- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2-235-934/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00096-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Verslo startas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Verslo startas“ prašymas atnaujinti terminą finansiniams reikalavimams pareikšti bei patvirtinti finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Teronta“ nemokumo (bankroto) byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Teronta“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo (bankroto byla), nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Kapitas“ (toliau – nemokumo administratorė) (1 t., b. l. 125–129). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (5 t., b. l. 124–125).
Šalies argumentai
3. 2025 m. gruodžio 22 d. pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Verslo startas“ (toliau – pareiškėja), atstovaujama nemokumo administratoriaus Arūno Kumpaičio (toliau – A. Kumpaitis), kreipėsi į teismą, prašydama: atnaujinti pareiškėjai terminą pareikšti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje; patvirtinti pareiškėjos 106 821,92 Eur finansinį reikalavimą (6 t., b. l. 2–19).
4. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1395432/2024 iškelta pareiškėjos nemokumo (bankroto) byla. Minėtoje byloje 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi A. Kumpaitis paskirtas pareiškėjos nemokumo administratoriumi. A. Kumpaitis, vykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) jam priskirtas funkcijas ir pareigas, nustatė, kad pareiškėja 2022 m. sausio 3 d. ir 2022 m. sausio 4 d. dviem pavedimais po 50 000 Eur J. T. (toliau – J. T.) pervedė iš viso 100 000 Eur, įvardijant, kad pavedimai atlikti pagal preliminariąją sutartį. 2021 m. gruodžio 29 d. preliminari sutartis numatė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinės sutarties sudarymą, t. y. pardavėjas J. T. ir pareiškėja, atstovaujama M. M. (toliau – M. M.) įsipareigojo pasirašyti notaro tvirtinamą Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį iki 2022 m. vasario 28 d. dėl turto įsigijimo. 2022 m. vasario 28 d. pareiškėja, atstovaujama M. M., ir bendrovė, atstovaujama R. M. (toliau – R. M.) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pareiškėja perleido bendrovei 100 000 Eur reikalavimo sumą pagal 2021 m. gruodžio 29 d. sudarytą preliminarią sutartį. 2022 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi bendrovė turėjo grąžinti 100 000 Eur pareiškėjai per vienerius metus po sandorio sudarymo t. y. iki 2023 m. vasario 28 d., tačiau lėšos nei nurodytu sutartyje terminu nei iki šiol nėra grąžintos.
5. Prašyme nurodė, kad kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas bendrovės byloje baigėsi 2024 m. liepos 1 d. Apie bendrovei iškeltą bankroto bylą pareiškėjos nemokumo administratoriui A. Kumpaičiui tapo žinoma tik 2025 metų III–IV ketvirtyje, pradėjus sandorių analizę (t. y. susipažinus su banko išrašais) bei gavus dokumentus iš J. T., kurie ir patvirtino bendrovės prievolę pareiškėjai. A. Kumpaitis pareiškėjos nemokumo administratoriumi paskirtas 2025 m. rugpjūčio 13 d. Be to, visi pareiškėjos buhalteriniai dokumentai ir sutartys yra ikiteisminiame tyrime ir tik 2025 m. gruodžio 3 d. buvo leista A. Kumpaičiui susipažinti su jais. Patikrinus minėtus duomenis, nenustatyta, kad bendrovė būtų įvykdžiusi savo prievolę.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo atsisakytas priimti, išaiškinant, kad pareiškėja savo finansinį reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus turi pateikti bendrovės nemokumo administratorei (6 t., b. l. 20–21).
Atsiliepimas
7. 2025 m. gruodžio 30 d. bendrovės nemokumo administratorė pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjos pateikto prašymo. Nurodė, kad pareiškėjos nemokumo administratorius A. Kumpaitis dar 2025 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę, prašydamas įtraukti pareiškėją į bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su 106 821,92 Eur reikalavimu. Vis dėlto, bendrovės kreditoriai galėjo teikti prašymus įtraukti juos į kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą iki 2024 m. liepos 1 d. Šiuo atveju pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorių, daugiau nei vienerius metus į bendrovės nemokumo administratorę nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas atnaujinti terminą nėra grindžiamas rašytiniais įrodymais, pareiškėjos reikalavimo teisė į bendrovę JANĮ 41 straipsnio 6 dalies pagrindu laikytina pasibaigusia, dėl to netvirtinama bendrovės bankroto byloje (6 t., b. l. 23–27).
Žemesnės instancijos teismas
8. 2025 m. sausio 11 d. pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratoriaus A. Kumpaičio, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (6 t., b. l. 62–66).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti LUAB „Verslo startas“ finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.
10. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Ta pačia nutartimi teismas išaiškino, kad per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) interneto svetainėje, kreditoriai gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo finansinius reikalavimus. Informacija apie bendrovės bankroto bylos iškėlimą AVNT interneto svetainėje patalpinta 2024 m. gegužės 28 d., todėl terminas pateikti finansinius reikalavimus pasibaigė 2024 m. liepos 1 d.
11. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Alisanta“; nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 6 d. 2025 m. birželio 23 d. nutartimi UAB „Alisanta“ atstatydinta iš pareiškėjos nemokumo administratorės pareigų ir naująja nemokumo administratore paskirta UAB „Tigesta“. 2025 m. rugpjūčio 13 d. teismo nutartimi UAB „Tigesta“ atstatydinta iš nemokumo administratorės pareigų, naujuoju nemokumo administratoriumi paskirtas A. Kumpaitis.
12. Teismas nesutiko su pareiškėjos nemokumo administratoriaus A. Kumpaičio teiginiais, kad terminas finansiniam reikalavimui pateikti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes tik pradėjęs eiti pareiškėjos nemokumo administratoriaus pareigas ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jis galėjo nustatyti aplinkybę, jog bendrovė yra pareiškėjos skolininkė. Terminas finansiniams reikalavimams pareikšti bendrovės bankroto byloje pasibaigė 2024 m. liepos 1 d., tačiau pareiškėjos buvusios nemokumo administratorės UAB „Alisanta“ ir UAB „Tigesta“ iki nustatyto termino finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje neteikė, nors joms turėjo būti žinoma apie bankroto bylos iškėlimą ir jos turėjo objektyvią galimybę tokį reikalavimą pareikšti laiku. Pareiškėjos nemokumo administratoriui A. Kumpaičiui pradėjus vykdyti bendrovės bankroto procedūrą, apie bendrovės bankroto bylą jam galėjo tapti žinoma ir vėlesniu momentu, ypač atsižvelgiant į nemokumo administratoriaus nurodytas aplinkybes, susijusias su vykusiu ikiteisminiu tyrimu. Vis dėlto, A. Kumpaičiui pradėjus eiti pareiškėjos nemokumo administratoriaus pareigas, finansinių reikalavimų pateikimo terminas bendrovės bankroto byloje jau buvo pasibaigęs daugiau kaip prieš metus. Todėl vien aplinkybė, jog A. Kumpaitis nemokumo administratoriaus pareigas pradėjo eiti vėliau, o tai objektyviai lėmė ir vėlesnį jo sužinojimą apie galimą bendrovės įsiskolinimą pareiškėjai, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
13. Teismas nusprendė, kad finansinio reikalavimo pateikimo terminas yra praleistas reikšmingai – daugiau kaip vienerius metus. Nors termino praleidimo trukmę tam tikra apimtimi galėjo lemti aplinkybė, jog nemokumo administratorius neturėjo galimybės laiku susipažinti su bendrovės dokumentais dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, tačiau finansinių reikalavimų pateikimo terminas bendrovės bankroto byloje jau buvo pasibaigęs ir tuo metu, kai A. Kumpaitis pradėjo eiti pareiškėjos nemokumo administratoriaus pareigas. Vien nemokumo administratoriaus pasikeitimas ir vėlesnis jam tapęs žinomas reikalavimas savaime negali būti pripažįstami pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Priešingu atveju, būtų paneigta bankroto proceso esmė ir pažeisti ekonomiškumo, proceso koncentracijos bei kreditorių interesų užtikrinimo principai, nes praleisti terminai galėtų būti atnaujinami kiekvienu atveju, kai pasikeičia nemokumo administratorius ir jam atitinkamos aplinkybės tampa žinomos iš naujo, kas lemtų iš esmės nepagrįstą bankroto proceso vilkinimą.
14. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjai turėjo būti žinoma apie bendrovės bankroto bylos iškėlimą, tačiau finansinis reikalavimas nustatytu terminu nebuvo pateiktas, taip pat atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyviai pateisinamų priežasčių, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pateikti. Kadangi JANĮ 41 straipsnyje nustatyto termino praleidimas ir šio termino neatnaujinimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti tvirtinti kreditorės reikalavimą bendrovės bankroto byloje, teismas pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo nevertino.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratoriaus A. Kumpaičio (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pateikti, pavedant pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo finansinį reikalavimą nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes joje netinkamai taikytos materialiosios ir procesinės teisės normos, neįvertintos esminės bylos aplinkybės bei pritaikytas perteklinis formalizmas, paneigiantis pareiškėjos teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
25.2. Pareiškėjos finansinis reikalavimas kilo iš civilinių prievolinių santykių, kurių turinys, apimtis ir faktinis pagrindas buvo tiesiogiai susiję su pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentais, sandorių struktūra ir specialisto išvada. Pareiškėjos buhalteriniai dokumentai buvo ikiteisminiame tyrime, ilgą laiką buvo atliekama ir rašoma specialisto išvada, nebuvo leidžiama su jais susipažinti. Pareiškėjos nemokumo administratorius A. Kumpaitis tik 2025 m. lapkričio 13 d. gavo prokurorės leidimą susipažinti su pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentais ir faktiškai tik 2025 m. gruodžio 3 d. tai padarė, nes laukė kol dokumentai grįš iš Lietuvos teismo ekspertizės centro bei derino su tyrėja jai tinkamą laiką.
25.3. Pareiškėjos nemokumo administratoriui A. Kumpaičiui nebuvo žinoma informacija apie reikalavimo teisės į bendrovę egzistavimą iki 2025 m. lapkričio 20 d. 2025 m. lapkričio 20 d. gauti dokumentai iš J. T. atstovo atskleidė aplinkybę, kad pareiškėja 2022 m. sausio 3 d. ir 2022 m. sausio 4 d. atliko du avansinius mokėjimus po 50 000 Eur J. T., be to, 2022 m. vasario 28 d. tarp pareiškėjos (pasirašė M. M.) ir bendrovės (pasirašė R. M.) buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria sumokėta suma perleista bendrovei. Iki 2025 m. gruodžio 3 d., t. y. iki susipažinimo su ikiteisminiame tyrime saugomais pareiškėjos dokumentais ir 2022 m. lapkričio 20 d. iš J. T. gautais dokumentais, pareiškėja neturėjo realios galimybės nustatyti savo reikalavimo apimties, teisinio pagrindo ir pateikti jo bendrovės bankroto byloje. Tik įvertinus minėtus duomenis, tapo žinomas reikalavimo egzistavimas ir atsirado reali galimybė jį identifikuoti bei pareikšti. Be to, pareiškėjos bankroto byloje 2025 m. II ir III ketvirčiais vyko nemokumo administratorių kaita, pareiškėjos vadovas R. M., kuris taip pat buvo ir bendrovės vadovas, nepaisė teismo nutarčių ir įpareigojimų perduoti dokumentus, jam teismų skirtos baudos bei apribota galimybė vykdyti juridinio asmens vadovo pareigas.
25.4. Teismas klaidingai nurodė, kad pareiškėja galėjo pateikti reikalavimą bendrovės bankroto byloje anksčiau, nes tai galėjo padaryti ankstesnės pareiškėjos nemokumo administratorės. Vertinant termino atnaujinimą, turi būti nustatyta ne teorinė galimybė, o reali, faktinė ir objektyvi galimybė atlikti procesinį veiksmą. Tai, kad kažkas „galėjo“, dar nereiškia, jog egzistavo reali procesinė galimybė nustatyti reikalavimo pagrindą. Pareiškėja pateikė byloje duomenis, kad šiuo atveju dokumentai buvo neprieinami, todėl pareiškėjos atstovai objektyviai negalėjo nustatyti reikalavimo dydžio, jo struktūros; atsiradimo faktinių pagrindų bei pateikti bendrovės bankroto byloje.
25.5. Vien tai, kad dokumentai buvo ikiteisminiame tyrime bei pas trečiuosius asmenis (pvz. J. T., R. M., bendrovę ar kt.), reiškia, jog pareiškėja (atitinkamai ir jos nemokumo administratoriai) neturėjo galimybės jais disponuoti, apie teisę nebuvo žinoma ir tai yra objektyvi aplinkybė – procesinis apribojimas neleidžiantis realizuoti savo teisių. Pareiškėja ir jos atstovai objektyviai negalėjo žinoti ir jiems nebuvo žinoma apie egzistuojantį finansinį reikalavimą.
25.6. JANĮ 41 straipsnio 4 dalis leidžia teismui priimti pavėluotai pateiktą finansinį reikalavimą, jeigu termino praleidimo priežastys yra svarbios. Šios normos paskirtis yra užtikrinti, kad formali termino taisyklė nebūtų taikoma mechaniškai, o būtų atsižvelgiama į realias, objektyvias ir nuo asmens valios nepriklausančias aplinkybes. Teismas šios normos realiai netaikė, nors formaliai ji nutartyje paminėta, tačiau nebuvo: nustatyta, kokios konkrečios aplinkybės egzistavo; neįvertinta jų trukmė; neįvertinta jų realumas; neįvertinta, ar jos priklausė nuo pareiškėjo valios.
25.7. Teismui neatnaujinus termino finansiniam reikalavimui pateikti, pareiškėja netenka teisės ir galimybių į ženklų ir svarbų finansinį turtą, viršijantį 100 000 Eur. Pareiškėja yra eliminuojama iš proceso, nepaisant to, kad buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog prašymas pateiktas iš karto, kai tik objektyviai atsirado galimybė ir nėra nustatyta piktnaudžiavimo procesinės teisėmis ar proceso vilkinimo. Tokios nutartimi sukeliamos pasekmės yra neproporcingos siekiamam tikslui – proceso tvarkai. Teismas neįvertino, ar egzistuoja mažiau ribojančios priemonės, kurios leistų suderinti proceso tvarką ir pareiškėjo teisę į teisminę gynybą bei galimybę apginti pažeistus turtinius interesus.
25.8. Pernelyg formalus procesinių terminų taikymas, ignoruojant objektyvias kliūtis, gali lemti realios teisės kreiptis į teismą paneigimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą apima ne tik formalų priėmimą, bet ir realią galimybę būti išgirstam. Šiuo atveju pareiškėja buvo eliminuota iš proceso ne dėl piktnaudžiavimo ar aplaidumo, o dėl aplinkybių, kurių ji nekontroliavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias termino pareikšti finansinius reikalavimus atnaujinimo klausimus.
Dėl termino finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti (ne)atnaujinimo
19. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).
20. Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o taip pat po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
21. Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
22. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat, ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).
23. Teismų praktikoje pažymima, kad prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti finansinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1532-241/2015; 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-642-450/2019, 20 punktas; 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1-450/2024, 23 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Minėta nutartimi, be kita ko, išaiškinta, kad kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo AVNT interneto svetainėje dienos gali paskirtam nemokumo administratoriui pateikti reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (1 t., b. l. 125–129). Informacija apie bendrovės bankroto bylos iškėlimą AVNT interneto svetainėje patalpinta 2024 m. gegužės 28 d., todėl terminas pateikti finansinius reikalavimus pasibaigė 2024 m. liepos 1 d. (https://nemokumas.avnt.lt/public/case/edit/info?uuid=0a641918-8e5f-18eb-818e-f8a2c4a308a9).
25. Pareiškėjos nemokumo administratorius A. Kumpaitis į bendrovės nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjantį teismą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2025 m. gruodžio 21 d. (į bendrovės nemokumo administratorę – 2025 m. gruodžio 15 d.). Pareiškėjos prašymas grindžiamas tuo, kad: A. Kumpaitis pareiškėjos nemokumo administratoriumi tapo 2025 m. rugpjūčio 13 d.; jam apie iškeltą bendrovės bankrotą tapo žinoma tik 2025 m. III–IV ketvirčiais, kai buvo pradėta pareiškėjos sandorių analizė, buvo gauti duomenys iš J. T. ir buvo leista susipažinti su pareiškėjos finansiniais duomenimis, kurie buvo saugomi ikiteisminio tyrimo medžiagoje.
26. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis, todėl pareiškėjos prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad vien nemokumo administratoriaus pasikeitimas ir vėlesnis jam tapęs žinomas reikalavimas, savaime negali būti pripažįstami pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Be to, finansinio reikalavimo pateikimo terminas yra praleistas akivaizdžiai reikšmingai (daugiau nei metus), todėl tenkinus pareiškėjo prašymą, būtų paneigta bankroto proceso esmė ir pažeisti ekonomiškumo, proceso koncentracijos bei kreditorių interesų užtikrinimo principai.
27. Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atskirojo skundo argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad: i) pareiškėjos nemokumo administratoriui A. Kumpaičiui apie pareiškėjos reikalavimo teisę į bendrovę nebuvo žinoma iki 2025 m. lapkričio 20 d., t. y. iki kol gavo dokumentus iš J. T.; ii) pareiškėjos finansiniai dokumentai buvo paimti ikiteisminiame tyrime ir tik 2025 m. lapkričio 13 d. buvo gautas prokurorės leidimas susipažinti su jais; iii) dokumentams grįžus iš Lietuvos teismo ekspertizės centro bei suderinus su tyrėja jai tinkamą laiką, 2025 m. gruodžio 3 d. buvo faktiškai susipažinta su pareiškėjos buhalteriniais dokumentais; iv) pareiškėjos bankroto byloje 2025 m. II ir III ketvirtyje vyko nemokumo administratorių kaita, pareiškėjos vadovas R. M., kuris taip pat buvo ir bendrovės vadovas nepaisė teismo nutarčių ir įpareigojimų perduoti dokumentus, jam skirtos baudos bei apribota galimybė vykdyti juridinio asmens vadovo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentais sutinka.
28. Visų pirma, nors nagrinėjamu atveju terminas pateikti finansinius reikalavimus bendrovės bankroto byloje kreditoriams pasibaigė dar 2024 m. liepos 1 d., tačiau tai savaime nereiškia, kad toks terminas negali būti atnaujinamas vadovaujantis pareiškėjos pateiktais duomenis, kuriais grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba.
29. Antra, sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, be kita ko, yra privaloma įvertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. šios nutarties 22 punktą).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-600-432/2025 iškelta pareiškėjos bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Alisanta“. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi atstatydino iš pareiškėjos nemokumo administratorės pareigų UAB „Alisanta“ ir naująja BUAB „Verslo startas“ nemokumo administratore paskyrė UAB „Tigesta“. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi UAB „Tigesta“ atstatydinta iš pareiškėjos nemokumo administratorės pareigų ir naujuoju nemokumo administratoriumi paskirtas A. Kumpaitis (6 t., b. l. 67–70, 83–87).
31. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjos nemokumo administratorius A. Kumpaitis: i) 2025 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrių, prašydamas leisti susipažinti su ikiteisminiame tyrime paimtais pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentais ir daryti reikalingų dokumentų kopijas (6 t., b. l. 71); ii) 2025 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę, prašydamas suteikti informacijos apie jai perduotus bendrovės finansinius dokumentus (6 t., b. l. 75); iii) 2025 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrių, prašydamas leisti susipažinti su ikiteisminiame tyrime paimtais pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentais ir daryti reikalingų dokumentų kopijas, leisti susipažinti su specialisto išvada ikiteisminiame tyrime ir pasidaryti specialisto išvados kopiją (6 t., b. l. 73); iv) teikė užklausas J. T. atstovui dėl informacijos ir duomenų, susijusių su reiškiamu finansiniu reikalavimu; 2025 m. lapkričio 20 d. iš J. T. atstovo gavo duomenis apie 50 000 Eur avansinius mokėjimus ir kt.(6 t., b. l. 79–82); v) 2025 m. gruodžio 3 d. susipažino su ikiteisminio tyrimui perduotais pareiškėjos finansiniais duomenimis ir specialisto išvada (6 t., b. l. 62–66).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje pateiktų duomenų visuma (žr. šios nutarties 30 ir 31 punktus) sudaro pagrindą nuspręsti, kad pareiškėjos nemokumo administratorius A. Kumpaitis, 2025 m. rugpjūčio 13 d. tapęs pareiškėjos nemokumo administratoriumi, veikė aktyviai ir rūpestingai, ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, jog išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjos finansiniu reikalavimu bendrovės atžvilgiu.
33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad pareiškėjos nemokumo administratoriui A. Kumpaičiui apie galimą pareiškėjos reikalavimo teisę į bendrovę nebuvo žinoma iki to momento, kai 2025 m. lapkričio 20 d. iš J. T. buvo gauti dokumentai apie pareiškėjos pervestus 100 000 Eur bei 2022 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria bendrovė turėjo grąžinti pareiškėjai 100 000 Eur per vienerius metus po sandorio sudarymo t. y. iki 2023 m. vasario 28 d. Be to, pareiškėjos nemokumo administratorius A. Kumpaitis 2025 m. gruodžio 3 d. papildomai patikrinęs pareiškėjos buhalterinius duomenis, nustatė, kad bendrovė pagal 2022 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį pareiškėjai nebuvo sumokėjusi. Taigi, tiek 2025 m. lapkričio 20 d. gauti duomenys, tiek 2025 m. gruodžio 3 d. atliktas duomenų patikrinimas, galėjo suponuoti pareiškėjos nemokumo administratoriaus nuomonę dėl kreipimosi į bendrovės bankroto bylą, pareiškiant joje finansinį reikalavimą. Pareiškėjos nemokumo administratorius A. Kumpaitis 2025 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę prašydamas įrašyti pareiškėją į bendrovės kreditorių sąrašą (6 t., b. l. 76). Be to, pareiškėjos nemokumo administratorius A. Kumpaitis 2025 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas atnaujinti pareiškėjai terminą pareikšti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje bei patvirtinti pareiškėjos 106 821,92 Eur finansinį reikalavimą (6 t., b. l. 2–19). Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nemokumo administratorius būtų sąmoningai delsęs pateikti reikalavimą bendrovei.
34. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesnės pareiškėjos nemokumo administratorės galėjo pareikšti finansinį reikalavimą anksčiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja ankstesniu laikotarpiu buvo atstovaujama kitų nemokumo administratorių ir jos žinojo apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, savaime nereiškia, jog egzistavo reali procesinė galimybė pagal turimus duomenis nustatyti reikalavimo pagrindą ir atitinkamai pareikšti finansinį reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos finansiniai dokumentai buvo perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriui (6 t., b. l. 71, 73), taigi, pareiškėjai (jos nemokumo administratoriams) buvo neprieinami ir ji (jie) objektyviai neturėjo galimybės šiais duomenimis disponuoti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos nemokumo administratorius A. Kumpaitis (ar ankstesnės nemokumo administratorės) anksčiau žinojo informaciją, susijusią su galima bendrovės skola pareiškėjai. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma nepatvirtina, kad tiek ankstesnės pareiškėjos nemokumo administratorės, tiek A. Kumpaitis anksčiau žinojo apie galimą pareiškėjos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.
35. Ketvirta, pagal JANĮ nuostatas klausimas dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo gali būti sprendžiamas iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-567/2024, 46 punktas; 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-647-567/2024, 39 punktas). Atsižvelgus į tai, kad bendrovės likvidavimo terminas buvo pratęstas iki 2026 m. balandžio 20 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat įvertinus apeliantės reiškiamo reikalavimo pagrindą (dėl skolos priteisimo), nėra pagrindo pripažinti, jog termino atnaujinimas pernelyg užtęstų bankroto procesą ir (ar) galėtų sukelti kitokio pobūdžio nepateisinamų neigiamų pasekmių.
36. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, pripažįsta, kad pareiškėjos nemokumo administratorius A. Kumpaitis terminą kreiptis dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo praleido dėl objektyvių priežasčių.
37. Minėta, kad sprendžiant dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo, prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti finansinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui (žr. šios nutarties 23 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs termino praleidimo laikotarpį (virš 1 metų), susidariusią faktinę situaciją besikeičiant nemokumo administratoriams, apeliantės reiškiamo reikalavimo pagrindus (reikalavimas dėl skolos priteisimo) ir galimas pasekmes, kai terminas reikalavimui pareikšti neatnaujinamas, taip užkertant kelią jo galimam pagrįstumui įvertinti, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė formaliam termino taikymui, o ne klausimui išnagrinėti iš esmės, todėl nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti. Nesant duomenų, kad dėl apeliantės praleisto termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti būtų užvilkintos nemokumo (bankroto) procedūros, nenustačius apeliantės, kaip potencialios bendrovės kreditorės, akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti teisę teisėtus interesus ginti teismine tvarka (šiuo atveju – pareiškiant reikalavimą bendrovės bankroto byloje), pareiškėjai terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinamas (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis ir priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantei atnaujinamas terminas finansiniam reikalavimui bendrovės nemokumo (bankroto) byloje pareikšti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
39. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl finansinio reikalavimo esmės, todėl jo vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų pareiškėjos finansinio reikalavimo nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslo ir paskirties. Todėl yra pagrindas klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Verslo startas“ praleistą terminą pareiškimui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Teronta“ nemokumo (bankroto) byloje pateikti.
Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Verslo startas“ finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.