- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-894-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00296-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- L. V., I. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. V. ir I. V. ieškinį atsakovui L. K., dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. V. ir I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. K., prašydami: 1) iškeldinti atsakovą iš ieškovų sodybos; 2)priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 12 716 Eur skolos, 5 589 Eur delspinigių, 90 Eur nuostolių už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. iki atsakovo iškeldinimo dienos; 3) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2022 m. sausio 10 d. priimtas galutinis sprendimas, kuriuo: 1) pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 12 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl nuostolių priteisimo; 2) kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 12 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas; 3) priteista ieškovams I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 12716,00 Eur skola už sodybos nuomą, 5589,00 Eur delspinigiai, 90,00 Eur nuostoliai už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 24 d. iki atsakovo iškeldinimo iš sodybos dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1574,00 Eur bylinėjimosi išlaidos; 4) iškeldintas atsakovas L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir su juo gyvenantys kiti asmenys iš sodybos – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, įpareigojant sodybą perduoti ieškovams I. V. ir L. V..
Šalies argumentai
3. Atsakovas L. K. 2022 m. vasario 10 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 10 d. galutinį sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas L. K. prašo iki sprendimo (nutarties) priėmimo Vilniaus apygardos teisme atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, o jeigu teismas nuspręs neatidėti žyminio mokesčio sumokėjimo, leisti atsakovui sumokėti tik dalį žyminio mokesčio. Nurodo, jog atsakovas yra garbaus amžiaus, pastaruoju metu išgyvena ypač sunkų laikotarpį. Tiek dėl situacijos, susijusios su COVID-19 virusu, tiek dėl kitų ekonominių aplinkybių, jo galimybė gauti pajamas yra komplikuota. Atsakovas šiuo metu neturi pastovaus darbo, gyvena iš nedidelių santaupų, todėl neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė 7 kalendorinių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikdamas teismui apeliacinį skundą nesumokėjo nei dalies žyminio mokesčio, prašo žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, o jeigu teismas nuspręs neatidėti žyminio mokesčio sumokėjimo, leisti atsakovui sumokėti tik dalį žyminio mokesčio. Atsakovas prašymą grindė pasauline pandemija dėl COVID-19 viruso ir sunkia turtine padėtimi.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, jog prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, skolinius įsipareigojimus ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
7. Teismas sprendė, kad atsakovui nepateikus jokių sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, nėra galimybės visapusiškai įvertinti atsakovo turtinės padėties ir prašymą tenkinti. Todėl nustatė atsakovui 7 kalendorinių dienų terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminį mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos arba atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, kad apeliantas yra senyvo amžiaus žmogus, neturi pastovaus darbo ir pakankamai atliekamų santaupų.
8.2. Atsakovo asmeninės sąskaitos areštuotos ir yra pridėti tai pagrindžiantys įrodymai. Todėl atsakovas objektyviai negali sumokėti žyminio mokesčio. Pabrėžia, kad dalį žyminio mokesčio sumokėti gali jau dabar, tačiau tam reikalingas atitinkamas teismo sprendimas.
8.3. Teismas neatsižvelgė į atsakovo ketinimą pradėti ūkininkavimą ir pastovių pajamų šaltinių susiradimą po pandemijos pabaigos, kas leistų sumokėti žyminį mokestį ateityje. Taip pat neatsižvelgė į siekį šioje byloje ateityje sudaryti taikos sutartį su ieškovu.
8.4. Visos aplinkybės yra pagrįstos bylos medžiaga, dėl ko neteikiami pakartotiniai įrodymai, ir tai sudaro pagrindą įvertinti atsakovo padėtį kaip sudėtingą.
8.5. Vilniaus miesto apylinkes teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-3708-937/2021 dėl piniginių lėšų – 28 225,47 Eur, likusių pardavus įkeistą turtą iš varžytynių (už 135 218 Eur) padalijimo tarp sutuoktinių, t. y., L. K. bei L. K. bei L. K. gaunamų pajamų atidalijimo. Taigi iš antstolės turi gauti sumas, kurios ateityje pagerins jo finansinę padėtį.
8.6. Teismas neteisingai apskaičiavo mokėtiną žyminio mokesčio sumą už apeliacinį skundą, nes atsakovas neginčija visų ieškinyje nurodytų sumų, todėl turėtų mokėti mažesnį žyminį mokestį.
Atsiliepimas
9. Ieškovai L. V. ir I. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti už atsiliepimo parengimą ir pateikimą patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžia, kad apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų dėl jo sunkios turtinės padėties, o skunde nurodęs, jog keli įrodymai jau yra byloje taip perkėlė įrodinėjimo naštą teismui. Nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Teigia, kad anksčiau byloje pateikti įrodymai nepagrindžia apelianto sunkios finansinės padėties, nes neįrodomos aplinkybės, kad atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, kitų bankuose atidarytų sąskaitų, jo vardu įregistruotų transporto priemonių. Teismas negalėjo įvertinti kiek tokia sunki turtinė padėtis tęsis, todėl negalėjo įsitikinti, kad po apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliantas sumokės atidėtą žyminį mokestį. Pabrėžia, kad atsakovas yra atstovaujamas nusisamdyto advokato padėjėjo, kuris laikomas profesionaliu atstovu. Taigi atsakovas neatskleidė dabartinės savo turtinės padėties bei nepagrindė, kad ateityje ši padėtis gali pagerėti. Prašydamas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atsakovas nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą ir nesumokėjo dalies žyminio mokesčio, taip pat nenurodė sumos, kuri būtų laikoma kaip protinga sumokėti valstybės rinkliavą. Žyminio mokesčio suma nėra didelė ir tai neapriboja atsakovo teisės į apeliaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas 7 k. d. terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, nes neatsižvelgė į atsakovo prašyme nurodytus argumentus – senyvą amžių, pandemijos laikotarpį, neturėjimą darbo, neturėjimą santaupų, areštuotas sąskaitas. Apeliantas nurodo, kad yra pateikęs įrodymus apie taikomą turto areštą, kuriuos galima rasti bylos medžiagoje, todėl pakartotinai šių įrodymų neteikia. Taip pat pabrėžia, kad minėtų įrodymų turėjo pakakti įvertinti apelianto finansinę padėtį ir laikyti ją sunkia. Apeliantas nurodo ir tai, jog dėl būsimo teismo sprendimo lygiagrečiai einančioje byloje dėl pinigų padalinimo tarp jo ir jo sutuoktinės, gaus sumas iš antstolės ir jo turtinė padėtis pagerės, dėl ko vėliau apeliantas galės sumokėti žyminį mokestį nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
13. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuriuo kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip absoliuti asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba procentinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas.
14. Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-168-789/2022 ir kt.).
15. Taigi reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį savaime negali būti laikomas asmens procesinių teisių suvaržymu. Be to, įstatymų leidėjas yra numatęs atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus, kurie gali būti taikomi pareiškiant prašymus bei įrodant sunkią turtinę padėtį.
Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo
16. CPK 84 straipsnis įtvirtina žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutą. Pagal šį straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Teismas atideda žyminio mokesčio mokėjimą tik tada, kai nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Taigi įstatymų leidėjas nurodo, kad būtina sąlyga taikyti šį institutą yra įrodymų, patvirtinančių prastą asmens finansinę padėtį, pateikimas.
17. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
18. Nagrinėjamoje situacijoje apeliantas tik nurodė, kad dabartinė jo turtinė padėtis yra sudėtinga, nes asmuo neturi darbo bei santaupų, yra senyvo amžiaus, įgyvendinti sumanymus užsidirbti trukdo pasaulinė pandemija. Pažymėtina, kad teikdamas prašymą apeliantas konstatuoja, kad byloje jau yra įrodymai dėl šiuo metu taikomo turto arešto, kas ir pagrindžia būtinumą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Be to, atsakovas nurodo, kad lygiagrečiai einančioje byloje bus priimtas sprendimas, kurio pagrindu antstolė išmokės jam gautinas sumas.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nurodyto įrodymo apie turto arešto taikymą nepakanka konstatuoti būtinumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrįsti savo turtinės padėties sunkumą galima pateikiant valstybinio socialinio draudimo duomenis, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenis apie turimą registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijas ir kitus dokumentus. Todėl daroma išvada, kad apeliantas neįrodo teiginio, kad jo šiuometinė turtinė padėtis yra sudėtinga. Atsakovas iš esmės nepagrindžia ir teiginio, kad jo finansinė padėtis pagerės ateityje, nes kita su juo susijusi byla yra nagrinėjama ir dar nėra priimtas teismo sprendimas.. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo
20. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teismui suteikta diskrecinė teisė atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009).
21. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Įstatymų leidėjas vėl nurodo būtinumą pateikti įrodymus, pagrindžiančius tikrai sunkią apelianto finansinę padėtį, kuri neleistų sumokėti viso reikiamo mokėti žyminio mokesčio, šiuo atveju – už apeliacinį skundą.
22. Atsakovo prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra alternatyvus, todėl grindžiamas tokiais pat argumentais, kaip ir prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, t. y. pabrėžiamas senyvas apelianto amžius, bedarbystė, būsimos veiklos planavimas, taikomi turto areštai ir pandemijos įtaka. Byloje egzistuoja tik turto arešto taikymą patvirtinantys dokumentai, todėl primintina, kad, kaip konstatuota anksčiau, atsakovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, leidžiančių teismui vertinti jo turtinę padėtį kaip sunkią.
23. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Asmens turtinė padėtis ir galėjimas susimokėti žyminį mokestį yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas sprendžia ar pateiktų argumentų ir įrodymų pakanka, kad būtų galima atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad apeliantas neįrodė būtinumo taikyti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutą, nes nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie leistų teismui įvertinti jo turtinę padėtį kaip sunkią ir pagrįstų šio instituto taikymo reikalingumą. Be to, atsakovas nepateikė ir siūlymo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies galėtų būti atleistas ir kokią dalį jis turi galimybę sumokėti, atsižvelgiant į proporcingumo principus.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011; 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1813/2013). Nagrinėjamoje byloje būtent ir yra susidariusi situacija, jog atsakovas yra atstovaujamas pagal sudarytą atstovavimo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę laiko pagrindžiančia ne atsakovo sunkią finansinę padėtį, o atvirkščiai – atsakovo gan gerą turtinę padėtį, nes įrodoma, kad apeliantas turi pakankamai pinigų sumokėti atstovavimo išlaidas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Dėl žyminio mokesčio sumos
25. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nustatydamas apeliacinio skundo trūkumams šalinti reikalingą terminą, kartu pateikė ir mokėtino žyminio mokesčio sumą bei jos apskaičiavimą. Apeliaciniu skundu prašoma ieškinį atmesti, t. y. skundžiama visa galutiniu teismo sprendimu patekinta reikalavimų dalis. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pateikė tokį žyminio mokesčio skaičiavimą: atsakovas turi sumokėti 249,93 Eur žyminį mokestį (reikalavimas dėl iškeldinimo – 88,00 Eur (pateikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis), ieškinio suma 18 305,00 Eur X 3 procentai X 75 procentai (pateikiant elektroninio ryšio priemonėmis) = 411,86 Eur, viso 499,86 Eur; bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka – 249,93 Eur (pusė sumos mokėtinos už apeliacinį skundą).
26. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad galutiniame teismo sprendime buvo pakeista tik data, nuo kurios pradedami skaičiuoti 90 Eur nuostoliai už kiekvieną dieną. Atskirojo skundo argumentas, kad žyminio mokesčio suma apskaičiuota neteisingai, nes atsakovas neginčija visų ieškinyje nurodytų sumų, yra nepagrįstas, kadangi už šį reikalavimą ir nebuvo skaičiuojamas žyminis mokestis. Reikalavimas dėl iškeldinimo yra neturtinis reikalavimas, todėl jis apmokestinamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta suma – 100 Eur; indeksavus (CPK 82 straipsnis) ir pritaikius CPK 80 straipsnio 7 dalį, nurodančią, kad teikiant dokumentus naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai mokėtinos sumos, daroma išvada, kad už reikalavimą dėl iškeldinimo reikia mokėti 88 Eur. Kitas skundžiamas reikalavimas yra turtinis, todėl taikant CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokamas įstatyme nurodytas procentas. Kadangi ieškinio turtinio reikalavimo suma yra 18 305 Eur, yra mokamas 3 procentų žyminis mokestis – 549,15 Eur, o teikiant dokumentą naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai nuo apskaičiuotos sumos – 411,86 Eur. Viso reikia mokėti 499,86 Eur. Kadangi byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, CPK 425 straipsnio 3 dalis nurodo, kad mokėtina pusė nustatytos žyminio mokesčio sumos. Todėl galutinė mokėtina suma yra 249,93 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje pateiktas skaičiavimas yra teisingas, dėl ko nėra pagrindo naikinti šios nutarties.
27. Kadangi pirmosios instancijos teismo apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti nustatytas terminas pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato 10 k. d. terminą ištaisyti skundžiamoje nutartyje nurodytą trūkumą, t. y. sumokėti žyminį mokestį.
28. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui L. K. dešimties dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį ištaisyti; terminą skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties įteikimo dienos.