Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Z. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių dukrų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukrų išlaikymui po 145 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise paskiriant tvarkyti ieškovę, ir 870 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01, skaičiuojant po 435 Eur kiekvienai dukrai; pripažinti transporto priemonę Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe; nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukromis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarką – atsakovas V. S. su nepilnamečiais vaikais L. S. ir D. S. bendraus šia tvarka:

kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su ieškove;nepilnamečių vaikų tėvas su vaikais praleidžia kiekvieną savo gimtadienį bei Tėvo dienos savaitgalį;vieną dieną pagrindinių metų švenčių: Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų, t. y. lyginiais metais pirmą švenčių dieną su vaikais praleidžia jų mama, antrą – tėvas, o nelyginiais metais pirmą šių švenčių dieną su vaikais praleidžia jų tėvas, antrą – jų motina;nelyginiais metais su vaikais Naujuosius metus sutinka vaikų tėvas, o lyginiais metais – jų motina;tris savaites vaikų vasaros atostogų, laiką derinant šalių tarpusavio susitarimu;pusę vaikų žiemos, rudens ir pavasario atostogų, laiką derinant su jų motina, bet ne vėliau prieš 5 dienas;išsivežant vaikus už Lietuvos Respublikos ribų, V. S. įsipareigoja gauti S. S. rašytinį ir/ar žodinį sutikimą bei kelionės metu informuoti vaikų motiną apie vaikų sveikatos būklę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su motina telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis.nepilnamečių vaikų motinai S. S. išvykstant su vaikais ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, ji turi gauti vaikų tėvo V. S. rašytinį ir/ar žodinį sutikimą bei kelionės metu informuoti vaikų tėvą apie vaikų sveikatos būklę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis;prieš vaikų susitikimus su tėvu, vaikų motina įsipareigoja tėvą informuoti telefonu apie priežastis, dėl kurių negali įvykti susitikimas (vaikų sveikatos sutrikimai, užklasiniai užsiėmimai, stichinės nelaimės, svarbios giminių ar šeimos narių šventės, laidotuvės) ir kitą susitikimą derina abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į šalių užimtumą ir nepilnamečių šalių vaikų interesus;šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, apie vaikų mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su dukromis galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.);tiek vaikų motina, tiek vaikų tėvas toliau dalyvaus savo nepilnamečių vaikų auklėjime, tėvas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikams mokytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu sutuoktinių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus ir poreikius;

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė su dukromis gyvena ieškovės motinai priklausančiame name. Kartu gyvena ieškovės močiutė, kuriai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis. Ieškovė prižiūri močiutę ir dukras, nes dukros nelanko ugdymo įstaigų. Vaikams sudarytos sąlygos poilsiui, ugdymui ir žaidimams. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų vaikų interesams (b. l. 35). Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 11). Šalys yra nepilnamečių vaikų D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 12, 13). S. S. savo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 21, 22). S. S. su nepilnametėmis dukromis L. S. ir D. S. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 17, 18). V. S. vardu registruota transporto priemonė Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). V. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23). S. S. nedirba (b. l. 107), studijuoja (duomenys neskelbtini) IV kurse (b. l. 102). V. S. sudarė laikiną darbo Danijoje sutartį, kurioje numatytas darbo laikotarpis nuo 2016-06-13 iki 2016-12-31 (b. l. 150-153).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. LR CK 3.27 str. 1 d. įtvirtintos teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. LR CK 3.27 str. išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (LR CK 3.60 str.). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nurodė, jog, ieškovės manymu, šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nedirbo ir neišlaikė šeimos, buvo neištikimas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog visada rūpinosi šeima ir ją išlaikė, prašo žmonos anketas internetiniuose pažinčių portaluose laikyti neištikimybės įrodymu ir santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių.

Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių teismas sprendžia, jog nei viena šalis neįrodė, jog santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė teigė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, praradęs darbą naujo neieškojo ir nesirūpino šeima, tačiau iš atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad 2014-07-03, 2014-10-31, 2014-11-14 atsakovas mokėjo už dukters L. S. ugdymą ikimokyklinėje įstaigoje (b. l. 69-71). Šie duomenys paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nesirūpino šeima. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, pateikė telefono ekrano nuotraukų kopijas, kuriose matyti susirašinėjimas žinutėmis, tačiau iš šių duomenų negalima nustatyti tikslaus žinučių siuntėjo ir gavėjo, telefonų numerių ir datų. Darytina išvada, kad ieškovė leistinais įrodymais atsakovo neištikimybės fakto nepagrindė. Atsakovas įrodymų, pagrindžiančių ieškovės neištikimybės faktą, taip pat nepateikė, jo pateiktos anketų internetiniuose pažinčių portaluose nuotraukos ieškovės neištikimybės fakto neįrodo. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, abu sutuoktiniai maksimaliai nesistengė išsaugoti šeimą, spręsti iškilusių problemų tarpusavio sutarimu, ieškoti pagalbos dėl kilusių sunkumų. Teismo vertinimu įrodymų, patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, ir daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, t. y. nereikia nustatinėti, kuris iš sutuoktinių labiau kaltas dėl santuokos iširimo.

Šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. V. S. vardu registruota transporto priemonė Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Ieškovė nurodė, kad nors ši transporto priemonė įgyta santuokos metu, tačiau ji piniginėmis lėšomis neprisidėjo, kompensacijos neprašo. Ieškovei prašant, ši transporto priemonė pripažintina V. S. asmenine nuosavybe. Negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23), registruotas atsakovo V. S. vardu, įgytas iki santuokos sudarymo ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas.

Šalių teigimu, šalys kreditorių neturi.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „S.“, atsakovui – prigimtinę pavardę „S.“, kadangi šalys turi nepilnamečių vaikų, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės „S.“ ir „S.“.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės L. S. ir D. S. šiuo metu gyvena su motina adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės motinai priklausančiame name, kartu gyvena ieškovės močiutė, kurią ieškovė prižiūri. Nepilnametėmis dukromis visapusiškai rūpinasi ieškovė. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo dukroms nesaugu gyventi ieškovės motinai priklausančiame name, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Atsakovas nuo 2015-06-03 iki 2015-12-16 dirbo užsienyje, šiuo metu vėl yra išvykęs į užsienį dirbti, numatytas darbo laikotarpis nuo 2016-06-13 iki 2016-12-31, todėl fiziškai negalėtų pasirūpinti dukromis. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaikams jų gyvenamojoje vietoje sudarytos sąlygos poilsiui, ugdymui ir žaidimams. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Išvadą teikianti institucija vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių L. S. ir D. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. S..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-07-01 minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 145 Eur per mėnesį, t. y. net mažesnę nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio sumą. Nurodė, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria apie 335-548 Eur. Šiuo metu gyvena padedant mamai. Atsakovas nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, nurodė, kad teismas turi atsižvelgti į gaunamas pajamas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (6,5 ir 4 metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaikų poreikius, tačiau vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma 335-548 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečių dukrų poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių, todėl abu tėvai turėtų skirti šią sumą nepilnamečių vaikų išlaikymui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, sveiki (kitokių duomenų byloje nėra), galintys dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Atsakovė šiuo metu nedirba, studijuoja universitete, nurodo, kad dukras išlaikyti padeda mama. Atsakovas pateikė darbo Danijoje sutartį, iš kurios matyti, kad darbo užmokestis yra 67 DKK per valandą. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams L. S. ir D. S. priteistinas išlaikymas po 145 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-07-07) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Iškovė prašo iš atsakovo priteisti 870 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01, skaičiuojant po 145 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad siuntė pinigus vaikų išlaikymui. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad jis pervesdavo ieškovei pinigų, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Pinigai vaikų išlaikymui“, tačiau tą daryti ėmė po bylos iškėlimo teisme, nuo 2015-07-07 (b. l. 72-79). Duomenų, kad pervesdavo pinigus ieškovės nurodytu laikotarpiu – 2015-04-01 iki 2015-07-01, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 870 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Pažymėtina, kad atsakovo sumokėtos sumos vaikų išlaikymui turi būti įskaitytos vykdymo procese, atsakovui pateikus duomenis apie nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-07-07) teiktą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė S. S..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.156 ir 3.159 str. įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (LR CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo jos laikytis, t. y. LR CPK 18 str. pagrindu įsigaliojęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas.

Pastebėtina, kad ieškovė bendravimo tvarkoje nurodo, kad abu tėvai toliau dalyvaus vaikų auklėjime. Teismas nurodo, kad tokio pobūdžio klausimai reglamentuoja ne bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, tačiau sprendžia dėl vaikų auklėjimo. Išaiškintina, kad tėvų gyvenimas skyriumi niekaip neriboja jų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus. Visi klausimai, susiję su vaikų auklėjimu, ugdymu ir kt. privalo būti sprendžiami tarpusavio tėvų sutarimu ir teismas sprendimu negali daryti įtakos šioms tėvų pareigoms. Dėl minėtų aplinkybių teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl nepilnamečių auklėjimo ir pan. nėra nurodytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė patyrė 500 Eur išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, 2015-07-09 nutartimi dalies žyminio mokesčio mokėjimas (41 Eur) buvo atidėtas. Ieškinys patenkintas 92 proc., todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei priteistina 494,44 Eur ((500+41+41)*0,92-41) bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteistina 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas, ir 131 Eur žyminio mokesčio valstybei už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš viso – 172 Eur (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), ir 6,20 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. S. palikti santuokinę pavardę „S.“, atsakovui V. S. palikti prigimtinę pavardę „S.“.

Pripažinti transporto priemonę Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Nustatyti nepilnamečių D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-07-07) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukroms D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01, kiekvienai po 435 Eur

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnametėmis dukromis D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

V. S. su dukromis bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su S. S..V. S. su vaikais praleidžia kiekvieną savo gimtadienį bei Tėvo dienos savaitgalį.Vieną dieną pagrindinių metų švenčių: Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų, t. y. lyginiais metais pirmą švenčių dieną su vaikais praleidžia S. S., antrą – V. S., o nelyginiais metais pirmą šių švenčių dieną su vaikais praleidžia V. S., antrą – S. S..Nelyginiais metais su vaikais Naujuosius metus sutinka V. S., o lyginiais metais – S. S..V. S. su vaikais praleidžia tris savaites vaikų vasaros atostogų, laiką derinant šalių tarpusavio susitarimu.V. S. su vaikais praleidžia pusę vaikų žiemos, rudens ir pavasario atostogų, laiką derinant su S. S., bet ne vėliau prieš 5 dienas.Išsivežant vaikus už Lietuvos Respublikos ribų, V. S. įsipareigoja gauti S. S. rašytinį ir/ar žodinį sutikimą bei kelionės metu informuoti S. S. apie vaikų sveikatos būklę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su motina telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis.S. S. išvykstant su vaikais ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, ji turi gauti V. S. rašytinį ir/ar žodinį sutikimą bei kelionės metu informuoti V. S. apie vaikų sveikatos būklę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis.Prieš vaikų susitikimus su tėvu, S. S. turi V. S. informuoti telefonu apie priežastis, dėl kurių negali įvykti susitikimas (vaikų sveikatos sutrikimai, užklasiniai užsiėmimai, stichinės nelaimės, svarbios giminių ar šeimos narių šventės, laidotuvės) ir kitą susitikimą derina abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į šalių užimtumą ir nepilnamečių šalių vaikų interesus.Šalys turi nedelsiant informuoti viena kitą apie vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, apie vaikų mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su dukromis galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.).

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 494,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 172 Eur žyminį mokestį ir 6,20 Eur už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.