Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimo, kuriuo L. M. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Institucija) 2021 m. balandžio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VVTAIT-ANR_P-247-2021 L. M. už tai, kad ji 2021 m. kovo 10 d. apie 12.00 val. panaudojo motinos valdžią priešingai nepilnametės A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), interesams, kadangi, žinodama tėvų teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, būdama informuota apie galimą administracinės atsakomybės taikymą veikiant priešingai nepilnametės interesams, tyčiniais veiksmais neužtikrino nepilnametės dukters sveikatos apsaugos, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 7 punktą, 6 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaikų teisių užtikrinimo principą, t. y. nuo 2018 m. esant diagnozuotai ligai (skoliozei), kuri 2021 m. kovo 9 d. šeimos gydytojo medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta liga progresuojanti, vienašališkai, žinodama apie 2021 m. kovo 9 d. išrašytą medicininį siuntimą, nesutiko leisti nepilnametės tėvui Ž. M. pristatyti dukters į gydymo įstaigą gydymo efektyvumui įvertinti. Taip pat 2021 m. kovo 10 d. apie 12 val. L. M. pažeidė CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, tokiu būdu tyčia veikdama nesilaikė tėvų valdžios lygybės bei privalomos tėvų valdžios vykdymo principų, taip veikdama nurodė, jog geriau gaus baudą, kurią apskųs, tačiau tėvui neleis dukters vežti į gydymo įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. M. skundas tenkintinas.

7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. M. nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, ginčija pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. Nagrinėjamu atveju L. M. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, kad panaudojo motinos valdžią priešingai nepilnametės dukros interesams, kadangi, žinodama tėvų teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, būdama informuota apie galimą administracinės atsakomybės taikymą veikiant priešingai nepilnametės interesams, tyčiniais veiksmais neužtikrino nepilnametės dukters sveikatos apsaugos, t. y. nuo 2018 m. esant diagnozuotai ligai (skoliozei), kuri 2021 m. kovo 9 d. šeimos gydytojo medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta liga progresuojanti, vienašališkai, žinodama apie 2021 m. kovo 9 d. išrašytą medicininį siuntimą, nesutiko leisti nepilnametės tėvui Ž. M. pristatyti dukters į gydymo įstaigą gydymo efektyvumui įvertinti.

11. Administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Minimo straipsnio dispozicija yra blanketinė. Tėvų valdžios turinys yra įtvirtintas CK 3.155 straipsnyje, o privalomas tėvų valdžios vykdymas – CK 3.159 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja; už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai; tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams; už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

12. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas.

13. Minėto įstatymo 4 straipsnio 7 punkte numatyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais – vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo – kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtinta, kad vaiko teisė į sveikatą įgyvendinama vaikų ir jų tėvų sveikatos priežiūra; vaikų ligų prevencija, teikiant kvalifikuotą sveikatos priežiūrą.

14. Išnagrinėjęs bylą, aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar buvo pažeista nepilnametės mergaitės teisė, kad jos sveikata rūpintųsi ir tėvas. Nors pritartina, kad įstatymas numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau vien tai, kad tėvas nori dubliuoti gaunamas sveikatos paslaugas, o motina su tuo nesutinka, nesukelia motinai administracinės atsakomybės.

15. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Administracinis nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014).

16. Šioje byloje yra itin svarbi aplinkybė, kad šeimoje yra itin jautri situacija, tarp L. M. ir Ž. M. yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kurie sprendžiami teismuose, o būtent, nuo 2020 m. liepos 28 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjama jų skyrybų byla, kurioje sprendžiamas ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose 2021 m. gegužės 26 d. yra išnagrinėta Ž. M. baudžiamoji byla, kurioje jis pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo L. M. bei grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Nuosprendis neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. M. draudžiama artintis prie L. M., šalys dėl vaikų ir tėvo bendravimo, susitikimo su vaikais bendrauja per advokatus, Socialinių paslaugų centro ir Institucijos specialistus. Todėl šiuo atveju vertinant administracinės atsakomybės kilimo klausimą išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko teisių ir interesų užtikrinimą, antrame plane paliekant tėvų tolygių teisių įgyvendinimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad vaikai dėl savo ypatingos padėties – priklausomybės nuo suaugusiųjų žmonių – yra itin pažeidžiami (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis). Dėl to prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad pagal tėvų galimybes vaiko teisės turi būti užtikrinamos kuo efektyviausiomis priemonėmis ir tai labiausiai atitinka vaiko interesus. Nepilnametis vaikas turi teisę į geriausią įmanomą sveikatos priežiūrą. Tačiau vis tik nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – L. M. nepagrįstai susiaurina vaiko teisių įgyvendinimo apimtį laikydama, kad jeigu vienas tėvas rūpinasi vaiko sveikata, kitam tėvui rūpintis nėra būtina.

18. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vaiko teisė į sveikatos priežiūrą yra nedaloma ir esant faktui, kad vaiko sveikata yra tinkamai pasirūpinta, nepaisant kurio iš tėvų pastangomis, nėra pagrindo konstatuoti vaiko teisės pažeidimą sveikatos priežiūros srityje.

19. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, A. M. dėl konstatuotos stuburo patologijos nuo 2018 m. lapkričio 28 d. metų buvo konsultuojama privačioje T. S. įmonėje, esančioje Klaipėdoje, gydytojos T. S.. Skirtas reabilitacinis gydymas, pakartotinis vizitas numatytas po metų laiko. Mergaitė pas minėtą gydytoją pakartotinai lankėsi 2019 m. lapkričio 3 d., kurio metu taip pat buvo paskirtas gydymas, pakartotinis vizitas numatytas vėlgi po metų laiko. Pažymėtina, kad šeimoje susiklosčius konfliktinei situacijai, L. M. su dukromis iš Kretingos rajono išsikraustė į Prienų rajoną. 2020 m. rugpjūčio 17 d. Ž. M. pasiėmęs dukrą iš Prienų rajono, vežė ją į konsultaciją dėl stuburo pas gydytoją T. S. į Klaipėdą praėjus 9 mėnesiams po paskutiniojo vizito. Gydytoja nurodžiusi, kad mergaitės stuburo būklė išlieka stabili, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad mergaitei prasideda brendimo periodas, nurodė, kad rekomenduoja pas ortopedą-traumatologą lankytis 2 kartus metuose, kontrolinį vizitą paskyrė po 6 mėnesių.

20. Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 583 (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 2 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Įgyvendindama šią teisę, L. M. dukrą A. M. užregistravo pas šeimos gydytoją Prienų rajone pagal gyvenamąją vietą – VšĮ Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centre ir jame apsilankė prieš mokyklą profilaktinio sveikatos tikrinimo metu 2020 m. rugpjūčio 27 d., kuomet buvo diagnozuota ta pati stuburo patologija ir numatyta ortopedo konsultacija. Ortopedo konsultacija vyko 2020 m. rugsėjo 8 d. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje apžiūrint ortopedo traumatologo N. D., kuris rekomendavo nugaros raumenų stiprinimą, baseiną, mankštos tempimo pratimus ir gydymą pagal reabilitologo rekomendacijas, sanatorinį gydymą. Nurodė, kad kontrolinis vizitas po 9-12 mėnesių. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. buvo apžiūrėta 2020 m. spalio 7 d. gydytojo reabilitologo VšĮ Prienų ligoninėje gydytojos K. Č., sudaryta gydymo programa. 2020 m. lapkričio 16 d. VšĮ Prienų ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos E. B. išrašas patvirtina, kad A. M. buvo sudaryta individuali reabilitacijos programa, kurią vykdė reabilitacijos specialistų komanda. Po taikytų reabilitacijos procedūrų komplekso ligonės būklės pagerėjo, asimetrija sumažėjo, tolerancija fiziniam krūviui padidėjo, judesių amplitudė padidėjo. Rekomenduota namuose savarankiškai tęsti kineziterapijos pratimus pagal išmoktą judesių programą, režimas paaiškintas (1 t., b. l. 45-48).

21. 2021 m. kovo 10 d. Ž. M. užregistravo dukrą A. M. pas specialistę T. S. ir apie tai per savo advokatą 2021 m. kovo 8 d. 20:51 val. informavo L. M. atstovą. L. M. 2021 m. kovo 9 d. 8:53 val. el. paštu savo atstovui nurodė perduoti informaciją, kad dukrai dar ne laikas pas ortopedą, ji į Klaipėdą nevyks, nėra siuntimo pas gydytoją (1 t., b. l. 10, 14-15). 2021 m. kovo 9 d. VšĮ Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja S. B. išdavė siuntimą vaikų traumatologo konsultacijai. Kaip nurodyta siuntime – konsultuota telefonu (1 t. , b. l. 16). Į Instituciją ir Socialinių paslaugų centrą dėl tarpininkavimo paslaugų pasikreipus Ž. M. atstovui ir nurodžius, kad galimai yra daromas administracinis nusižengimas, Institucijos atstovei nuvykus pas L. M., ši paaiškino, kad nesutinka, jog dukra važiuotų su tėčiu pas gydytojus, kadangi pas gydytojus buvo 2020 m. rugsėjo pradžioje ir ortopedas rekomendavo pasirodyti konsultacijai po 9 mėnesių. Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro pateiktame rašytiniame 2021 m. kovo 9 d. L. M. paaiškinime nurodytos tapačios aplinkybės, papildomai pažymėta, kad gydytojo ortopedo konsultacijos išvados yra internetiniame portale esveikata.lt ir tėvas pats gali viską matyti. Būtinybės tokį kelią vežti vaiką nėra, ypač karantino metu, pati A. M. nesutinka tokį kelią važiuoti. Pagal gydytojo rekomendacijas dukrą ortopedo konsultacijai užregistruos pati. (1 t., b. l. 21, 29).

22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole ir pirmosios instancijos teismo protokole suformuotas kaltinimas, kad L. M., žinodama apie dukrai nustatytą ligą ir apie esantį išrašytą gydytojos siuntimą, neleido tėvui dukros pristatyti į gydymo įstaigą. Tačiau nagrinėjamu atveju nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, jog siuntimas buvo išrašytas tik formaliai, Ž. M. telefonu dieną prieš paprašius gydytojos jį išrašyti, gydytojai neapžiūrėjus pacientės, o nurodžius anksčiau nustatytą diagnozę, kurios pagrindu L. M. lankėsi pas specialistus Alytuje ir Prienuose, kuomet buvo pritaikytas gydymas. Šios aplinkybės patvirtina, kad siuntimas išduotas ne esant poreikiui ar blogėjant mergaitės fizinei būklei, o tėvo subjektyviu prašymu, prieš tai užregistravus dukrą pas privačią gydytoją T. S..

23. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat sutinka su skundo argumentu, kad L. M. su dukromis persikėlus gyventi į Jiezną, natūralu, kad perkeliamos ir sveikatos priežiūros paslaugos pagal gyvenamąją teritoriją. Pažymėtina, kad byloje nėra sprendžiamas gydytojų ir specialistų kompetencijos klausimas, todėl tiek vienų gydytojų, kineziterapeutų ar reabilitologų, tiek kitų teikiamos išvados byloje yra neginčytinos. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitei nei vieni medikai nenustatė būtinosios/skubios medicininės pagalbos poreikio, o priešingai, net ir gydytoja T. S. paskutinio apsilankymo pas ją metu nurodė, kad būklė stabili, nekvestionuojamas ir vėlesnis (2020 m. rugsėjo 8 d.) gydytojo N. D. nurodymas, kad pakartotinai A. M. reikia pristatyti ortopedo apžiūrai po 9-12 mėnesių. Ką L. M. sėkmingai ir padarė – su dukra 2021 m. gegužės 13 d. apsilankiusi pas ortopedą ir 2021 m. birželio 7 d. pas reabilitologą (2 t., b. l. 35-38).

24. Taigi akivaizdu, kad priešingai nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, buvo įgyvendintas vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo principas, įtvirtintas Įstatymo 4 straipsnio 7 punkte, taip pat įgyvendinta vaiko teisė į sveikatą, kaip tai numatyta Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose bei įgyvendintas tėvų valdžios turinys, kad tėvai turi pareigą pasirūpinti vaikų sveikata (CK 3.155 straipsnio 2 dalis) ir vaiko teisė sveikai vystytis, kaip tą numato CK 3.161 straipsnio 1 dalis.

25. Kaip jau minėta, sutiktina su pirmos instancijos teismo teiginiu, kad tėvo ir motinos pareigos ir teisės yra lygios bei, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.156 straipsnis ir 3.159 straipsnio 2 dalis), tačiau kaip nurodo L. M. ir savo apeliaciniame skunde – ji nėra uždraudusi ar apribojusi Ž. M. rūpintis savo dukrų sveikata, vežti jas į konsultacijas, tačiau nagrinėjamu atveju nesutiko su pasirinktu Ž. M. būdu – esant specialisto nurodymui, kad pakartotinė apžiūra turi būti po 9-12 mėnesių nuo apžiūros, vykusios 2020 m. rugsėjo 8 d., jis norėjo dukrą vežti 2021 m. kovo 10 d. pas privačią specialistę Klaipėdoje nesant poreikiui. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad tai, jog L. M. atsisakė patenkinti Ž. M. norą dubliuoti gaunamas sveikatos priežiūros paslaugas ir vežti dukrą gydyti privačiai, kai jau yra sudarytas ir pradėtas naujas gydymo planas, niekaip nepažeidžia administracinio nusižengimo protokole nurodytų įstatymų nuostatų ar tėvo teisės rūpintis savo dukros sveikata, ar kaip nurodo pirmosios instancijos teismas – dukros teisės, kad jos sveikata pasirūpintų ir tėvas. Tai, kad Ž. M. užtikrinama teisė rūpintis dukrų sveikata patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga, pvz., jaunesniajai dukrai nustačius beveik analogišką diagnozę, Ž. M. ją veža pas specialistus į Kauną.

26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).

27. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko nepagrįstai L. M. pripažino padariusią administracinį nusižengimą, kurio ji nepadarė, todėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimas naikintinas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo administracinių nusižengimų teisena nutraukiama nesant veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną L. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.