- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-17
- Bylos Nr.
- e2-30-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00521-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė GF Bankas
- Advokatai
- Tauras Narmontas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) R. G. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė GF Bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas (atsakovas) kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi, vykdymą dalyje dėl iš atsakovo R. G., ieškovei N. G. priteistų 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 43 179,89 Eur kompensacijos už gautas pajamas iš nekilnojamojo turto, 4 673,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, 2 metų laikotarpiui; prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka; priteisti šio prašymo parengimui patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad tokio dydžio piniginių lėšų suma pareiškėjui, kaip pensinio amžiaus fiziniam asmeniui, yra itin didelė, pareiškėjas jos neturi, ir dėl to neturi galimybių jos sumokėti ieškovei, taip tinkamai įvykdydamas teismo sprendimą. Paaiškino, kad nutraukiant jo ir ieškovės santuoką ieškovei asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas nekilnojamojo turto objektas, iš kurio gaunamos nuomos pajamas – 81/100 dalis pastato - parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas yra pensininkas, teismui priteisus šį turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise, neteko pagrindinio pajamų šaltinio – nekilnojamojo turto nuomos pajamų. Esant tokioms aplinkybėms, yra priverstas gyventi tik iš pensijos, kuri sudaro tik apie 430 Eur per mėnesį. Nuomoti pareiškėjui priteisto nekilnojamojo turto negali, nes patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo gyvenamasis būstas, o patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra netinkamos eksploatuoti – jose nėra elektros ir vandens, nes skyrybų procese dėl ieškovės neveikimo nebuvo įmanoma gauti reikalingų leidimų patalpoms tinkamai įrengti, o šiuo metu jis ir neturėtų lėšų to padaryti. Piniginių santaupų pareiškėjas nurodo taip pat neturintis. Pasiskolinti 51 573,49 Eur sumos neturi galimybės – yra pensinio amžiaus, todėl jokia finansų įstaiga paskolos neduos, o tokio dydžio lėšas galinčių paskolinti draugų ar artimųjų neturi. Nurodė, kad dėl pagalbos kreipėsi į savo motiną, kuri buvo sutikusi paskolinti pareiškėjui pinigų kompensacijai už nekilnojamąjį turtą sumokėti, tačiau skolinti nuomos lėšų kompensacijai ji atsisakė, nurodė tokio dydžio sumos ir neturinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad jam (pareiškėjui) asmeninės nuosavybės teise priteistos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra nedidelės vertės (kaip nustatyta teismo sprendimu, atitinkamai – 800 Eur ir 500 Eur vertės). Teismo sprendimu jam taip pat priteistas žemės sklypas ir pastatas–gėlių parduotuvė, esantys (duomenys neskelbtini), bei 17659/25000 dalys pastato–parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tam, kad, pasinaudojant jais, galima būtų įvykdyti teismo sprendimą, šį turtą reikia realizuoti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas neturi jokių galimybių, įsiteisėjus teismo sprendimui, iš karto sumokėti ieškovei iš jo priteistą 51 573,49 Eur kompensacijos sumą. Nurodė esant žinoma apie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 18 straipsnyje numatytą teismo sprendimo vykdymo privalomumą. Sprendimo vykdymo vengti neketina. Siekdamas gauti piniginių lėšų teismo sprendimui įvykdyti apsisprendė parduoti po jo ir ieškovės santuokos nutraukimo pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priteistus nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypą ir pastatą - gėlių parduotuvę, esančius (duomenys neskelbtini). Ėmėsi veiksmų šių objektų pardavimui. Tačiau nekilnojamojo turto realizavimas nėra greitas procesas ir paprastai užtrunka ne vieną mėnesį. Esant tokioms aplinkybėms yra susidariusi situacija kuomet dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių šiuo metu neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti ieškovei iš jo priteistą kompensaciją, tačiau tokią galimybę turės ateityje. Šios aplinkybės yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teismo sprendimu padalinus santuokoje įgytą turtą ieškovei atiteko vienintelis nuomojamas nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio gaunamos didelės nuomos pajamos. Taigi iš pareiškėjo priteista santuokoje gautų nuomos pajamų kompensacija ieškovei, tačiau nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento nuomos pajamas, sudarančias 2 681,88 Eur per mėnesį gaus ieškovė. Ieškovė vis dar dirba ir, bylos duomenimis, gauna beveik 1 500 Eur darbo užmokestį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad ieškovės turtinė padėtis, skirtingai nei pareiškėjo, šiuo metu yra labai gera ir, atidėjus teismo sprendimo vykdymą, nenukentės. Priešingai, bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas, nes pareiškėjui atsiras galimybė įvykdyti teismo sprendimą, o ieškovė, jį įvykdžius, gaus jai priteistą kompensacijos sumą.
4. Atsakovas nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo neatidėjus, prasidėtų priverstinis jo vykdymas (2024 m. gruodžio 2 d. ieškovės prašymu jau yra išduotas vykdomasis raštas), dėl ko būtų patiriamos papildomos išlaidos, apsunkintas turto realizavimas, o turtas vis vien turėtų būti parduodamas, tik iš varžytinių, dėl ko už jį būtų gauta mažesnė kaina (remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 718, 722 straipsniais, pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina sudarytų tik aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose – šešiasdešimt procentų areštuoto turto vertės). Dėl to, negavus pakankamai pajamų teismo sprendimo įvykdymui, galimai tektų parduoti dar vieną pareiškėjui priklausantį turto objektą, kas neatitiktų proporcingumo principo. Pažymi, kad jokios priverstinio sprendimo vykdymo būtinybės nėra, nes teismo sprendimo vykdymo nevengia, tiesiog neturi lėšų jam įvykdyti, dėl ko yra priverstas imtis priemonių vieno iš savo nekilnojamojo turto objektų realizavimui. Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas būtų proporcinga priemonė, kuri nepažeistų ieškovės teisėto lūkesčio gauti teismo sprendimo įvykdymą, bet tuo pačiu ir užtikrintų galimybę pareiškėjui jį įvykdyti be papildomų nuostolių. Padalinus turtą tokiu būdu, dėl kurio neteko papildomų nuomos pajamų ir turi išgyventi iš 430 Eur per mėnesį pensijos, ilgesnio laiko tarpo teismo sprendimui įvykdyti nesuteikimas reikšmingai pakenktų pareiškėjo turtinei padėčiai, apribojant pareiškėjo galimybes pasirūpinti būtiniausiais savo poreikiais – maitinimu, būsto išlaikymu, sveikata. Mano, kad teismas turėtų sudaryti pareiškėjui, kaip pensinio amžiaus ir mažų pajamų asmeniui, galimybę išvengti papildomų išlaidų ir nuostolių, atsirasiančių priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju, tokiu būdu išlaikant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Mano, kad ir pati ieškovė turėtų būti suinteresuota gauti teismo sprendimo įvykdymą be papildomų veiksmų ir išlaidų priverstinio vykdymo procese.
5. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimo prašo ne siekdamas vilkinti teismo sprendimo įvykdymą ar sprendimo išvis nevykdyti, o priešingai – siekdamas jį geranoriškai įvykdyti. Būtent teismo sprendimo įvykdymo atidėjimu būtų užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, nepaneigiant teismo sprendimo, nesuteikiant nepagrįsto pranašumo pareiškėjui, tik suteikiant laiko, kuris reikalingas turto pirkėjui surasti ir pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prašo sudaryti pareiškėjui galimybę realizuoti vieną iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių turto objektų, kad galėtų atsiskaityti su ieškove, atidedant teismo sprendimo vykdymą. Mano, kad protingas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas, atsižvelgiant į atidėjimo pagrindą, būtų 2 metai. Pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini), kur nekilnojamojo turto rinka nėra tokia aktyvi kaip sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose ir nekilnojamasis turtas čia nėra toks paklausus. Iš turto pardavimo gautos pajamos turi būti pakankamos teismo sprendimui įvykdyti, todėl, siekdamas greito turto realizavimo, negali jų parduoti pigiau nei reali jų vertė. Esant tokioms aplinkybėms, turto realizavimui gali prireikti ilgesnio laiko. Nustačius trumpesnį terminą sprendimo įvykdymui, gali susidaryti situacija kuomet jo įvykdyti nespės ir tokiu atveju sprendimo vykdymo atidėjimu nebūtų pasiekti jo tikslai –pareiškėjas negalėtų geranoriškai įvykdyti sprendimo, kas neatitiktų ir ieškovės interesų.
6. Ieškovė N. G. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo (atsakovo) prašymą. Ieškovė nurodė, kad tiek įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio vykdymą atidėti prašo skolininkas, turinys, tiek skolininko prašymo turinys, tiek kitos faktinės aplinkybės parodo, kad skolininko turtinė padėtis yra labai gera, kas leidžia įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti iš karto, nukreipiant išieškojimą į skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Skolininko prašyme dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo nurodytos aplinkybės niekaip nėra susijusios su galimu jo turtinės padėties pagerėjimu ateityje – jo turtinė padėtis, kaip jau pirmiau minėta, yra labai gera, jis asmeninės nuosavybės teise valdo didelės vertės nekilnojamuosius daiktus, o prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo tik deklaruoja norą ateityje, savo sąlygomis, kurios niekada gali netikti bet kuriam potencialiam turto pirkėjui, nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paversti piniginėmis lėšomis. Taigi skolininkas faktiškai įrodinėja ne tai, kad jo turtinė padėtis ateityje pagerės, o tik siekimą laisvai, savo sąlygomis, realizuoti vieną iš asmeninės nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto vienetų.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodo, kad skolininkas prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo nesąžiningai siekia labai ilgą laiką išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinio įvykdymo,- šią proceso stadiją faktiškai teismui siūlydamas pakeisti nuo skolininko valios priklausančiu ir jo sąlygomis laisvu turto pardavinėjimu, kuris (turto pardavimas) realiai gali neįvykti nei per vienus, nei per dvejus ar daugiau metų. Toks skolininko siekis grubiai pažeidžia išieškotojos teisėtus interesus gauti jai iš skolininko įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas sumas kuo operatyviau, o tai jai užtikrina bei garantuoja imperatyviai reglamentuojamo įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinio įvykdymo tvarka. Remiantis skolininko logika, siekiant įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą esant poreikiui jį priverstinai pardavinėti iš varžytynių (vykdymo procesas), toks skolininkas galėtų prašyti teismo sprendimo priverstinį vykdymą pardavinėjant nekilnojamąjį turtą iš varžytynių pakeisti laisvu tokio turto pardavimu skolininko nusistatyta tvarka bei sąlygomis, o teismas tokį prašymą turėtų tenkinti, nes taip, neva, būtų užtikrintas išieškotojo ir skolininko lygiateisiškumas. Akivaizdu, kad tenkinus tokį skolininko prašymą faktiškai būtų paneigtas pats teismo sprendimo privalomumas bei nepagrįstai eliminuota priverstinio vykdymo stadija, - leidžiant skolininkui piktnaudžiauti laisvai jam pasirenkant turto pardavimo tvarką bei sąlygas ir nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Mano, kad atmestinos skolininko prielaidos, kad turtas iš varžytynių neva būtų parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, nes remiantis CPK 718, 722 straipsniais pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina sudarytų tik aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose – šešiasdešimt procentų areštuoto turto vertės. Pradinė parduodamo iš varžytynių turto kaina nereiškia, kad turtas tik už tokią kainą ir būtų faktiškai parduotas, jis gali būti parduotas ir už gerokai didesnę kainą – imperatyviai reglamentuojama turto pardavimo už varžytynių tvarka užtikrina, kad turtas bus parduotas už maksimaliai galimą parduoti jo kainą. Tuo labiau, kad įstatymas užtikrina ir skolininkui galimybę parduoti turtą už atitinkančią to turto rinkos vertę kainą vykdymo procese, - skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją tvarka reglamentuojama CPK 704 straipsnyje, kur nurodyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Turto realizavimas vykdymo procese yra tęstinis procesas ir įstatyme nustatyti skolininko turto realizavimo būdai turi būti taikomi atsižvelgiant į šio proceso tikslus, t. y. operatyvų turto realizavimą už rinkos kainą. 2024 m. birželio 5 d. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-1104/2024 skolininkas nurodė: „Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 189 000 Eur (t. 3, el. b. 10-63), man asmeninės nuosavybės teise priteisiant žemės sklypą ir pastatą – gėlių parduotuvę, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 30 830 Eur (t. 4, el. b. l. 115-116)“ (apeliacinio skundo 10 lapas). O su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo skolininkas pateikė skelbimą iš internetinio portalo, jog tą patį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jis pardavinėja už 120 000 Eur, tai yra beveik 4 kartus brangiau nei santuokos nutraukimo byloje įrodinėjo, kiek tas jam priteistinas nekilnojamasis turtas tėra vertas. Tai irgi parodo skolininko nenuoširdumą bei tendencingumą pristatant faktinę situaciją – pvz., nors jis teigia, kad jam priklausantis „nekilnojamas turtas yra (duomenys neskelbtini), kur nekilnojamojo turto rinka nėra aktyvi kaip sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose ir nekilnojamasis turtas čia nėra toks paklausus“, tačiau pirmiau aptartą turtą, kurio vertę teismui dar 2024 m. vasarą tvirtino esant tik 30 830 Eur, tų pačių metų pabaigoje skelbime nurodo, jog parduotų už 120 000 Eur. Prideda įrodymus, jog remiantis oficialiais registro duomenimis šio turto vertė yra 35 420 Eur (žemės sklypo vertė 6 520 Eur, pastato - 28 900 Eur). Tokios aplinkybės, priešingai nei pristato skolininkas prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, įrodo, kad skolininkas tyčia siekia vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą bei daryti realią turtinę žalą išieškotojai bei jos sąskaita nepagrįstai praturtėti.
8. Ieškovė nurodo, kad skolininkas taip pat turi ir kito nekilnojamojo turto, tačiau nepridėjo jokių įrodymų, kad siektų turtą parduoti ir įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Neatidėjus įsiteisėjus teismo sprendimo įvykdymo skolininkas nepatirtų jokios žalos, tuo tarpu tenkinus skolininko prašymą išieškotoja, kurios teisėti turtiniai interesai ir taip jau esmingai pažeisti iki teismo sprendimo priėmimo (kas konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu), jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, toliau patirtų reikšmingą turtinę žalą. Vien ta aplinkybė, kad tam tikru momentu vieno asmens gaunamos pajamos yra didesnės už kito asmens pajamas, niekaip neįrodo, kad didesnes pajamas gaunančio asmens turtinė padėtis yra geresnė, - nes asmens turtinę padėtį apsprendžia ne tik tuo metu gaunamos pajamos, bet ir tuo metu valdomas visas turtas. Todėl skolininko nurodomos aplinkybės apie gautinas ir gaunamas pajamas nėra teisiškai reikšmingos, - skolininkas, kaip pirmiau minėta, asmeninės nuosavybės teise valdo didelės vertės turtą ir jo turtinė padėtis nėra blogesnė nei išieškotojos. Apibendrinant nurodo, skolininkas neįrodė aplinkybių, kad atidėjus teismo sprendimo įvykdymą jo prašomu būdu išieškotojos teisėti interesai nebus pažeisti bei bus tinkamai įgyvendintas teismo sprendimo privalomumo imperatyvas. Skolininko prašymo patenkinimas esmingai pažeistų išieškotojos teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Skolininkas nenurodė ir nepagrindė, kad išieškojimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio vykdymą jis prašo atidėti, galėtų esmingai ir neproporcingai suvaržytos teises, galėtų sukelti jam itin sunkių padarinių. Jo argumentai yra aiškiai nepakankami, kad konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, pateisinančios nukrypimą nuo bendros įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Kuo greitesnis teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su reikšmingų vertybių visuomenėje apsauga, todėl išieškotoja turi teisėtą lūkestį, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų kuo greičiau įgyvendintas.
9. Ieškovė nurodė, kad ieškovė neturi finansinių galimybių, tad kol kas nėra apmokėjusi 2025 m. sausio 2 d. sąskaitos dėl teisinių paslaugų apmokėjimo, tačiau ieškovė ir jos atstovas susitarė, kad ieškovė šią sąskaitą apmokės ateityje (iki 2025 m. vasario 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą prašo skolininko R. G. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti ir priteisti iš skolininko R. G. išieškotojai N. G. 484 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas paruošiant šį atsiliepimą. 2025 m. sausio 10 d. ieškovė pateikė teismui pinigų pervedimo kvitą, iš kurio matoma, kad ieškovė jos atstovui pervedė 484 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo prašymas netenkintinas
10. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30-1104/2024 ieškovės N. G. patikslintas ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi pakeitė priimtą sprendimą dalyje ir, be kita ko, iš atsakovo R. G. ieškovei N. G. priteisė 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 43 179,89 Eur kompensacijos už gautas pajamas iš nekilnojamojo turto, 4 673,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas prašo atidėti teismo priteistų sumų mokėjimą 2 metams.
11. Vadovaujantis 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis).
12. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Būtent todėl prašymą atidėti, išdėstyti ar kitaip pakeisti teismo sprendimo vykdymą padavusiai šaliai tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, bet ir įrodymus, jog sprendimo įvykdymo dieną jis turės galimybę įvykdyti turtinio pobūdžio sprendimą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo/išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas/išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
13. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji, kaip minėta, pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (atsakovas) pateiktą prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo motyvuoja savo sunkia materialine padėtimi. Pareiškėjas teigia, kad jis yra senatvės pensininkas, gyvena iš 430 Eur pensijos, o norėdamas įvykdyti sprendimą, kuriuo iš jo ieškovei N. G. priteista viso 51 573,49 Eur, turi parduoti jam priteistus nekilnojamojo turto objektus - žemės sklypą ir pastatą - gėlių parduotuvę, esančius (duomenys neskelbtini).
15. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai nesąlygoja būtinybės atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Visų pirma, pareiškėjas neginčija fakto, kad jo vardu yra registruota nekilnojamojo turto objektų (CPK 187 straipsnis), iš kurių pardavimo gali būti vykdomas išieškojimas ieškovės naudai, tačiau pareiškėjo teiginiai apie jo ketinimus parduoti nekilnojamąjį turtą nėra aiškūs ir pagrįsti. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad pardavinėja jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kurį prašo 120 000 Eur, nors, kaip teisingai nurodo ieškovės atstovas pateiktame atsiliepime į prašymą, tiek Registrų centras, tiek pats atsakovas dar 2024 m. teigė, esą minėto turto vertė yra apie 30 000 Eur. Pareiškėjo mėginimas parduoti nurodytą turtą už 4 kartus didesnę kainą sąlygoja ypatingai sudėtingas galimybes realizuoti šį turtą ir taip kuo greičiau atsiskaityti su ieškove. Taip pat, iš Registrų centro pažymos, pridėtos ieškovės atstovo į bylą, matyti, kad atsakovas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, o viso 8, todėl nėra aišku, kodėl kaip pats nurodo, norėdamas kuo greičiau atsiskaityti su ieškove, atsakovas mėgina parduoti tik vieną nekilnojamojo turto objektą iš turimų aštuonių.
16. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės nei jo (atsakovo) gaunama senatvės pensijos išmoka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog tai, kad išieškotojo turtinė padėtis atitinkamu momentu yra geresnė, nesudaro pagrindo taikyti sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą, kadangi tai nepaneigia sprendimo vykdymo privalomumo (CPK 18 straipsnis) (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-606-1042/2024). Konkrečiu atveju, dar ieškinio nagrinėjimo metu teisme buvo nustatyta, kad ieškovė turėjo kreiptis į finansų įstaigą dėl kredito gavimo, kad padengti žyminio mokesčio išlaidas byloje bei atsiskaityti su atstovu. Taip pat, ieškovė, neturėdama finansinių galimybių atsiskaityti su atstovu rengiant atsiliepimą į atsakovo prašymą, susitarė atsiskaitymą atidėti iki 2025 m. vasario 1 d., kas taip pat parodo, jog ieškovė nėra geresnėje finansinėje situacijoje, kad galėtų laukti net iki 2 metų kol su ja bus atsiskaityta pagal priimtą teismo sprendimą.
17. Akcentuotina ir tai, kad procesas civilinėje byloje Nr. e2-30-1104/2024 truko gana ilgą laiko tarpą (ieškinys teisme gautas 2022 m. kovo 29 d., t. y. daugiau, nei 2 metus), o pareiškėjas teikė apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo sprendimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti, kad per bylos nagrinėjimo laiką, nevertinant teismo proceso baigties, gali susidaryti ir nemaža bylinėjimosi išlaidų suma (konkrečiu atveju viso ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose 7 093,60 Eur), kurią pareiškėjas turės padengti, jei teismo sprendimas būtų jam nepalankus.
18. Iš išdėstyto galima matyti, kad pareiškėjo teiginiai esą jo turtinė padėtis šiuo metu yra prastesnė, o ieškovės labai gera, yra nepagrįsti. Atsakovo ketinimas atsiskaityti su ieškove iš parduodamo nekilnojamojo turto (vieno iš turimų aštuonių), siekiant parduoti tą turtą už neadekvačią kainą, vertintinas kaip noras ne kuo greičiau atsiskaityti su ieškove (kaip nurodo atsakovas), o vilkinti teismo sprendimo vykdymą.
19. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, vertintina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja ypatingos aplinkybės, lemiančios būtinybę atidėti teismo sprendimo įvykdymą pareiškėjo prašomam terminui, todėl atsakovo prašymas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Pareiškėjo R. G. prašymo netenkinus, pareiškėjo patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos. Ieškovei N. G. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į prašymą surašymą (CPK 93 straipsnis). Iš pateikto 2025 m. sausio 2 d. Dėl teisinių paslaugų apmokėjimo matyti, kad už atsiliepimą į prašymą ieškovės atstovas advokatas Tauras Narmontas paskaičiavo 484 Eur išlaidas, kurios buvo ieškovės sumokėtos jos atstovui 2025 m. sausio 5 d., kurios priteistinos iš atsakovo R. G. ieškovės N. G. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 284 straipsniu,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo (atsakovo) R. G. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų N. G. naudai.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.