Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-116-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
2A-116-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13500-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Galina Blaževičė, Izolda Nėnienė
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-116-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13500-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.1; 3.4.1.2; 3.3.1.15; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Galinos Blaževič ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant M. M.,

dalyvaujant apelianto (atsakovo) V. S. atstovui advokatui A. D. ieškovei S. S.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-377-944/2016 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje (1 tomas b. l. 3 – 8) prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių dukrų L. S. ir D. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukrų išlaikymui po 145 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise paskiriant tvarkyti ieškovę, ir 870 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01, skaičiuojant po 435 Eur kiekvienai dukrai; pripažinti transporto priemonę Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo nuosavybe; nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukromis ir dalyvavimo jas auklėjant pagal ieškovės ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas atsakovo elgesys šeimoje. Nuo 2015 m. pradžios su atsakovu negyvena, nuo 2015 m. balandžio mėnesio atsakovas neteikia vaikams išlaikymo. Atsakovas su dukromis bendrauja nereguliariai, nesilaiko susitarimų, todėl tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Santuokos metu nekilnojamojo, kilnojamojo turto šalys neįgijo. Automobilis registruotas atsakovo vardu, ieškovė piniginėmis lėšomis prie jo įsigijimo neprisidėjo, todėl prašo pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, sau kompensacijos nereikalauja.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (1 tomas b. l. 63 – 67) prašė suteikti laiko susitaikyti ir bylą nutraukti, o nepavykus sutuoktinių sutaikyti, santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad priežasčių skirtis nėra. 2015-06-03 išvyko į užsienį dirbti, tuo metu bendravo su žmona, būdamas užsienyje nuo 2015-06-03 iki 2015-12-16 kiekvieną mėnesį siuntė pinigus žmonos ir vaikų išlaikymui, todėl nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu. Nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kadangi tėvai turi rūpintis vaikais po lygiai. Dukromis rūpinasi, mano, kad joms nesaugu gyventi su ieškove name (duomenys neskelbtini), nes namas yra avarinės būklės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Nutraukė ieškovės S. S. ir atsakovo V. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. S. paliko santuokinę pavardę „S.“, atsakovui V. S. paliko prigimtinę pavardę „S.“.

Pripažino transporto priemonę Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. S. asmenine nuosavybe.

Nustatė nepilnamečių D. S. ir L. S. gyvenamąją vietą su motina S. S..

Priteisė iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. S. ir L. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-07-07) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisė iš atsakovo V. S. dukroms D. S. ir L. S. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01, kiekvienai po 435 Eur. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę S. S..

Nustatė atsakovo V. S. bendravimo su nepilnametėmis dukromis D. S. ir L. S. tvarką:

V. S. su dukromis bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su S. S..V. S. su vaikais praleidžia kiekvieną savo gimtadienį bei Tėvo dienos savaitgalį.Vieną dieną pagrindinių metų švenčių: Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų, t. y. lyginiais metais pirmą švenčių dieną su vaikais praleidžia S. S., antrą – V. S., o nelyginiais metais pirmą šių švenčių dieną su vaikais praleidžia V. S., antrą – S. S..Nelyginiais metais su vaikais Naujuosius metus sutinka V. S., o lyginiais metais – S. S..V. S. su vaikais praleidžia tris savaites vaikų vasaros atostogų, laiką derinant šalių tarpusavio susitarimu.V. S. su vaikais praleidžia pusę vaikų žiemos, rudens ir pavasario atostogų, laiką derinant su S. S., bet ne vėliau prieš 5 dienas.Išsivežant vaikus už Lietuvos Respublikos ribų, V. S. įsipareigoja gauti S. S. rašytinį ir/ar žodinį sutikimą bei kelionės metu informuoti S. S. apie vaikų sveikatos būklę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su motina telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis.S. S. išvykstant su vaikais ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, ji turi gauti V. S. rašytinį ir/ar žodinį sutikimą bei kelionės metu informuoti V. S. apie vaikų sveikatos būklę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis.Prieš vaikų susitikimus su tėvu, S. S. turi V. S. informuoti telefonu apie priežastis, dėl kurių negali įvykti susitikimas (vaikų sveikatos sutrikimai, užklasiniai užsiėmimai, stichinės nelaimės, svarbios giminių ar šeimos narių šventės, laidotuvės) ir kitą susitikimą derina abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į šalių užimtumą ir nepilnamečių šalių vaikų interesus.Šalys turi nedelsiant informuoti viena kitą apie vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, apie vaikų mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su dukromis galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.).

Priteisė iš atsakovo V. S. ieškovei S. S. 494,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė iš atsakovo V. S. valstybei 172 Eur žyminį mokestį ir 6,20 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.

Dėl santuokos nutraukimo. Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių teismas sprendė, kad nei viena šalis neįrodė, jog santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės, kad abu sutuoktiniai maksimaliai nesistengė išsaugoti šeimą, spręsti iškilusių problemų tarpusavio sutarimu, ieškoti pagalbos dėl kilusių sunkumų. Teismas darė išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalies argumentai

Ieškovei prašant, teismas transporto priemonę Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovo asmenine nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2015-06-03 iki 2015-12-16 dirbo užsienyje, šiuo metu vėl yra išvykęs į užsienį dirbti, numatytas darbo laikotarpis nuo 2016-06-13 iki 2016-12-31, todėl sprendė, kad atsakovas fiziškai negalėtų pasirūpinti dukromis. Byloje teismas nenustatė duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių L. S. ir D. S. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (6,5 ir 4 metai), į tai, kad byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaikų poreikius, tačiau vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma 335-548 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečių dukrų poreikiams patenkinti, todėl teismas laikė, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių, todėl abu tėvai turėtų skirti šią sumą nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teismas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams L. S. ir D. S. priteisė išlaikymą po 145 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-07-07) iki vaikų pilnametystės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nustatė, kad atsakovas mokėjimo nurodymais vaikams pervesdavo pinigines lėšas po bylos iškėlimo teisme, nuo 2015-07-07, tačiau duomenų, kad pervesdavo pinigus ieškovės nurodytu laikotarpiu – 2015-04-01 iki 2015-07-01, atsakovas nepateikė. Teismas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintino ir iš atsakovo priteisė 870 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nesutiko, tačiau savo nesutikimo nepagrindė. Teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti ieškovės prašomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ją pakoreguojant.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniame skunde (2 tomas, b. l. 4 – 11) prašo panaikinti 2016-07-04 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį priimant buvo padaryta materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, susijusios su skyrybų bylų nagrinėjimo teismuose specifika; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimais, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; bendravimo tvarkos nustatymo specifika, kuri neturi pažeisti proporcingumo, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų ir vaikų interesų; bylinėjimosi išlaidų specifika, kuri neturi pažeisti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo taisyklių. Teismas bylą nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir atsakovas raštu pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, kadangi sudarė laikiną darbo sutartį iš kurios matyti, kad nuo 2016-06-13 iki 2016-12-31 atsakovas dirbs ir gyvens (duomenys neskelbtini), tačiau teismas minėtų aplinkybių nepripažino svarbiomis ir nagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant dėl ko atsakovui buvo apribota teisė kreiptis į teismą. Tuo pačiu teismas pažeidė skyrybų bylų nagrinėjimo teismuose taisykles. Teismas privalėjo imtis CPK 376 straipsnio 2 dalyje, 384 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos - priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tarp kurių galėjo būti nustatytas ir iki 6 mėnesių terminas sutuoktiniams susitaikyti, dėl ko negalima daryti kategoriškos išvados, jog sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Tokiu būdu nebuvo tinkamai apsaugoti mažamečių vaikų teisės ir interesai, jog šie augtų darnioje šeimoje - tarp ieškovės ir atsakovo. Be to, teismas, nagrinėdamas šią santuokos nutraukimo bylą turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškinys buvo pareikštas praėjus nepilnam mėnesiui nuo ieškovės ir atsakovo gyvenimo skyrium, o teismui nesiėmus vaidmens sutuoktinius sutaikyti, buvo pažeistas viešasis interesas, nes valstybės vaidmuo šeimos bylose yra šeimos vertybių gynimas ir vaiko teisių bei interesų apsauga. Teismas nevertino atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių dėl ieškovės motinos įtakos šalių santuokai. Ieškovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kad atsakovas nuo 2015 m. balandžio mėn. negyveno su ieškove ir apskritai neteikė vaikams jokio išlaikymo. Atsakovas su ieškove gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2015 m. birželio pirmos pusės, tai galėtų patvirtinti liudytojai. Nustatytos bendravimo tvarkos 1, 5, 7, 8 punktai neproporcingai apribojo atsakovo, kaip sąžiningo tėvo, teises bei galimybes dalyvauti auklėjant vaikus ir bendrauti su jais, dėl to pažeidžiami tiek atsakovo, tiek ir vaikų interesai, nes bendravimo tvarka nėra sukuriamos lygios teisės atsakovui auklėti vaikus. Byloje nėra duomenų apie tai, jog bendravimo tvarka būtina nustatyti atsakovo minimalų bendravimą su mažametėmis dukromis dėl to, kad atsakovas negalėtų traumuoti vaikų psichologiškai, darytų įtaką vaikų brandai ir pasaulėžiūrai, dėl ko bendravimas neatitiktų vaikų individualių interesų, norų ir pažiūrų. Turi būti keistinos teismo patvirtintos bendravimo sąlygos į tokias sąlygas, kurios numato teisę atsakovui matytis su mažametėmis dukromis kas antrą visą kiekvieno mėnesio savaitę ir pusę vaikų vasaros atostogų. Be to, turi būti abiems tėvams suvienodintos sąlygos išvykstant į užsienį su vaikais gauti vienas kito sutikimą Teismas, priteisdamas iš ieškovo 494,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, priskaičiavo visas patirtas išlaidas už advokato padėjėjos paslaugas, kai tuo tarpu priteistinos maksimalios išlaidos turėjo būti sumažintos iki 400 Eur, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti keistina iš 494,44 Eur į 402,44 Eur ((400+41+41)*0,92-41). Ieškovė, kurios finansinė padėtis sunki ir šiuo metu yra Mykolo Romėno universiteto (duomenys neskelbtini) studentė, turėjo turėti gebėjimą pati parengti ieškinį ir pati vesti bylą teisme arba pasinaudoti nemokama valstybės teisine pagalba. Atsakovas prie šio apeliacinio skundo teikia rašytinį įrodymą - liudytojo A. V. paaiškinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (1 tomas b. l. 18 – 23) ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismas atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pagrįstai laikė nesvarbiu, pripažino piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Ieškinys teisme gautas 2015 m. liepą, o atsakovo atsiliepimas į ieškinį gautas 2016-01-29 (proceso metu jam buvo paskelbta paieška, kadangi piktybiškai vengė priimti bet kokius jam adresuotus laiškus). Apie procesą atsakovui buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsakovas nepasirūpino tinkamu atstovavimu, nesidomėjo bylos eiga. Be to, atsakovui buvo žinoma, kad teismo posėdis įvyks 2016-06-16 ir, sudarydamas darbo sutartį, atsakovas teismo neinformavo apie savo ketinimus išvykti, neprašė teismo posėdžio paankstinti ryšium su išvykimu, tad akivaizdu, kad atsakovas siekė vilkinti procesą. Praėjus daugiau nei metams nuo santuokos faktiško nutrūkimo, bendro ūkio nevedimo ir ieškovei nesutinkant taikytis, teismas nepadarė jokio įstatymo pažeidimo neskirdamas termino ieškovei su atsakovu susitaikyti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas priėmė teisingą sprendimą. Pas vaikus kartais atsakovas atvažiuodavo, tačiau jiems nieko nėra atvežęs. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos V. S., G. J.. Atsakovas pradėjo dukroms mokėti pinigus tik 2015 m. birželyje, kuomet atsakovui ieškovė pateikė susipažinti ir pasirašyti bendrą prašymą santuokai nutraukti ir sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu. Be to, atsakovas ir šiuo metu nemoka dukroms jokio išlaikymo nuo 2015-10-15. Nustatyta vaikų ir atsakovo bendravimo tvarka atsakovo teisių nepažeidžia. Atsakovas niekada dukromis nesirūpino, nedalyvavo jų auklėjime. Vyresnė dukra L. S. nenori pas atsakovą likti su nakvyne. Dažnai dukros grįžusios iš atsakovo pasakoja, kad tėtis jas palieka su močiute, o pats užsiima savo reikalais. Dukros pradės lankyti ugdymo įstaigas, kurios yra (duomenys neskelbtini) mieste, o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tad bendrauti su tėvu galės tik savaitgaliais. Išvadą davusi institucijos atstovė visiškai susipažinusi su dukrų gyvenamosios vietos sąlygomis, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka išsakė poziciją, kad ši tvarka nepažeis dukrų interesų, ji išsami, plati ir atitinka negyvenančio su vaikais tėvo interesus. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas nepažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisinto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų pateikimo aplinkybės neatitinka CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų. Pateiktas paaiškinimas neatitinka jam keliamų reikalavimų Civilinio proceso prasme, o minėto paaiškinimo turinys nekeičia bylos esmės ir nėra informatyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl nustatytos atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos, dėl iš atsakovo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, dėl bylos išnagrinėjimo atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje, dėl teismo neskirto termino šalims susitaikyti, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstos sprendimo dalies.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Atsakovas prie apeliacinio skundo teikia rašytinį įrodymą - liudytojo A. V. paaiškinimą (2 t.b.l. 13). Apelianto teigimu, šis rašytinis paaiškinimas patvirtina aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2015 m. birželio pirmos pusės, kad atsakovas buvo rūpestingas tėvas, rūpinosi vaikais.

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto pateiktas A. V. rašytinis paaiškinimas negali būti vertinamas kaip liudytojo parodymai CPK įtvirtintų įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių taikymo prasme (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189, 190, 192 straipsniai). Asmens, neapklausto CPK nustatyta tvarka, paaiškinimai nelaikomi leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2006). Prašyti apklausti kaip liudytoją asmenį turi byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 190 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine tvarka teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašymo apklausti konkrečius asmenis liudytojais nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme dalyvavęs atsakovo atstovas taip pat nepateikė prašymo dėl šio liudytojo apklausos. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktus kaip liudytojo A. V. rašytinius paaiškinimus.

Dėl termino sutuoktiniams susitaikyti.

Apeliantas nurodo, kad teismas nesiėmė CPK 376 straipsnio 2 dalyje, 384 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos - priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis teiginys nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

CK 3.54 straipsnio 1, 2 dalyse ir CPK 384 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukmė negali būti ilgesnė kaip šeši mėnesiai.

2016-03-30 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pagarsino atsakovo prašymą skirti terminą šalims susitaikyti, tačiau ieškovė su prašymu nesutiko, paaiškino, kad tai ilgalaikis sprendimas (2016-03-30 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min. 37 s.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys teisme gautas 2015-07-07, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nuo ieškinio pateikimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme praėjo pakankamai ilgas laikas, per kurį šalys galėjo ginčą išspręsti taikiai, tačiau tokios valios realiai neišreiškė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad šalys ilgą laiką kartu negyvena, bendro ūkio neveda, skirti laiko susitaikymui nepageidauja, apeliantas į teismo posėdį neatvyko.

Atsižvelgiant į 31 punkte nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad teismas turi teisę bet ne pareigą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, atsakovė nesutinka taikytis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs bylos situaciją neskyrė termino sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl atsakovo teisės dalyvauti teismo posėdyje.

Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-03-30 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi tenkino ieškovės atstovės prašymą ir atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinto būtinu (1 t. b. l. 133, 135). Į 2016-05-17 parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, teismas bylą nutarė nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (1 t. b. l. 113). Atsakovui apie 2016-06-16 teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (1 t. b. l. 147). 2016-06-14 gautas atsakovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodant, kad laikotarpiu 2016-06-13 – 2016-12-31 sudaryta darbo sutartis dirbti (duomenys neskelbtini), dėl ko atsakovas teismo posėdžiuose dalyvauti negalės (1 t. b. l. 150).

Iš į bylą pateiktos darbo sutarties (1 t. b. l. 152 – 153) matyti, kad atsakovas darbo sutartį sudarė 2016-06-13, t. y. prieš 2016-06-16 teismo posėdį, kuris buvo paskirtas 2016-05-17. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kad jam sudarant 2016-06-13 darbo sutartį nebuvo žinoma apie 2016-06-16 teismo posėdį. Be to, CPK 162 ² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvykovertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais šio Kodekso numatytais atvejais.

Kiekvienas sąžiningai ir rūpestingai besielgiantis asmuo turi pasidomėti tolesne bylos eiga, įstatymas numato, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovas jokių aktyvių veiksmų, kurie sąlygotų operatyvų teisminį procesą, nesiėmė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodytų priežasčių pagrįstai nepripažino svarbiomis ir išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui bylą paskyrus nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus žodžiu, reikšti prašymus ir pasinaudoti kitomis proceso teisėmis. Tačiau atsakovas į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad ši kliūtis (teisė teikti paaiškinimus, kviesti liudytojus ir pan.) buvo pašalinta (2017-01-26 teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min. 30 s.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Apeliantas teigia, kad nuolat teikė vaikams išlaikymą, su ieškove gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2015 m. birželio pirmos pusės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apelianto argumentais.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino ir priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukroms D. S. ir L. S. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01, kiekvienai po 435 Eur.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia išlaikymo įsiskolinimo priteisimą apsprendžia ne santuokinių ir šeimos ryšių nutrūkimas, bet pareigos teikti išlaikymą nevykdymas, kuris gali atsirasti tiek vaikų tėvams gyvenant kartu, tiek jiems gyvenant skyrium. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007).

Nagrinėjamu atveju apeliantas tik deklaratyviai nurodė, kad su ieškove gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2015 m. birželio pirmos pusės, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Šį apelianto teiginį paneigia byloje esantys ieškovės paaiškinimai, rašytiniai įrodymai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2015 metų pradžios šalys kartu negyvena, atsakovas nuo 2015-04-01 nevykdo pareigos teikti dukroms išlaikymą (1 t. b. l. 3 – 8). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-05-11 pažymoje Nr.01-7-225 apie šeimos sudėtį (1 t. b. l. 17) nurodyta, kad sutuoktinio deklaruota gyvenamoji vieta nežinoma. Todėl nėra pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais, kad šalys kartu negyvena nuo 2015 m. pradžios. Tačiau kaip nurodoma teismų praktikoje pareigos teikti išlaikymo nevykdymas gali atsirasti tiek vaikų tėvams gyvenant kartu, tiek jiems gyvenant skyrium. Net ir laikant, kad šalys iki 2015 m. birželio pirmos pusės gyveno kartu dar nereiškia, kad atsakovas vaikams teikė išlaikymą. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nepateikė jokių rašytinių įrodymų (banko sąskaitos išrašų, mokėjimo nurodymų), kurie patvirtintų pareigos teikti vaikams išlaikymą vykdymą nuo 2015-04-01 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01 dirbo, gavo pajamas ar turėjo santaupų, kurie patvirtintų, kad atsakovas bent jau turėjo galimybę teikti vaikams išlaikymą. Sodros duomenimis nėra duomenų apie atsakovo darbo santykius laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-08-31 (1 t. b. l. 58). Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymų kopijas apie išlaikymo teikimą tik nuo 2015-07-07 t. y. jau po ieškovės kreipimosi į teismą (2015-07-07).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu (2015-04-01 – 2015-07-01) būtų teikęs dukroms išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad duomenų, jog atsakovas pervesdavo pinigus ieškovės nurodytu laikotarpiu – 2015-04-01 iki 2015-07-01, nepateikė bei pagrįstai tenkino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš atsakovo priteisdamas 870 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bendravimo tvarkos.

Apeliantas nurodo, kad nustatytos bendravimo tvarkos 1, 5, 7, 8 punktai neproporcingai apribojo atsakovo, kaip sąžiningo tėvo, teises bei galimybes dalyvauti auklėjant vaikus ir bendrauti su jais, dėl to pažeidžiami tiek atsakovo, tiek ir vaikų interesai, nes bendravimo tvarka nėra sukuriamos lygios teisės atsakovui auklėti vaikus. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tėvų gyvenimas skyriumi niekaip neriboja jų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus. Visi klausimai, susiję su vaikų auklėjimu, ugdymu ir kt. privalo būti sprendžiami tarpusavio tėvų sutarimu ir teismas sprendimu negali daryti įtakos šioms tėvų pareigoms. Todėl atsižvelgiant į skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo bei tėvų dalyvavimo vaikų auklėjime paskirtį, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra sukuriamos lygios teisės atsakovui auklėti vaikus, laikytini nepagrįstais.

Apelianto vertinimu turi būti abiems tėvams suvienodintos sąlygos išvykstant į užsienį su vaikais gauti vienas kito sutikimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindu sutikti su nurodytais apelianto argumentais.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 7 punkte nustatė, kad išsivežant vaikus už Lietuvos Respublikos ribų, atsakovas įsipareigoja gauti ieškovės rašytinį ir/ar žodinį sutikimą bei kelionės metu informuoti ieškovę apie vaikų sveikatos būklę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su motina telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis. 8 punktu nustatė, kad ieškovei išvykstant su vaikais ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, ji turi gauti atsakovo rašytinį ir/ar žodinį sutikimą bei kelionės metu informuoti atsakovą apie vaikų sveikatos būklę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakoma, kad paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014).

Kaip matyti pirmosios instancijos teismas nustatė tiek ieškovei, tiek atsakovui gauti vienas kito sutikimą siekiant išvykti su vaikais atostogų į užsienį, tačiau ieškovei tokį sutikimą reikalinga gauti tik išvykstant su vaikais ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui. Nustatydamas tokią atsakovo ir dukrų bendravimo tvarką pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tokias aplinkybes kaip, kad ieškovė su atsakovu gyvena skyrium, tarp šalių kyla nesutarimų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, atsakovas vaikus pasiima kada nori, nesilaiko susitarimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu įvertinti ir tai, kad motina, su kuria nustatyta dukrų gyvenamoji vieta, turi daugiau informacijos apie vaikų sveikatos būklę, savijautą, pasirengimą vykti į užsienio valstybę. Be to, apeliantas nenurodė jokių argumentuotų paaiškinimų, kad ieškovei iki 14 dienų su dukromis išvykus už Lietuvos Respublikos ribų ir apie tai nepranešus apeliantui bus pažeisti vaikų bei apelianto interesai. Todėl vien tai, kad ieškovei išvykstant su vaikais tik ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui į užsienį reikalingas apelianto sutikimas nesudaro pagrindo suvienodinti ieškovei ir atsakovui sąlygas išvykstant į užsienį su vaikais gauti vienas kito sutikimą. Be to, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (išspręsta byla, įsiteisėjęs teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas su dukromis bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. (1 punktas); atsakovas su vaikais praleidžia tris savaites vaikų vasaros atostogų, laiką derinant šalių tarpusavio susitarimu (5 punktas).

Apeliantas nesutikdamas su tokia teismo nustatyta atsakovo ir dukrų bendravimo tvarka nurodo, kad turi būti keistinos teismo patvirtintos bendravimo sąlygos į tokias sąlygas, kurios numato teisę atsakovui matytis su mažametėmis dukromis kas antrą visą kiekvieno mėnesio savaitę ir pusę vaikų vasaros atostogų. Tačiau teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją vertina kritiškai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ir šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste (1 t. b. l. 17 – 18), o atsakovas savo procesiniuose dokumentuose gyvenamosios vietos adresą nurodo (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 63 – 67, 150 – 151, 2 t. b. l. 4 – 11). 2015-06-29 Kauno miesto švietimo įstaigos direktoriui ieškovė pateikė prašymą dėl D. S. priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtos ikimokyklinę/priešmokyklinę grupę (1 t. b. l. 105 – 106). 2017-01-26 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad mažesnioji dukra lanko darželį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vyresnioji dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją (pirmą klasę), esančią (duomenys neskelbtini) (2017-01-26 teismo posėdžio garso įrašas nuo 25 min.00 s.).

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto siūlomos bendravimo su dukromis sąlygos, kurios numato teisę atsakovui matytis su mažametėmis dukromis kas antrą visą kiekvieno mėnesio savaitę, sukuria prielaidas apsunkinti dukrų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų lankymo režimą, vaikų teisę į tinkamą ugdymą, kadangi atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o dukros gyvena bei lanko ikimokyklinio bei mokyklinio ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini) mieste. Todėl tai, kad pagal teismo nustatytą atsakovo ir jo dukrų bendravimo tvarką tėvas su dukromis bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių pareigos bendraujant su savo nepilnamečiais vaikais paskirstytos neproporcingai ar pažeidžia apelianto, nepilnamečių dukrų interesus.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir dukrų bendravimo vasaros atostogų metu tvarka teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nelaikytina kaip apribojanti atsakovo teisę bendrauti su dukromis. Nors apelianto teigimu tikslinga nustatyti, kad atsakovas su dukromis bendrauja pusę vaikų vasaros atostogų, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo atstovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad atsakovas su dukromis nebendravo nuo išvykimo dirbti į (duomenys neskelbtini) (2017-01-26 teismo posėdžio garso įrašas nuo 15 min. 00 s.). Taip pat iš ieškovės 2017-01-26 teismo posėdžio metu paaiškinimų nustatyta, kad nuo atsakovo išvykimo dirbti į (duomenys neskelbtini) jis gal vieną kartą bendravo su mergaitėmis, kad atsakovui pasiėmus vaikus juos prižiūrėdavo ne pats atsakovas, o jo motina (2017-01-26 teismo posėdžio garso įrašas nuo 27 min. 16 s.). Pažymėtina ir tai, kad 2017-01-26 teismo posėdyje ieškovė neprieštarauja tėvo (atsakovo) ir dukrų bendravimui (2017-01-26 teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. 01 s.). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir dukrų bendravimo tvarka vaikų vasaros atostogų metu atitinka siekį pirmiausia užtikrinti vaikų interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 494,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantas nurodo, kad už advokato padėjėjo teisines paslaugas priteistinos maksimalios išlaidos turėjo būti sumažintos iki 400 Eur, be to, ieškovė, kurios finansinė padėtis sunki ir šiuo metu yra Mykolo Romėno universiteto (duomenys neskelbtini) paskutinio kurso studentė, turėjo turėti gebėjimą pati parengti ieškinį ir pati vesti bylą teisme arba pasinaudoti nemokama valstybės teisine pagalba. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau, –Rekomendacijos) 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Ieškovė patyrė 500 Eur išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (1 t. b. l. 156 – 157), kurias sudarė 200 Eur – pretenzijų ir pasiūlymų nutraukti santuoką abipusiu susitarimu ir pasekmių sutarties parengimas bei dokumentų surinkimas, konsultacijos; 200 – Eur ieškinio parengimas, dokumentų kopijų darymas; 100 Eur – dalyvavimas teismo procesuose, prašymų parengimas.

Rekomendacijų 8.2 punkte už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 dydžio koeficientas, todėl maksimalus užmokesčio už advokatės padėjėjos paslaugas dydis gali būti 1513,80 Eur ((2,5 x 756,90 Eur) - 80 procentų (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K4 – 756,90). Rekomendacijų 8.16 punkte už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas 0,4 dydžio koeficientas todėl maksimalus užmokesčio už advokatės padėjėjos paslaugas dydis gali būti 242,21 Eur ((0,4 x 756,90 Eur) - 80 procentų (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K4 – 756,90). Rekomendacijų 8.19 punkte už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas 0,1 dydžio koeficientas. Nagrinėjamoje byloje vyko trys posėdžiai, kurių bendra trukmė 1 val. 50 min. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Todėl maksimalus užmokesčio už advokatės padėjėjos paslaugas dydis gali būti 121,10 Eur (((0,1 x 756,90 Eur) x 2) - 80 procentų (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K4 – 756,90). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pasirinkti bylą vesti pats ar per atstovą, todėl tai, kad ieškovė nepasinaudojo nemokama teisine pagalba arba savęs neatstovavo pati nesudaro pagrindo spręsti dėl priteistų išlaidų dydžio nepagrįstumo.

Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, tačiau apelianto apeliacinis skundas atmetamas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto V. S. apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 7,27 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.)

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,27 Eur (septynis Eur ir 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėGalina BlaževičėIzolda Nėnienė