- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-586-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16301-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2020 m. birželio 23 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y., nustatyta nepilnamečio vaiko E. V. laikinoji gyvenamoji vietą kartu su ieškove A. V.; nustatyta laikinoji atsakovo V. V. bendravimo su šalių nepilnamete dukra E. V. tvarka, numatanti, jog atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 16 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.; ir neporinių metų savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tos dienos 10 val. ir tos pačios dienos 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
2. 2020 m. gruodžio 21 d. atsakovas V. V. kreipėsi į teismą su prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad metų neporinėmis savaitėmis V. V. turi teisę nuo penktadienio 18 val. pasiimti dukrą E. V. iš ieškovės A. V. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į A. V. gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. Prašymą atsakovas grindė tuo, jog nuo laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo iki šio prašymo pateikimo dienos atsakovas, nustatytu laiku bendraudavo su vaiku be ieškovės ar trečiųjų asmenų pagalbos, sugebėdavo ja tinkamai pasirūpinti ir kokybiškai kartu praleisti laiką. Būdamas pas atsakovą savaitgaliais, vaikas miegodavo dienos metu ir atsibudęs nepatirdavo jokių neigiamų emocijų dėl to, kad šalia nėra motinos. Be to, 2020 m. birželio 23 d. nutartyje minimi atsakovo tėvystės įgūdžiai objektyviai negalės vystytis ir gerėti, jeigu atsakovas turės ribotas galimybes bendrauti su vaiku.
Atsiliepimas
3. Ieškovė A. V. atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, jog keisti nusistovėjusios bendravimo tvarkos įtraukiant nakvynes nėra pagrindo, kadangi bendrauti reikia dienos metu, o naktį vaikas miega, be to, 3 metų neturintis vaikas yra prisirišęs prie savo aplinkos, kambario, žaislų, lovos ir pan. Pasak ieškovės, gyvenant kartu, atsakovas naktimis dėl dukters nesikeldavo, o kartą vaiką namo yra parvežęs sergantį ir to nepastebėjęs. Ieškovės teigimu, dvi dienos yra per ilgas laiko tarpas, vaiko tėvas galėtų nepastebėti suprastėjusios vaiko sveikatos ligos metu. Po bendravimo su tėvu šalių dukra skųsdavosi, kad pasiilgo mamos, kad tėtis pyko, be to, pradėjo bijoti tamsos, nevalingai šlapintis, grįždavo alkana. Maža to, vaiko tėvas nesidomi dukters gyvenimu, nereaguoja į ieškovės pastabas, stokoja tėvystės įgūdžių. Ieškovė nesutinka ir su atsakovo prašomu paėmimo laiku penktadieniais (18.00 val.), kadangi nuo ieškovės gyvenamosios vietos iki ugdymo įstaigos yra 12 km., tad ne visada būtų įmanoma suspėti grįžti namo tokiu laiku. Pažymėjo, jog dabartinė bendravimo tvarka išvargina mažametę dukrą ir ši norinti daugiau laiko praleisti namuose. Svarbu tai, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nuosprendis, kuriame nustatyta, kad 2020 m. gegužės 2 d. V. V. sutrikdė ieškovės sveikatą. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad atsakovas galėtų pakelti ranką ir prieš savo dukterį.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, jog mažametės tėvams išlieka teisė dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu, atsižvelgiant į mažametės dukters nusistovėjusį dienos režimą, tėvų darbo pobūdį bei galimybes dalyvauti vaiko auklėjime. Tarnyba šioje byloje yra pateikusi išvadas, kuriose akcentavo maksimalaus tėvo su vaiku bendravimo svarbą. Tarnybos vertinimu, atsakovo prašoma laikinoji jo bendravimo su dukra tvarka neprieštarautų nepilnametės interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies; pakeitė 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytą atsakovo V. V. bendravimo su dukra E. V. savaitgaliais tvarką ir nustatė, jog V. V. turi teisę metų neporinėmis savaitėmis bendrauti su nepilnamete dukra E. V. su nakvyne, šeštadienį 10 val. pasiimdamas dukrą E. V. iš ieškovės A. V. gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. grąžindamas dukrą į ieškovės A. V. gyvenamąją vietą. Likusioje dalyje (t. y., dėl tėvo laikino bendravimo su dukra darbo dienomis) 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą laikiną atsakovo V. V. bendravimo su dukra tvarką paliko nepakeistą.
6. Teismas nurodė, kad 2020 m. birželio 23 d. nutartimi buvo iš dalies patenkinti ieškovės A. V. ir atsakovo V. V. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, numatant, jog atsakovas V. V. bendrauja su dukra E. V. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 16 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.; neporinių metų savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tos dienos 10 val. ir tos pačios dienos 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
7. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei siekdamas užtikrinti kuo stabilesnę ir pastovesnę atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, atsižvelgė į atsakovo teisę nuolat bendrauti ir matytis su vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su atsakovu atitinka vaiko interesus; į aplinkybę, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tik laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti ginčo situaciją, t. y., užtikrinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, palaikyti bei stiprinti su juo fizinį ir emocinį ryšį bei neleisti vaikui atitolti nuo tėvo; į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; į aplinkybę, jog byloje nebuvo nustatyti vaiko teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, jam bendraujant su skyrium gyvenančiu tėvu; į šalių nepilnametės dukters amžių, jos dienos ritmą.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra laikinos tvarkos nustatymas/pakeitimas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės. Šalys gali geranoriškai susitarti dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir palikti galioti 2020 m. birželio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10.1. Vaikas yra per mažas būti atskirtas dviem parom nuo mamos.
10.2. Atsakovas neturi tėvystės įgūdžių, nesugeba jo tinkamai pamaitinti, nesupranta vaiko emocinių poreikių.
10.3. Skundžiama nutartis prieštarauja vaiko interesams.
10.4. Atsakovas vaiką paėmė 2021 m. sausio 2 d. ir grąžino tik 2021 m. sausio 3 d., nors skundžiama nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi. Tai rodo, kad atsakovas ignoruoja teismo sprendimą.
Atsiliepimas
11. Atsakovas V. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovas nesugeba pasirūpinti vaiku, jo tinkamai pamaitinti yra nepagrįsti.
12.2. Skundžiama nutartimi jokie vaiko interesai nėra pažeidžiami, priešingai, skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka vaikui sukelia mažiau streso, užtikrina stabilų ir kokybišką vaiko bendravimą su tėvu.
12.3. Atsakovas neturėjo pareigos laukti skundžiamos nutarties įsiteisėjimo, kadangi šia nutartimi buvo tik patikslinta 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nustatyta atsakovo su dukra bendravimo tvarka, o ne nustatyta nauja laikinoji apsaugos priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikinos bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo pakeitimo.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
22. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
23. Pažymėtina, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.
24. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).
25. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su nustatyta pareiškėjo bendravimo su dukra tvarka, kadangi pareiškėjas neturi reikiamų tėvystės įgūdžių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, taip pat susipažinęs su institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadomis (2020 m. birželio 16 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (byloje registruota 2020 m. birželio 16 d. Nr. DOK-117648), 2020 m. liepos 29 d. išvada (duomenys neskelbtini) (byloje registruota 2020 m. liepos 29 d. Nr. DOK-146577) bei 2020 m. gruodžio 28 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (byloje registruota 2020 m. gruodžio 29 d. Nr. DOK-252541), kuriose aiškiai akcentuojama maksimalaus tėvo bendravimo su vaiku svarba, byloje nesant jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti atsakovo galimybėmis pasirūpinti šalių nepilnamete dukra, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė laikiną atsakovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamete nustatydamas, kad atsakovas turi teisę metų neporinėmis savaitėmis bendrauti su nepilnamete dukra su nakvyne. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti pakankamą prielaidą, kad nustatytas atsakovo laikinas bendravimas su dukra darytų jai žalą ar neatitiktų jos interesų. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės nurodyti argumentai, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą šiuo klausimu, sprendė atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad nustatyta laikina atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra neatitinka šalių nepilnametės dukros interesų bei pažeidžia jos teises.
26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
27. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Tesimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.