Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios mažosios bendrijos „Pagalbinė ranga“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Mariaus Žvinklio pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovas D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau ir MB) „Pagalbinė ranga“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Marius Žvinklis. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 12 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi buvusiam įmonės vadovui D. B. skirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, o 2022 m. liepos 25 d. nutartimi apribota teisė vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

4. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimis patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

5. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6. Teisme gautas nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu dėl buvusio įmonės vadovo D. B. kaltės.

7. Nurodė, kad iš įmonės 2019–2020 m. finansinės apskaitos registrų nustatė, kad pas atsakovą 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 44 784,95 Eur Įmonės lėšų. Šią sumą atsakovas pripažino pasirašydamas 2020 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą. Atsakovas per 2021 m. laikotarpį iš Įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išsigrynino 75 680 Eur sumą. Pagal 2022 m. balandžio 23 d. įmonės atsargų likučių registrą matyti, kad įmonė turi atsargų už 7 385,98 Eur sumą Iki šiol šių lėšų atsakovas bankroto administratoriui neperdavė, dokumentų, pagrindžiančių jų panaudojimą įmonės reikmėms – nepateikė.

8. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-245-923/2022, be kita ko, nustatė, kad atsakovas iš įmonės kasos paėmęs 34 455,18 Eur sumą panaudojo asmeniniams poreikiams. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1082-894/2023, 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių bankroto administratorius ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 227 783,73 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 227 783,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (priedas). Šis sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. spalio 5 d.

9. Jeigu atsakovas būtų perdavęs bankroto administratoriui įmonės turtą ir nebūtų naudojęs įmonės lėšų savo asmeniniams poreikiams tenkinti, įeškovė turėtų turto už 227 783,73 Eur sumą, kurios pakaktų atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais (reikalavimų suma sudaro 134 554,16 Eur sumą). Kadangi kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į ieškovės turtą yra apribotos ir iš dalies panaikintos (nes atsakovas panaudojo ieškovės turtą asmeniniams poreikiams tenkinti), įmonės bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu.

10. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių (civilinėje byloje Nr. e2-1082-894/2023) nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje, kadangi abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, o pirmesnėje civilinėje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė atsakovo padaryta žala ieškovei, kuri reikšminga ir šioje byloje. Dėl atsakovo tyčinio veikimo, t. y. neperdavimo bankroto administratoriui įmonės turto ir įmonės lėšų panaudojimo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ieškovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl turėtų būti pripažinta, kad įmonės bankrotą tyčia sukėlė atsakovas – D. B..

12. Pažymėtina, kad apie priimtą pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu D. B. buvo informuotas 2023 m. spalio 31 d. išsiunčiant pranešimus el. ryšių sistema (EPP , įteikta 2023-11-12, 2024-01-03) ir atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių apie netinkamą jo informavimą. Darytina išvada, kad atsakovas apie teismo procesą buvo informuotas tinkamai, turėjo galimybę iki teismo posėdžio pateikti atsikirtimus į pareiškimą ir juos patvirtinančius įrodymus. Prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo ir papildomų dokumentų pateikimo atsakovas nemotyvavo, nepagrindė, kad dėl svarbių priežasčių negalėjo pasirengti bylos nagrinėjimui, prašymas pateiktas pavėluotai, dėl ko tokio prašymo tenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Dėl išdėstyto prašymas atmestinas.

13. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apie teismo posėdį šalys informuotos 2024 m. sausio 3 d. viešu paskelbimu, t. y. CPK nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

14. JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant ginčus nemokumo proceso metu, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

15. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių byloje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškimą, išsamių rašytinius paaiškinimų ar kitų įrodymų, susijusius su nagrinėjamu klausimu. Prašyme nekonkretizuota kokius liudytojas atsakovas prašo apklausti, kokias aplinkybes siekia įrodinėti šiais įrodymais. Dėl išdėstyto, pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenustatyta.

16. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

17. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

20. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius kaltu dėl įmonės bankroto laiko buvusį vadovą D. B., dėl kurio veiksmų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos.

Dėl įmonės nemokumo momento

21. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018).

22. Bankroto byla įmonei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) iniciatyva iškelta 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. balandžio 12 d. Įmonė įkurta 2019 m. sausio 16 d., todėl finansinės ataskaitos Registrų centrui pateiktos už 2019-2020 m. Vėlesnių ataskaitų įmonė neteikė.

23. 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi teismas iš įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 metus nustatė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės turtas sudarė 293 294 Eur (ilgalaikis - 73 982 Eur, trumpalaikis - 219 312 Eur, iš jo 57 881 Eur – atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai, per vienerius metus gautinos sumos – 161 420 Eur, pinigai 11 Eur. Įsipareigojimai sudarė 137 626 Eur (trumpalaikiai įsipareigojimai – 134 834 Eur, o ilgalaikiai – 2 792,00 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad atsakovė 2020 m. generavo 118 959 Eur pelno. Iš byloje esančios 2019 m. ataskaitos matyti, kad 2019 m. įmonės bendra turto vertė siekė 188 652 Eur (ilgalaikis – 50 943 Eur, trumpalaikis – 137 709 Eur). Įsipareigojimai sudarė 141 033 Eur, kurie visoje sumoje buvo trumpalaikiai, o ilgalaikių įsipareigojimų įmonė neturėjo. Remiantis viešais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) 2019 m. įmonė taip pat generavo pelną, kuris siekė 47 269 Eur.

24. Atsižvelgus į 2019-2020 m. finansinių ataskaitų duomenis, matyti, jog bendroje sumoje įmonės mokestiniai įsipareigojimai neviršijo įmonės turimo turto. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis įmonei priklausiusio turto buvo trumpalaikis, kuris teismų praktikoje įprastai nėra priskiriamas turtui, užtikrinančiam kreditorių interesus.

25. Priežasčių, kodėl įmonės vadovas vėliau nebeteikė įmonės finansinių ataskaitų, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tokie įmonės vadovo veiksmai vertinami kaip siekis nuslėpti realią įmonės finansinę situaciją ir vertinami atsakovo nenaudai. Svarbu atsižvelgti į tai, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonės atžvilgiu jau buvo vykdomos 7 vykdomosios bylos, iš kurių 5 pradėtos vykdyti dar 2021 m., o kitos dvi 2022 m. pirmoje pusėje. Nesant finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra galimybės tiksliai nustatyti įmonės nemokumo momentą. Tačiau, įvertinus vadovo veiksmus jam neteikiant viešajai registrui įmonės finansinių ataskaitų, atsižvelgus į užvestų vykdomųjų bylų kiekį, darytina išvada, kad įmonė nemoki tapo 2021 m. (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas).

Dėl tyčinio bankroto požymių

26. Nemokumo administratorius tyčinį bankrotą iš esmės motyvuoja tuo, jog buvęs įmonės vadovas yra perėmęs, pasisavinęs įmonei priklausiusį turtą, todėl nėra galimybių atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

27. Svarbu pažymėti, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-923/2022 D. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendyje konstatuota, kad D. B. pripažino savo kaltę ir paaiškino teismui, kad būdamas MB ,,Pagalbinė ranga“ steigėjas ir direktorius, taip pat tvarkė ir bendrijos kasą ir pripažino iš kasos paėmęs 34 455,18 Eur, kuriuos panaudojo asmeniniams poreikiams. Jo tyčinius veiksmus patvirtino ir byloje esantys įrodymai, t. y.: MB ,,Pagalbinė ranga“ banko sąskaitų išrašuose už laikotarpį nuo 2019-10-08 iki 2020-03-13 užfiksuotas 9 900,40 Eur sumokėjimas už atliktas paslaugas į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Rovolut Payments; laikotarpiu nuo 2019-10-23 iki 2020-03-13 į atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaitas įtrauktas 24 554,78 Eur panaudojimas pagal pinigų išmokėjimo kvitus, kasos pajamų orderius. Šios aplinkybės laikytina prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

28. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1082-894/2023, kuriuo BMB „Pagalbinė ranga“ iš D. B. priteista 227 783,73 Eur žala, 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą. Konstatuota, kad žala konkrečiu atveju buvo skaičiuojama pagal atsakovo ieškovės nemokumo administratoriui neperduoto ir atsakovo ne ieškovės interesais panaudoto turto vertę – iš viso 227 783,73 Eur. Nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, būtų išsaugotas ieškovės turtas, kuris būtų panaudotas ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, o kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį – preziumuotina. Šios aplinkybės taip pat laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

29. Taigi, iš aptartų duomenų matyti, jog D. B. yra pripažintas kaltu dėl MB „Pagalbinė ranga“ 34 455,18 Eur sumos pasisavinimo einant vadovo pareigas ir priteista 227 783,73 Eur žala esant jo, kaip įmonės vadovo, civilinei atsakomybei dėl nemokumo administratoriui neperduoto ir ne įmonės interesais panaudoto įmonei priklausančio turto. Taip pat svarbu akcentuoti, kad nemokumo administratorius du kartus su prašymais kreipėsi į teismą dėl teismo nuobaudos taikymo atsakovui dėl vengimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Abu kartus prašymai tenkinti. Tai taip pat leidžia daryti išvadą apie buvusio įmonės vadovo tikslą nuslėpti realią įmonės finansinę situaciją jos (ne)mokumo metu, trukdyti sklandžiam bankroto procesui.

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad MB „Pagalbinė ranga“ VMI (pareiškėjai bankroto byloje) mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. balandžio 27 d. pagal pateiktas deklaracijas bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio. Prievolės VMI nevykdymas tęsėsi ir iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. sausio 20 d. buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Mokestinės nepriemokos išieškojimas nebuvo rezultatyvus. Duomenų apie mokestinės prievolės vykdymo atidėjimą, mokėjimo išdėstymą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad VMI yra valstybės įstaiga, renkanti įmokas į valstybės biudžetą, kas atitinka CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą. Laikotarpiai, kuriais D. B. pasisavino įmonės turtą atlikdamas bankinius pavedimus į savo sąskaitą, yra nuo 2019 m. spalio 8 d. / 2019 m. spalio 23 d. iki 2020 m. kovo 13 d. Atsižvelgus vien į šiuos duomenis galima daryti išvadą, jog D. B., būdamas įmonės vadovu, žinodamas apie prievolę mokėti mokestines nepriemokas valstybės įstaigai, atliko mokėjimus į savo asmeninę banko sąskaitą, taip pažeisdamas CK 6.930 ¹ straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumą ir iš esmės sumažindamas galimybes kreditoriams patenkinti kreditorinius reikalavimus. Be to, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte esantį požymį patvirtina ir pareikštų bankroto byloje kreditorių reikalavimų susidarymo laikotarpiai.

31. Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog BMB „Pagalbinė ranga“ bankrotas buvo tyčinis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto pagrindu, o dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo – buvęs vadovas D. B. (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad buvęs vadovas pasisavino dalį įmonei priklausančių lėšų (34 455,18 Eur), neperdavė ir (ar) ne įmonės interesais panaudojo likusį įmonės turtą (227 783,73 Eur), dėl ko buvo ir yra apribotos (panaikintos) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą pažeidus CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų tvarką, jo vadovavimo laikotarpiu susiformavo visi mokestiniai įsipareigojimai, lėmę įmonės nemokumą. Tai taip pat patvirtina įmonės atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos, reikalavimų susidarymo laikotarpiai, taip pat tai, jog nebuvo mokamos įmokos į valstybės biudžetą (pvz.: VMI, VSDFV). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokiais vadovo veiksmai buvo sąžiningai siekiama įmonei naudingų vertingų tikslų, o ne apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, žinant, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, iš esmės pabloginama įmonės finansinė padėtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 3 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199, 290-291 straipsniais,

nutaria:

tenkinti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti BMB „Pagalbinė ranga“ (j. a. k. 304990392) bankrotą tyčiniu, o dėl tyčinio bankroto atsakingu pripažinti D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.