Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Pagalbinė ranga“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 29 d. priėmė ieškinį, nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2023 m. rugpjūčio 25 d., per teismo nustatytą 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą (iki 2023 m. rugsėjo 8 d. įskaitytinai) atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti nustatyto termino, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atsižvelgdamas į CPK 285 straipsnio 2 dalį, teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Iš byloje esančios medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi (c. b. Nr. eB2-1631-653/2022) ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas M. Ž.. 2022 m. balandžio 4 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 12 d. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad ieškovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei ėjo atsakovas.

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodomi turto, dokumentų ir informacijos perdavimo terminai, kaip numatyta JANĮ 57 straipsnyje. Vadovaujantis JANĮ 57 straipsnio 1 dalimi, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nustatyta, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Kaip minėta, nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. balandžio 12 d., todėl nuo šios datos atsirado atsakovo pareiga perduoti nemokumo administratoriui visą ieškovės turtą ir dokumentus.

Ieškovės teigimu, atsakovas jai neperdavė 65 477,62 Eur vertės ilgalaikio turto, nepateikė dokumentų, pagrindžiančių apie 44 784,95 Eur įmonės lėšų gautų pagal avanso apyskaitą, 75 680 Eur įmonės lėšų atsakovo išgrynintų iš ieškovės banko sąskaitos, 7 385,98 Eur vertės įmonės atsargų panaudojimą įmonės reikmėms. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-923/2022 nustatyta, kad atsakovas iš ieškovės kasos paimtas 34 455,18 Eur pinigines lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams. Iš viso atsakovo padaryta ieškovei žala sudaro 227 783,73 Eur (65 477,62+44 784,95+75 680+7 385,98+34 455,18). Atsakovo žalos atlyginimo prievolė kyla iš turto neperdavimo nemokumo administratoriui JANĮ 57 straipsnio 1 dalies pagrindu ir dėl ieškovės turto ir piniginių lėšų pasisavinimo (neperdavimo) bei jų panaudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti, taip pat pažeidus CK 2.87 straipsnio nuostatas.

Ieškovė aplinkybėms apie atsakovo ieškovei neperduotą 65 477,62 Eur vertės ilgalaikį turtą, apie atsakovo paimtas 44 784,95 Eur pinigines lėšas, atsakovo išgrynintas 44 784,95 Eur pinigines lėšas, apie atsakovo neperduotas 7 385,98 Eur vertės atsargas įrodyti pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2022 m. gegužės 6 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, 2020 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą, Pinigų išgryninimo suvestinę ir banko sąskaitos išrašą, 2022 m. balandžio 23 d. atsargų likučių registrą, 2022 m. balandžio 23 d. ilgalaikio turto apyvartos registrą. Atsakovas įrodymų, galinčių paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė. Ieškovės nurodyta aplinkybė apie atsakovo 34 455,18 Eur piniginių lėšų pasisavinimą ir panaudojimą asmeniniams poreikiams yra patvirtinta Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-923/2022. Šios aplinkybės ieškovė įrodinėti neprivalo, kadangi jos laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Kadangi atsakovas nepaneigė ieškovės nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių dėl 227 783,73 Eur vertės turto netinkamo panaudojimo ir jo neperdavimo nemokumo administratoriui, nepateikė teismui kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog minėtos vertės turtas buvo panaudotas ieškovės interesais, ir atsakovas laikėsi lojalumo ieškovei pareigos bei nepažeidė įstatymų reikalavimų, todėl tokie atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais.

Žala šiuo konkrečiu atveju skaičiuojama pagal atsakovo ieškovės nemokumo administratoriui neperduoto ir atsakovo ne ieškovės interesais panaudoto turto vertę – iš viso 227 783,73 Eur. Taip pat nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, būtų išsaugotas ieškovės turtas, kuris būtų panaudotas ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 227 783,73 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – pareiga mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 29 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 2 684 Eur žyminis mokestis ir 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai mažajai bendrijai „Pagalbinė ranga“, juridinio asmens kodas 304990392, iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227 783,73 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 73 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 227 783,73 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 73 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 684,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) ir 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 centų) teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

Sprendimo už akių patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.