kadangi niekur nedirba, nesirūpina vaiku ir šeima, nepadeda ieškovei spręsti šeimos problemų, yra despotas, šeimoje būtent jo žodis yra lemiamas. Šiais savo kaltais veiksmais atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, todėl ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

3. Nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi vaikas yra mažo amžiaus (2 metai ir 5 mėnesiai), o atsakovas nesugeba pasirūpinti dukra, nemoka pamaitinti, tinkamai aprengti, pasirūpinti kitais vaiko poreikiais. Šiuo metu atsakovas turi psichikos problemų, yra agresyvus, su dukra gali pabūti tik valandą, nes yra nekantrus, neužsiima vaiko slaugymu, kai serga, jo auklėjimu ir ugdymu. Atsakovas neturi vaiko auklėjimo bei tėvystės įgūdžių. Kadangi šalių dukra dar labai maža, dažnai serga, todėl iki jai sueis 7 metai, nustatytina tokia tėvo bendravimo su dukra tvarka: du kartus per savaitę antradienį ir ketvirtadienį atsakovas bendrauja su dukra po darbo valandų nuo 18 iki 19 val. bei pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį bei sekmadienį ieškovės namuose nuo 10 val. iki 12 val., išskyrus dienas vasaros atostogų metu, kai ieškovė atostogaus ar sirgs dukra; dukrai sulaukus 7 metų amžiaus, nustatytina tokia tėvo bendravimo su dukra tvarka: tėvas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius dukrą iš ieškovės paimdamas šeštadienį 10 val. ir gražindamas sekmadienį 18 val.; vasaros atostogų metu tėvas, iš anksto suderinus su ieškove (ne anksčiau kaip prieš mėnesį), su dukra bendrauja dvi savaites dukrą prieš atostogų pradžią paimdamas 10 val. ir gražindamas po 2 savaičių sekmadienį 18 val. Nurodė, kad nepilnametės šalių dukters išlaikymui bei poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur.

4. Nurodė, kad bendro nekilnojamojo turto santuokoje šalys neįgijo, turi automobilį Volkswagen Passat, vidutinė rinkos vertė 4000 Eur. Automobilis dalintinas lygiomis dalimis, automobilį natūra priteisiant atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 2000 Eur piniginę kompensaciją. Santuokos metu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) su šalys įgijo kilnojamąjį turtą už 2032,74 Eurų (be vaiko baldų). Ieškovė teismo prašo šį kilnojamąjį turtą padalinti šalims lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant kilnojamąjį turtą natūra, o ieškovei priteisiant 1016,37 Eur piniginę kompensaciją bei vaiko baldus – lovytę ir lovytės čiužinį. Paaiškino, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. atsakovas iš bendrų šeimos pinigų išmokėjo bankui kreditą už asmeninės nuosavybės teise pirktą butą, kuris nėra šeimos turtas, t. y., išmokėjo 2679,54 Eur kredito gražinimo ir 991,82 Eur palūkanų bei 2018 m. birželio 18 d. atsakovas bankui grąžino 19229,10 Eur paskolos. Taigi, viso bankui iš bendro turto atsakovas išmokėjo 22900,46 Eur. Šie pinigai dalintini per pusę, ieškovei priteisiant 11450,23 Eur kompensaciją.

Atsiliepimas

5. Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą, kurį patikslinęs nurodė, jog su patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies ir teismo prašo: 1) nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 234 Eur per mėnesį; 4) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su dukra tvarką; 5) automobilį Volkswagen Passat bei ieškinyje nurodytus baldus, išskyrus daiktus, priklausančius vaikui ir Garo valytuvą Karcher, padalinti priteisiant juos natūra atsakovui, o ieškovės naudai – garo valytuvą Karcher ir 2018,42 Eur kompensaciją; 6) atmesti ieškinio reikalavimą dėl 11450,23 Eur kompensacijos priteisimo; 7) atsakovo naudai priteisti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

6. Atsakovas neginčija kredito išmokėjimo fakto, tačiau nesutinka su reikalavimu priteisti ieškovei kompensaciją. Nurodė, kad atsakovo gautos pajamos iš darbo užmokesčio sudarė 41032,11 Eur, ieškovės - 24055,8 Eur. Tokiu būdu, atsakovo dalis bendrose šeimos pajamose sudarytų 32543,95 Eur, kas viršija ieškinyje minimas kredito įmokas. Nėra ginčo dėl to, kad iki 2020 m. gegužės 3 d. šalys gyveno bute, todėl vadovaujantis CK 3.84 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jis buvo laikomas šeimos turtu. Analogiškų būtų nuomos kainos sudaro apie 400 Eur per mėnesį. Jei šalys būtų priėmusios sprendimą gyventi nuomojamame bute, išlaidos nuomai būtų sudariusios 23200 Eur (58 mėnesiai x 400 Eur), kas iš esmės atitinka ginčo kredito įmokų sumą. Be to, kredito įmokos buvo daromos ne tik iš atsakovo darbo užmokesčio, iki santuokos sudarymo atsakovas turėjo 1991,76 Eur santaupų, kurios laikytinos asmenine jo nuosavybe. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. gegužės 28 d., atsakovui buvo išmokėta 404,75 Eur ligos pašalpa (2016 m. vasario 23 d. ir 2017 m. birželio 12 d.), 1167,66 Eur nedarbo išmokos ir 1337,81 Eur vaiko priežiūros pašalpa, viso – 2910,22 Eur. Šios lėšos laikytinos asmenine atsakovo nuosavybe, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

7. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku, savo motina, patėviu ir seserimi, gyvena 3 kambarių, jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute. Namuose yra skirtas kambarys mergaitei, kuris pritaikytas jos gyvenimui ir ugdymui. Šeima Tarnybai žinoma, kadangi 2020 m. gegužės 14 d. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato gautas informacinis pranešimas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl atsakovo galimo fizinio smurto panaudojimo ieškovės atžvilgiu. 2020 m. birželio 5 d. buvo įvertinta nepilnametės šalių dukters situacija, tačiau mergaitei nenustatytas apsaugos poreikis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į nepilnametės amžių, kad nuo pat gimimo bei ir šiuo metu vaikas faktiškai gyvena su motina, Tarnybos vertinimu, geriausius mergaitės interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatytas su motina. Tarnyba siūlė koreguoti ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, be aptarto bendravimo darbo dienomis, nustatant atsakovo bendravimą kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, iš kito turi būti priteistas išlaikymas, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo pareikštas vaiko interesais, o prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų vaiko poreikius ir atitiktų jo interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies.

9. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3279, tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko turimas pavardes: „V.“, „V.“. Nustatė šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina atsakove. Nustatė šalių nepilnametės dukters ir tėvo atsakovo bendravimo tvarką: 1) tėvas kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiima dukrą iš jos ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.; 2) neporinių metų savaičių šeštadieniais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos tos dienos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 3) kasmetinių atostogų metu, atsakovas turi teisę pasiimti vaiką keturiolikos dienų laikotarpiui, iki šalių nepilnametė dukra sulauks šešerių metų amžiaus, šį laikotarpį išskaidant į ne mažiau nei dvi dalis po 7 (septynias) dienas; apie savo atostogų laiką ir trukmę įspėjant ieškovę prieš vieną mėnesį; tuo atveju, jeigu atsakovo atostogos nesutaptų su vaiko darželio/mokyklos atostogomis, atsakovas įsipareigoja užtikrinti vaiko lankymąsi darželyje vaiko/mokykloje šiuo laikotarpiu; 4) atsakovas, iš anksto suderinęs konkretų laikotarpį su ieškove, turi teisę su vaiku praleisti pusę vaiko mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų. Šalims nesusitariant geranoriškai, poriniais metais atsakovui tenka pirmoji tais metais suteikiamų rudens, žiemos, pavasario atostogų pusė, neporiniais metais, atsakovui tenka antroji tais metais suteikiamų rudens, žiemos, pavasario atostogų pusė; 5) švenčių dienomis atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra šia tvarka: a) neporinių metų gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) atsakovas turi teisę 10 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą iki gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdos) 14 val.; b) porinių metų gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdos) atsakovas turi teisę 14 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. (antra Šv. Kalėdų diena) 20 val.; c) neporinių metų Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį, sekmadienio 10 val. atsakovas turi teisę pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą iki pirmadienio 20 val.; d) neporinių metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11 d., Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – liepos 6 d. atsakovas turi teisę 10 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti tą pačią dieną iki 20 val.; e) neporinių metų (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo dieną, atsakovas turi teisę 17:30 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; f) neporinių metų (duomenys neskelbtini), atsakovo gimimo dieną, atsakovas turi teisę 17:30 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; g) porinių metų (duomenys neskelbtini), atsakovo gimimo dieną, atsakovas turi teisę 17:30 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą vasario 16-tąją (Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną) iki 20 val.; h) porinių metų rugsėjo 1 d. atsakovas turi teisę 15:30 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 20 val.; i) Tėvo dieną, t. y., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, atsakovas turi teisę paimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos 10 val. ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 20 val.; j) Motinos dieną ir (duomenys neskelbtini) (ieškovės gimimo dieną) vaikas praleidžia su motina, t. y., numatyta tėvo bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais tvarka nėra taikoma; 6) motina privalo sudaryti sąlygas ne rečiau kaip kartą per dieną šalių suderintu laiku tėvui susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; tėvas turi tokią pačią pareigą tomis dienomis, kai vaikas yra su juo. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. birželio 1 d.). Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą po 250,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės. Likusioje reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo dalyje ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Nusprendė išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė motiną atsakovę. Ieškovės atsisakymą nuo pareikšto reikalavimo dėl vaiko baldų priteisimo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalino sekančiai: 1) priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3666,25 Eur vertės; 2) priteisė atsakovui kilnojamuosius baldus: miegamojo lovą 187 Eur vertės; miegamojo lovos čiužinį – 172,83 Eur vertės; dvi baltas spinteles prie miegamojo lovos - 38,50 Eur vertės; komodą miegamajame – 33 Eur vertės; šarvuotas buto duris – 234,03 Eur vertės; 2 vienetus kėdžių virtuvėje – 34,95 Eur vertės; šviestuvus – 62,77 Eur vertės; pastatomą šviestuvą svetainėje – 17,69 Eur vertės; skalbimo mašiną – 169,63 Eur vertės; svetainės sofą-lovą – 299,41 Eur vertės, Karcher SC 1 EasyFix Garo valytuvą – 61,82 Eur vertės; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 488,94 Eur kompensaciją už atsakovui natūra atitenkantį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir 10 490,80 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisė 12 979,74 Eur kompensaciją. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Esant šalių nurodytoms aplinkybėms, įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – už sutuoktinei sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas, jomis piktnaudžiavo. Padarė išvadą apie atsakovo žiaurų elgesį sutuoktinės atžvilgiu. Pažymėjo, jog savo kaltės dėl santuokos iširimo 2021 m. gegužės 7 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo, nurodydamas, jog pripažįsta, kad per daug rūpinosi savo interesais, nepadėjo rūpintis dukryte, taip pat supranta, kad 2020 m. gegužės 2-3 d. jo veiksmai, poelgiai nebuvo tinkami, suvokia jų pasekmes. Teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovas pažeidė pareigą būti lojaliu, gerbti sutuoktinį, vartojo prieš sutuoktinę fizinį smurtą, kas ir sąlygojo šalių šeimos iširimą. Duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo byloje nenustatė, todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės

11. Teismas nustatė, kad jog šalys turi nepilnametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini), kuriai teismo sprendimo priėmimo metu yra treji metai septyni mėnesiai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena kartu su ieškove ir byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamete dukra, tarp šalių nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove (motina).

12. Teismas atsižvelgė į šalių nepilnametės dukters amžių, į atsakovo besiformuojantį ryšį su dukra, į aplinkybę, jog tėvas, vadovaujantis teismo nustatyta laikinąja bendravimo tvarka, bendrauja su dukra ir siekia maksimaliai dalyvauti jos gyvenime. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovo bendravimas su vaiku galėtų daryti jam žalą, pagrindo riboti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra nėra. Pažymėjo, kad teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog Tarnyba pritaria maksimaliam tėvo ir dukros bendravimui bei pažymi, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka turėtų būti koreguotina ir be aptarto bendravimo darbo dienomis, nustatytinas atsakovo ir dukters bendravimas kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą (DOK-146577). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo riboti tėvo ir dukros bendravimą, tačiau atsižvelgiant į jauną šalių nepilnametės dukters amžių bei prisirišimą prie motinos, nustatė artima maksimaliai atsakovo ir šalių nepilnametės mergaitės bendravimo tvarka su tam tikrais ribojimais. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka, numatanti tėvo bendravimą su dukra nuo 16 val. iki 20 val., šalių yra įgyvendinama, vaikas prie tokio bendravimo su tėvu laiko jau yra pripratęs, o pats bendravimas vyksta iš esmės sklandžiai (pasak ieškovės, kartais atsakovas vėluoja dukrą laiku grąžinti į jos gyvenamąją vietą ir todėl vaikas vėliau nueina miegoti), taip pat įvertinus aplinkybę, kad dirbančiam asmeniui 14 val. paimti vaiką bendravimui būtų sudėtinga ir sunkiai suderinama su nustatytu darbo laiku, sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi nustatytas tėvo bendravimo su dukra laikas (nuo 16 val. iki 20 val.) paliktinas nepakeistas.

13. Nurodė, kad atsakovas prašydamas nustatyti bendravimą nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val., tokį prašymą motyvuodamas noru su dukra praleisti kuo daugiau nepertraukiamo (ištisinio) laiko. Teismas pažymėjo, jog nustačius aukščiau aptartą tėvo bendravimo su dukra tvarką, pagal atsakovas bendrauja su dukra antradienį ir ketvirtadienį vakarais, tačiau papildomai nustačius jo bendravimą kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro, kas antrą savaitę susiklostytų tokia situacija, jog tėvas bendrautų su dukra tiek ketvirtadienį (po ugdymo veiklos paimdamas ir vakare grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą), taip pat ir nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Šiuo atveju vaiko motinai tektų ketvirtadienio vakare užmigdyti grįžusią dukrą, penktadienį ryte pristatyti į ugdymo įstaigą, o po ugdymo veiklos vaikas vėl bendrautų su tėvu – t. y., šiomis dienomis vaikui tektų itin dažnai keisti buvimo pas tėvus vietas ir vaiko buvimas jo gyvenamojoje vietoje būtų itin trumpas (ketvirtadienį 20 val. dukra grįžtų, o penktadienį ryte išvyktų į ugdymo įstaigą, iš kur mergaitę jau turėtų pasiimti tėvas). Teismo vertinimu, toks nuolatinis ir trumpalaikis vaiko buvimo vietos kaitaliojimas, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Pažymėtina, jog spręsdami klausimą dėl tėvų bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, teismai prioritetiniu prieš šalių norus kriterijumi laiko kiekvieno asmens teisę turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, kas vaikams (ypač jauno amžiaus) yra itin svarbu, siekiant užtikrinti jiems tinkamą, saugią bei stabilią aplinką augti bei vystytis. Vaikas turi žinoti, kur ir su kuriuo iš tėvų yra jo gyvenamoji vieta, tai yra svarbu emociniam, psichologiniam vaiko vystymuisi. Nuolatinė gyvenamoji vieta vaikui suteikia stabilumo garantą, o kai vaiką pradedama kilnoti, jis praranda stabilumą. Kadangi šalių vaikas yra mažametis, jam taisyklės, rutina ir dėsningumai yra labai svarbūs. Dažnas aplinkos keitimas vaikui gali sukelti emocinių išgyvenimų bei tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, todėl teismo vertinimu, šalių nepilnametė dukra didesnę laiko dalį turėtų praleisti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje su mama ir jaustis saugi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nustatytina atsakovo bendravimo su dukra savaitgaliais tvarka, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 10 val. Įvertinęs šalių nepilnametės dukters amžių, būtinybę sekmadienį daugiau laiko skirti pasiruošimui kitai darbo savaitei, o taip pat šiuo metu galiojančią laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (neporinėmis savaitėmis nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.), kuri tarp šalių yra vykdoma bei prie kurios šalių nepilnametė dukra jau yra pripratusi, teismas nustatytą laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką savaitgaliais palieka nepakeistą ir analogišką tvarką teismo sprendimu nustatydamas iki vaiko pilnametystės.

14. Nurodė, kad 2021 m. liepos 22 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl tėvo teiktino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžio. Atsižvelgė į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius bei poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, jog šalių suderinta pozicija dėl atsakovo teiktino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžio neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl iš atsakovo priteisė išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, sudarantį po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2021 m. birželio 1 d. ir po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės. Likusioje dalyje, ieškovei atsisakius pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo skirtumo priteisimo, civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

15. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Vedybų sutarčių registro duomenimis, tarp šalių nėra sudarytos vedybų, povedybinės ar turto pasidalinimo sutarties, todėl visas šalių santuokos metu įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Kadangi šalys nurodė skirtingą kilnojamojo turto vertę, tačiau jos nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, turto vertinimo (ekspertizės) atlikti nei viena iš šalių neprašė, teismas sprendė, kad reali dalintino turto rinkos vertė nustatytina skaičiuojant ieškovės ir atsakovo verčių vidurkį. Nustatė, kad bendra dalintino turto vertė sudarytų iš viso 4977,88 Eur.

16. Teismas nustatė, kad nesant sudarytos vedybų sutarties, šalių santuokoje įgytos lėšos iš jų darbo santykių pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tarp šalių nėra ginčo, jog santuokos metu atsakovas yra sumokėjęs bankui kreditą iš viso 22 900,46 Eur už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą.

17. Spręsdamas dėl mokėjimų kilmės, teismas pažymėjo, jog iš bylos duomenų matyti, jog šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis atsakovo AB DNB banko sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. liepos 1 d. nustatė, jog atsakovas 2015 m. rugpjūčio 9 d. banko sąskaitoje turėjo sukaupęs 1 918,86 Eur asmeninių lėšų, iš kurių 2015 m. rugpjūčio 26 d. atliko 78,81 Eur paskolos grąžinimo įmoką bei sumokėjo 34,21 Eur palūkanas, iš viso sumokėjo 113,02 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šios lėšos atsakovo banko sąskaitoje buvo sukauptos iki santuokos sudarymo (šalims sudarius santuoką atsakovo darbo užmokestis į nurodytą sąskaitą buvo sumokėtas tik 2015 m. rugpjūčio 31 d.), teismas sprendė, jog 113,02 Eur sumos mokėjimas bankui buvo su mokėtas iš asmeninių atsakovo lėšų. Iš teismui atsakovo pateiktos pažymos apie piniginių lėšų likučius AB DNB banko sąskaitoje nustatė, jog 2018 m. liepos 1 d. atsakovo banko sąskaitoje kaip ir santuokos sudarymo metu buvo likusi 1918,86 Eur suma. Vertinant, ar šią sumą sudarė atsakovo asmeninės, ar šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos, pažymėjo, kad iš detalios šių lėšų analizės matyti, jog šią sumą sudarė 2018 birželio 29 d. atsakovo gautas darbo užmokestis iš UAB „Fleet System Competence Center“ bei 2018 m. birželio 25 d. ieškovės atsakovui pervesta pinigų suma, kas vadovaujantis CK 3.88 straipsniu, pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovas banko kreditą galutinai padengė ir hipoteką išregistravo 2018 m. birželio 18 d. (mokėjimas notarui D. B. už hipotekos išregistravimą), teismas sprendė, jog atsakovas visą iki santuokos AB DNB banko sąskaitoje turėtą 1 918,86 Eur asmeninių lėšų (santaupų) sumą panaudojo kredito už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą grąžinimui. Duomenų, kad būtų atlikti mokėjimai bankui iš kitos, t. y., AB Swedbank atsakovo turimos sąskaitos byloje nėra.

18. Teismas sprendė, kad visi kiti atsakovo atlikti mokėjimai, kurių bendra suma 20 981,60 Eur (22 900,46 Eur – 1 918,86 Eur), teismo vertinimu, buvo atlikti jau gyvenant santuokoje iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, t. y., iš atsakovo AB DNB banko atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią buvo gaunamas jo darbo užmokestis bei gaunamos kitos lėšos. Teismo vertinimu, šios atsakovo gautos sumos priklauso šalims bendrosios junginės nuosavybės teise, tai atsakovas, iš šeimos turto tenkindamas savo poreikius (mokėdamas kreditą bankui už asmeninės nuosavybės teise pirktą butą) ir taip sumažinęs bendro šeimos turto balansą, vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), turi ieškovei grąžinti pusę sumokėtos sumos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, ir jai iš atsakovo priteistina 10490,80 Eur (20981,60 Eur x ½) piniginė kompensacija už atsakovo asmeniniams poreikiams panaudotas šeimos pajamas, t. y., bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. priėmė papildomą procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo priteisė iš atsakovo ieškovei 1 153,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 100 Eur permokėto žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 54 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Atsakovas V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir nustatyti, kad: a) atsakovas turi teisę kiekvienos neporinės savaitės pirmadienį ir trečiadienį matytis su vaiku pasiimdamas ją iš ieškovės gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 16 val. ir grąžindamas ne vėliau kaip tos pačios dienos 20 val.; b) atsakovas turi teisę kiekvienos porinės savaitės antradienį ir ketvirtadienį matytis su vaiku pasiimdamas jį iš ieškovės gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 16 val. ir grąžindamas ne vėliau kaip tos pačios dienos 20 val.; c) metų neporinėmis savaitėmis atsakovas turi teisę nuo penktadienio 16 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos (darželio) ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.; 2) atmesti ieškovės reikalavimą dėl 10 490 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo; 3) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai žyminį mokestį (319 Eur) bei išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti (išlaidų faktą ir dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos).

21. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog išvadą teikianti institucija net trijuose dokumentuose akcentavo maksimalaus atsakovo bendravimo su vaiku svarbą ir, teikdama nuomonę dėl atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėjo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja pastarojo interesams. Pažymėjo, kad išvadą teikianti institucija akcentavo būtinybę koreguoti 2020-12-31 nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogomis suvienodinimą ir būtinybę nustatyti kuo maksimalesnį skyrium gyvenančio atsakovo bendravimą su vaiku. Institucija pažymėjo, jog poreikis užtikrinti aiškų vaiko dienos režimą negali būti pagrindu riboti vaiko ir skyrium gyvenančio atsakovo bendravimą.

22. Atsakovas būtinybę turėti savaitgalius nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio, motyvavo tuo, kad nori turėti galimybę nusivežti vaiką pas senelius (atsakovo tėvus), kurie gyvena Šiauliuose. Paaiškino, kad esant nustatytai bendravimo su vaiku savaitgaliais tvarkai, atsakovas neturės galimybės užtikrinti kokybiško senelių ir vaiko bendravimo, kadangi didžioji dalis pagal bendravimo tvarką nustatyto laiko bus skiriama kelionei iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal. Tokia situacija prieštarauja tiek nepilnamečio vaiko, tiek jo artimųjų giminaičių (senelių) teisėtiems interesams.

23. Nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad iki 2020-05-03 šalys su vaiku gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Butas turėjo šeimos turto statusą (CK 3.84 str. 2 d. 1 p.). Analogiškų būtų nuomos kainos sudaro apie 400 Eur/mėn. Taigi, jei šalys būtų priėmusios sprendimą gyventi nuomojamame bute, išlaidos nuomai būtų sudariusios 23 200 eurų (58 mėn. x 400 eurų), kas iš esmės atitinka ginčo kredito įmokų sumą. Tuo tarpu šalys gyveno atsakovui nuosavybės teisę priklausančiame bute, taip išvengdamos išlaidų, susijusių nuomos mokesčių. Ieškovei apie kredito įmokas buvo žinoma, ji tam neprieštaravo ir šeimos gyvenimas atsakovui priklausančiame bute ją tenkino. Taigi turtas (darbo užmokestis) buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (užtikrinti teisę į būstą), dėl ko egzistuoja CK 3.98 str. 3 d. įtvirtintas pagrindas atleisti atsakovą nuo kompensacijos mokėjimo.

24. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-08-26 iki 2019-05-28 (t. y. laikotarpiu, per kurį atsakovas išmokėjo kreditą už nuosavybės teise priklausantį butą) atsakovo gautos pajamos iš darbo užmokesčio sudarė 41 032,11 Eur, o ieškovės – 24 055,8 Eur. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tokiu būdu, atsakovo dalis bendrose šeimos pajamose sudarytų 32 543,95 Eur (1/2x(41 032,11 + 24 055,8)), kas viršija skundžiame sprendime minimas kredito įmokas. Vadinasi, kredito išmokėjimas nesumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir nepablogino šeimos turtinės padėties.

25. Pažymėjo, kad ieškovei apie atsakovo mokamas kredito įmokas buvo žinoma, ieškovė per visą laikotarpį (nuo 2015-08-26 iki 2019-05-28) atsakovui nereiškė jokių priekaištų dėl tariamai mažinamo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Atsakovas šių įmokų mokėjimui turėjo ieškovės sutikimą, t. y. sandoris buvo ieškovės patvirtintas. Pabrėžė, kad šalys nepasirinko gyventi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, nors tokią galimybę ir turėjo.

26. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas vykdė savo sutartinę prievolę bankui, tuo pačiu užtikrindamas šeimai teisę turėti būstą. Ieškovė šiuo atveju turėjo galimybę nepatirdama nuomos (jos dalies) išlaidų gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, kitaip tariant ieškovė per laikotarpį nuo 2015-08-26 iki 2019-05-28 sutaupė nemokėto nuomos mokesčio dalimi.

Atsiliepimas

27. Ieškovė A. V. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Nurodė, kad pirmiausiai atsakovui rūpi ne vaiko poreikiai, o jo asmeniniai interesai, kadangi nuolatinis vaiko buvimo vietos keitimas kelia jam stresą. Pagal atsakovo siūlomą tvarką, vaikas trims dienoms yra paimamas iš savo įprastinės aplinkos iš savo rutinos ir tai vaikui gali sukelti stresą. Pažymėjo, kad kelionei pas senelius užtenka ir vienos dienos, giminės gali atvažiuoti pas vaiką. Nurodė, kad atsakovas yra nuteistas baudžiamojoje byloje ir privalo nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Tačiau šiuo metu jis vis tiek vaiką vežiodavosi į Šiaulius - išsiveždavo šeštadieni ryte ir grįždavo tos pačios dienos vakare, t. y. per 12 valandų atsakovas nusiveždavo vaiką į Šiaulius ir parsiveždavo. Pažymėjo, kad papildomas stresas vaikui išbūti Šiauliuose nuo penktadienio iki sekmadienio, nes būnant kartu su ieškove pas vaiko senelius dukra ilgai neišbūdavo ir norėdavo namo.

29. Atkreipė dėmesį, kad institucijos išvados yra bendro pobūdžio dėl maksimalios bendravimo tvarkos, o atsakovas savaip interpretuoja skyriaus išvadas, jas interpretuoja savo naudai.

30. Pažymėjo, kad atsakovas specialiai provokuodamas konfliktus būtent ir siekia nuteikti dukrą prieš ieškovę. Vaikui yra svarbu išgyventi kuo mažiau naujų pokyčių, neigiamų išgyvenimų, nes įvairūs pokyčiai vaiko gyvenime gali kelti stresą ir neigiamai paveikti vaiką tiek emociškai, tiek psichologiškai.

31. Nurodė, kad nuomotis butą nebuvo poreikio, kadangi kiekvienas iš šalių turėjo butą. Pažymėjo, kad atsakovas iš bendrų pinigų sumokėjo bankui kreditą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

33. Ginčas byloje yra kilęs dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

Dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo

34. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta vaiko teisė nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Remiantis CK 3.155 straipsnio 2 dalimi tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to vadovaujantis CK 3.156 straipsnio nuostatomis tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

35. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1-4 dalių nuostatomis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Galiojantis teisinis reguliavimas (CK 3.175straipsnis) numato, kad ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant gali būti sprendžiami teisme, o kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

36. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

38. Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog vaiko interesus atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais, išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas.

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tokia tėvo (atsakovo) su vaiku bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) tėvas kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiima dukrą iš jos ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.; 2) neporinių metų savaičių šeštadieniais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos tos dienos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

40. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo nustatyti atsakovas turi teisę kiekvienos neporinės savaitės pirmadienį ir trečiadienį matytis su vaiku pasiimdamas ją iš ieškovės gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 16 val. ir grąžindamas ne vėliau kaip tos pačios dienos 20 val.; b) atsakovas turi teisę kiekvienos porinės savaitės antradienį ir ketvirtadienį matytis su vaiku pasiimdamas jį iš ieškovės gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 16 val. ir grąžindamas ne vėliau kaip tos pačios dienos 20 val.; c) metų neporinėmis savaitėmis atsakovas turi teisę nuo penktadienio 16 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos (darželio) ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku darbo dienomis, t. y. kas antrą savaitę keisti bendravimo su vaiku darbo dienas, tačiau iš esmės nenurodo jokių argumentų, dėl kurių tiek vaikui, tiek abiem ginčo šalims būtų naudingas toks dienų keitimas.

42. Dėl tėvo bendravimo su dukra savaitgaliais, teisėjų kolegija pažymi, kad išvadą byloje teikianti institucija (Tarnyba) nurodė, kad reikia atsižvelgti į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tarnyba akcentavo maksimalaus tėvo su vaiku bendravimo svarbą.

43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo riboti tėvo ir dukros bendravimą, tačiau atsižvelgiant į jauną šalių nepilnametės dukters amžių bei prisirišimą prie motinos, nustatė artima maksimaliai atsakovo ir šalių nepilnametės mergaitės bendravimo tvarka su tam tikrais ribojimais.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Tarnyba, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių nematė grėsmes riboti maksimalios atsakovo ir šalių nepilnametės mergaitės bendravimo, tačiau priešingai, akcentavo į maksimalaus laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, suvienodinimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo vaiko kilnojimo grėsmę jo saugumui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta grėsmė negali riboti tėvo ir vaiko matymosi trukmės. Tėvams negyvenat kartu, vaikas bet kokiu atveju ne visą laiką nakvos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, keis buvimo vietą. Įstatyme įtvirtintas abiejų tėvų pareigų ir teisų vaiko atžvilgiu lygybės principas, vaiko teisė maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų suponuoja išvadą, kad tėvams uždedama pareiga sukurti tokią situaciją, kad vaikas būdamas tiek pas vieną, tiek pas kitą tėvą jaustųsi esąs jam įprastoje aplinkoje.

45. Pažymėtina, kad Tarnybos vertinimu, atsakovo byloje prašoma jo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią atsakovas turi teisę nuo penktadienio 18 val. pasiimti vaiką iš gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. neprieštarautų nepilnametės interesams. Taigi atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka savaitgaliais neprieštarauja vaiko interesams bei užtikrina tinkamą, maksimalų vaiko teisę bendrauti su tėvu.

46. Pastebėtina, kad ieškovė nenurodė jokių įtikinamų argumentų kodėl atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitiktų vaiko interesų.

47. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl tėvo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos savaitgaliais, nustatant, kad metų neporinėmis savaitėmis atsakovas turi teisę nuo penktadienio 16 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos (darželio) ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą

48. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Iš teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuota, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

49. Tarp šalių nėra ginčo, kad gyvenant santuokoje nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. santuokos pradžios iki 2019 m. gegužės 28 d. atsakovas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų išmokėjo bankui kreditą už asmeninės nuosavybės teise pirktą butą, kuris nėra šeimos turtas.

50. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčo laikotarpyje ginčo šalys su vaiku gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį atsakovas išmokėjo bankui kreditą, ir neturėjo nuomotis kito buto, tačiau tai nereiškia, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, iš bendrų lėšų atsakovas išmokėjo bankui kreditą už asmeninės nuosavybės teise pirktą butą, kuris nėra šeimos turtas, turtas ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Taigi dalis bendro turto atsakovas panaudojo asmeninėms tikslams – išmokėti bankui kreditą. Kredito išmokėjimas sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir pablogino šeimos turtinę padėti išmokėtų lėšų dalimi, todėl atsakovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

52. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad santuokos metu atsakovo gautos sumos (darbo užmokestis, ligos pašalpos, nedarbo išmokos, vaiko priežiūros pašalpos) priklauso šalims bendrosios junginės nuosavybės teise, todėl atsakovas, iš šeimos turto tenkindamas savo poreikius (mokėdamas kreditą bankui už asmeninės nuosavybės teise pirktą butą) ir taip sumažinęs bendro šeimos turto balansą, vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), turi ieškovei grąžinti pusę sumokėtos sumos.

53. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytoje dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į nežymų pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, sprendžia esant netikslinga perskirstyti ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

56. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 319 Eur dydžio žyminį mokestį, t .y. 236 Eur dydžio žyminį mokestį už ginčijamą 10 490,80 Eur sumą ir 83 Eur už ginčijamą sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovo apeliacinį skundą, t. y. iš dalies pakeitė tėvo ir vaiko bendravimo tvarką pagal atsakovo apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 83 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, patirta apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3279, tarp ieškovės A. V. (iki santuokos turėta pavardė – „Grikietytė“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo V. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: „V.“, „V.“.

Nustatyti šalių nepilnametės dukters E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti šalių nepilnametės dukters E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1) tėvas kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasiima dukrą iš jos ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.;

2) neporinių metų savaičių penktadieniais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos (darželio) tos dienos 16 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.;

3) kasmetinių atostogų metu, atsakovas turi teisę pasiimti vaiką keturiolikos dienų laikotarpiui, iki šalių nepilnametė dukra sulauks šešerių metų amžiaus, šį laikotarpį išskaidant į ne mažiau nei dvi dalis po 7 (septynias) dienas; apie savo atostogų laiką ir trukmę įspėjant ieškovę prieš vieną mėnesį; tuo atveju, jeigu atsakovo atostogos nesutaptų su vaiko darželio/mokyklos atostogomis, atsakovas įsipareigoja užtikrinti vaiko lankymąsi darželyje vaiko/mokykloje šiuo laikotarpiu;

4) atsakovas, iš anksto suderinęs konkretų laikotarpį su ieškove, turi teisę su vaiku praleisti pusę vaiko mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų. Šalims nesusitariant geranoriškai, poriniais metais atsakovui tenka pirmoji tais metais suteikiamų rudens, žiemos, pavasario atostogų pusė, neporiniais metais, atsakovui tenka antroji tais metais suteikiamų rudens, žiemos, pavasario atostogų pusė.

5) Švenčių dienomis atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra šia tvarka:

a) neporinių metų gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) atsakovas turi teisę 10 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą iki gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdos) 14 val.;

b) porinių metų gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdos) atsakovas turi teisę 14 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. (antra Šv. Kalėdų diena) 20 val.

c) neporinių metų Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį, sekmadienio 10 val. atsakovas turi teisę pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą iki pirmadienio 20 val.;

d) neporinių metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11 d., Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – liepos 6 d. atsakovas turi teisę 10 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti tą pačią dieną iki 20 val.;

e) neporinių metų (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo dieną, atsakovas turi teisę 17:30 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

f) neporinių metų (duomenys neskelbtini), atsakovo gimimo dieną, atsakovas turi teisę 17:30 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

g) porinių metų (duomenys neskelbtini), atsakovo gimimo dieną, atsakovas turi teisę 17:30 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į ieškovės gyvenamąją vietą vasario 16-tąją (Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną) iki 20 val.;

h) porinių metų rugsėjo 1 d. atsakovas turi teisę 15:30 val. pasiimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 20 val.;

i) Tėvo dieną, t. y., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, atsakovas turi teisę paimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos 10 val. ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 20 val.;

j) Motinos dieną ir (duomenys neskelbtini) (ieškovės gimimo dieną) vaikas praleidžia su motina, t. y., numatyta tėvo bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais tvarka nėra taikoma.

6) motina privalo sudaryti sąlygas ne rečiau kaip kartą per dieną šalių suderintu laiku tėvui susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; tėvas turi tokią pačią pareigą tomis dienomis, kai vaikas yra su juo.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų, 00 euro centų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. birželio 1 d.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų, 00 euro centų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 1 d. iki dukters E. V. pilnametystės

Likusioje reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo dalyje ieškovės A. V. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti motiną A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovės atsisakymą nuo pareikšto reikalavimo dėl vaiko baldų priteisimo priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti sekančiai:

1) Priteisti atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3666,25 Eur vertės;

2) Priteisti atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius baldus: miegamojo lovą 187 Eur vertės; miegamojo lovos čiužinį – 172,83 Eur vertės; dvi baltas spinteles prie miegamojo lovos - 38,50 Eur vertės; komodą miegamajame – 33 Eur vertės; šarvuotas buto duris – 234,03 Eur vertės; 2 vienetus kėdžių virtuvėje – 34,95 Eur vertės; šviestuvus – 62,77 Eur vertės; pastatomą šviestuvą svetainėje – 17,69 Eur vertės; skalbimo mašiną – 169,63 Eur vertės; svetainės sofą-lovą – 299,41 Eur vertės, Karcher SC 1 EasyFix Garo valytuvą – 61,82 Eur vertės;

3) Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2488,94 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų, 94 euro centų) kompensaciją už atsakovui natūra atitenkantį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir 10490,80 Eur (dešimties tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimties eurų, 80 euro centų) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 12979,74 Eur (dvylikos tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų, 74 euro centų) kompensacija.

2020 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, o 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo..

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.“

Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 83 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rita KisielienėDanutė KutrienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė