Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. G. nuteista už tai, kad būdama Mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore ir, būdama atsakinga už MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai organizavo MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą:

į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus neįtraukė už suteiktas transporto paslaugas išrašytų trijų PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 2 420 Lt (700,88 Eur) sumą, pagal jas neapskaitė 2 000 Lt (579,24 Eur) realizacinių pajamų ir 420 Lt (121,64 Eur) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), t. y.:

- 2014 m. birželio 6 d. JST Nr. (duomenys neskelbtini), kurią išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 331 Lt (385,48 Eur) sumai, pagal ją neapskaitė 1 100 Lt (318,58 Eur) realizacinių pajamų ir 231 Lt (66,90 Eur) PVM;

- 2014 m. lapkričio 11 d. JST Nr. (duomenys neskelbtini), kurią išrašė UAB „I. L.“ 484 Lt (140,18 Eur) sumai, MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ją neapskaitė 400 Lt (115,85 Eur) realizacinių pajamų ir 84 Lt (24,33 Eur) PVM;

į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė vežėjų išrašytų keturių PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 1 037,70 Lt (300, 54 Eur) sumą, t. y.:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros 2014 m. rugpjūčio 29 d. LIM Nr. (duomenys neskelbtini) už 133,10 Lt (38,55 Eur) sumą,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos 2014 m. spalio 7 d. PVM sąskaitos faktūros VAL. NR. (duomenys neskelbtini)už 360,10 Lt (104,29 Eur) sumą,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų 2014 m. spalio 10 d. SE Nr. (duomenys neskelbtini) ir SE Nr. (duomenys neskelbtini) už 544,50 Lt (157,70 Eur) (302, 50 Lt (87,61 Eur) + 242 Lt (70,09 Eur)) sumą,

MB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkaudama tarp klientų (užsakovų) ir vežėjų, paslaugų gavėjams (klientams, užsakovams) PVM sąskaitų faktūrų neišrašė už vienuolika pervežimų (pagal 11 krovinio važtaraščių), nors į buhalterinę apskaitą įtraukė vežėjų (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. apskaitoje fiksavo sąnaudas, bet neapskaitė uždirbtų pajamų, MB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas transporto paslaugas neįformino PVM sąskaitų faktūrų šių paslaugų gavėjams (klientams, užsakovams), suteiktų paslaugų neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose:

- neįformino PVM sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. birželio 17 d. krovinio važtaraštį Nr. 2015vaz (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), PVM sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. rugsėjo 2 krovinio važtaraštį be Nr. (vežėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“), PVM sąskaitų faktūrų tyrimo metu nenustatytiems užsakovams pagal krovinio važtaraščius: 2014 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 13 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 27 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 31 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 7 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 24 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 30 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė trylikos užsakovų atsiskaitymų, už suteiktas paslaugas neišrašydama PVM sąskaitų faktūrų, t. y.:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. birželio 17 d. krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, paėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė grynaisiais pinigais MB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkui T. Č.,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 9 d. užsakymo sutartį JST Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. rugpjūčio 19 d. krovinio važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 7 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 13 d. krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 17 d. krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 16 d. krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 17 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 27 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 31 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. rugsėjo 24 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. liepos 30 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, 21 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“,

šiais veiksmais aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nuosprendyje J. G. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, pripažino įrodyta ir paskyrė piniginio pobūdžio bausmę inkriminuoto straipsnio sankcijos ribose.Apeliaciniame skunde nuteistoji J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį ir ją išteisinti arba jos veiksmus perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnį; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti įrodymų tyrimą. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus bei padarė neteisingas išvadas. Nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta, jog J. G. 2016 m. birželio 8 d. apklausos protokole minėjo, kad buhalterinius dokumentus su T. Č. tvarkydavosi kiekvienas sau, ką T. Č. darydavo legaliai stengdavosi sužiūrėti, o dėl to, ką jis nuslėpė, sukontroliuoti negalėjo, nes to nežinojo, todėl nesijaučia kalta dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Daugelis netikslumų atsirado be jos žinios, dėl piktybiško T. Č. sukčiavimo. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-239-825/2017), kuriuo T. Č. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Minėta aplinkybė turi būti vertintina kaip tiesioginis priežastinis ryšys tarp T. Č. neteisėtų veiksmų ir BK 223 straipsnio l dalyje numatytų kilusių padarinių. Nebuvo įvertinta ir išsamiai išnagrinėta svarbi aplinkybė, kad laikotarpis nuo 2014 metų balandžio 8 dienos iki 2015 metų lapkričio pabaigos, t. y. nuo tada, kai įmonėje dirbo transporto vadybininku T. Č., sutampa su laikotarpiu, kurio metu ir nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai. Aplinkybė, kad apeliantė tik pastebėjusi galimai padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus, būdama rūpestinga ir atsakinga įmonės vadove, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą jos darbuotojui T. Č., teismo nebuvo įvertinta. Be to, T. Č. nedalyvavo teismo posėdyje, todėl nebuvo galimybės užduoti jam klausimų. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik T. Č. rašytiniais paaiškinimais, kurie negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai. Skunde apeliantė remiasi kasacinio teismo praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013 ir teigia, kad nustatant kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti tik formaliu buhalteriniu vertinimu, bet ir patikrinti ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, taip pat įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes. Tiek specialisto išvadoje, tiek kaltinamajame akte, tiek apylinkės teismo nuosprendyje minimi dėl buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų kilę padariniai yra susiję tik su tomis įmonėmis, kurios buvo T. Č. klientės. Todėl būtent jo veiksmai lėmė numatytų padarinių atsiradimą, o būtent tai, kad nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi dėl visų aukščiau nurodytų teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių teigtina, kad J. G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog baudžiamąją atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos pasekmės, nurodytos 223 straipsnio dispozicijoje, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje jokių pasekmių nereikalaujama. Administracinei atsakomybei kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto. Dėl nurodytų argumentų apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas vertino surinktus įrodymus atsietai vienus nuo kitų, dalies jų apskritai neįvertindamas ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.Teismo posėdyje apeliantė J. G. ir jos gynėja advokatė R. Kalkauskienė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti skundžiamą nuosprendį galioti nepakeistą.J. G. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nuosprendis, kuriuo J. G. nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, ginčijant inkriminuotą nuteistosios kaltę dėl neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje. Teigiama, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, įrodymai įvertinti netinkamai ir padarytos neteisingos galutinės išvados.BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidžių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, būtini visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima. Pirmosios instancijos teismas J. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pripažino kalta ir nuteisė ją už tai, kad ji būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir, būdama atsakinga už MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai organizavo MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes:

- 2014 m. birželio 6 d. JST Nr. 00288, kurią išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 331 Lt (385,48 Eur) sumai, pagal ją neapskaitė 1 100 Lt (318,58 Eur) realizacinių pajamų ir 231 Lt (66,90 Eur) PVM;

- 2014 m. lapkričio 11 d. JST Nr. 00938, kurią išrašė UAB „I. L.“ 484 Lt (140,18 Eur) sumai, MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ją neapskaitė 400 Lt (115,85 Eur) realizacinių pajamų ir 84 Lt (24,33 Eur) PVM;

- 2014 m. gruodžio 17 d. JST Nr. 00988, kurią išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 605 Lt (175,22 Eur) sumai, pagal ją nefiksavo 500 Lt (144,81 Eur) realizacinių pajamų, 105 Lt (30,41 Eur) pardavimo PVM, į buhalterinę apskaitą įtraukė tuo pačiu numeriu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos 2014 m. spalio 7 d. PVM sąskaitos faktūros VAL. NR. (duomenys neskelbtini)už 360,10 Lt (104,29 Eur) sumą,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų 2014 m. spalio 10 d. SE Nr. (duomenys neskelbtini) ir SE Nr. (duomenys neskelbtini) už 544,50 Lt (157,70 Eur) (302, 50 Lt (87,61 Eur) + 242 Lt (70,09 Eur)) sumą,

- neįformino PVM sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. birželio 17 d. krovinio važtaraštį Nr. 2015vaz (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), PVM sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. rugsėjo 2 krovinio važtaraštį be Nr. (vežėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“), PVM sąskaitų faktūrų tyrimo metu nenustatytiems užsakovams pagal krovinio važtaraščius: 2014 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 13 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 27 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 31 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 7 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 24 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 30 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 9 d. užsakymo sutartį JST Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. rugpjūčio 19 d. krovinio važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 17 d. krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 16 d. krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 17 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 27 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. spalio 31 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

- tyrimo metu nenustatytam užsakovui pagal 2014 m. rugsėjo 24 d. krovinio važtaraštį SIR Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) už tyrimo metu nenustatytą paslaugų sumą ir atsiskaitymą,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sutinka su apeliantės skundo argumentais dėl nepagrįsto J. G. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados dėl kaltinamosios kaltės neatitinka bylos aplinkybių teisingo vertinimo, kuris neturi būti paremtas vien tik formaliu įrodymų analizavimu.Nuteistoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę neigė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisminio nagrinėjimo metu bei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje J. G. parodė, kad 2014 m. vasario 14 d. įsteigė MB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2014 m. vasario 14 d. vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutartį tapo jos direktore. Bendrijos veikla – logistika, vežėjo ir tarpininko paslaugų teikimas. 2014 m. balandžio 2 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2014 m. balandžio 7 d. į darbą vadybininko pareigoms priėmė T. Č.. Abu dirbo tą patį darbą, kiekvienas turėjo savo klientų ratą, naudojosi internetine buhalterinės apskaitos programa ,,Sąskaita faktūra“. Išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir kitus buhalterinius dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai, ji pati pristatydavo (ir elektoriniu būdu) bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Vadybininkui T. Č. to daryti nebuvo pavedusi. Dirbdama su savo klientais, jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų per 2014 metus nepadarė, nes yra labai sąžininga. Kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos pažeidimus padarė vadybininkas T. Č., jai nežinant, nes ji fiziškai negalėjo jo patikrinti. 2014 metų birželio-liepos mėnesiais pastebėjo, kad vežėjams reikia dažnai mokėti, kad daugėja išlaidų, todėl stengėsi T. Č. kontroliuoti, atkreipti dėmesį į jo užsakymus, bet jis nuslėpdavo daug dokumentų ir sudaromų sandorių. Dirbdama viename kabinete su juo, ji matydavo, kokias sąskaitas jis išrašo, tačiau ji negalėdavo matyti, kaip jis tas sąskaitas ištrindavo arba kaip užsakovai pinigus pervesdavo į jo asmeninę sąskaitą. Grynais pinigais buvo galima apmokėti, tačiau T. Č. tai turėjo derinti su ja ir, jeigu būtų mokama grynaisiais pinigais, turėtų būti išrašomas kasos pajamų orderis. PVM sąskaita faktūra 2014 m. birželio 5 d. JST Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo T. Č. išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukta į apskaitą, nes ši sąskaita buvo sugadinta, ji buvo išrašyta netyčia, kadangi buvo sudubliuota su kita sąskaita, todėl jos apskaitoje ir nėra. PVM sąskaita faktūra 2014 m. rugsėjo 11 d. JST Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo T. Č. išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukta į apskaitą, nes T. Č. už šią sąskaitą gavo grynuosius pinigus, sąskaita buvo išrašyta ir ištrinta iš sistemos, todėl jos pamatyti negalima. PVM sąskaita faktūra 2014 m. rugsėjo 24 d. JST Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo T. Č. išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukta į apskaitą, nes T. Č. už šią sąskaitą gavo grynuosius pinigus, sąskaita buvo išrašyta ir ištrinta iš sistemos, todėl jos pamatyti negalima. PVM sąskaita faktūra 2014 m. lapkričio 11 d. JST Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo T. Č. išrašyta UAB „I. L.“ neįtraukta į apskaitą, nes ši sąskaita yra netikra, T. Č. šia sąskaita norėjo nuslėpti pirkimą iš kitų vežėjų, kurie pervežė krovinį ne UAB „I. L.“, o kažkokiai kitai įmonei, iš kurios T. Č. pasiimdavo grynus pinigus. PVM sąskaita faktūra 2014 m. gruodžio 17 d. JST Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo jos pačios išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįtraukta į apskaitą, ji ją ištrynė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo ją, jog pagal šią sąskaitą nemokės, kadangi T. Č. grynieji pinigai buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išmokėti iškrovimo vietoje. PVM sąskaita faktūra 2014 m. rugpjūčio 29 d. LIM Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukta į sekančių metų, t. y. 2015 metų, ataskaitą, nes T. Č. šią sąskaitą buvo nuslėpęs nuo jos. PVM sąskaita faktūra 2014 m. spalio 7 d. VAL Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“, neįtraukta į apskaitą, T. Č. jai pats prisipažino, kad už šią sąskaitą ėmė grynus pinigus, ši sąskaita jai yra matyta, tačiau ji neįtraukta, nes T. Č. buvo sudengta su kitomis sąskaitomis. PVM sąskaita faktūra 2014 m. spalio 10 d. SE Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“, neįtraukta į apskaitą, nes už šią sąskaitą T. Č. gavo grynuosius pinigus, ši sąskaita jai yra matyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pateikti važtaraščių. PVM sąskaita faktūra 2014 m. spalio 10 d. SE Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“, neįtraukta į apskaitą, nes už šią sąskaitą T. Č. gavo grynuosius pinigus, ši sąskaita jai yra matyta. Sąskaitos faktūros neišrašytos užsakovams pagal važtaraščius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. birželio 7 d. krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), PVM sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. krovinio važtaraštį be Nr. (vežėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“), PVM sąskaitų faktūrų tyrimo metu nenustatytiems užsakovams pagal krovinio važtaraščius: 2014 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 13 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 27 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 31 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 7 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 24 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 30 d. SIR Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad T. Č. visus šiuos pardavimus nuo jos nuslėpė ir jis už tai gaudavo grynuosius pinigus. Visi kaltinime nurodyti važtaraščiai yra įrodymas, kad pervežimai vyko, tačiau ji apie juos nežino, jokių pinigų negavo. 2014 m. gruodžio mėnesį ji atleido vadybininką T. Č. iš darbo, o 2015 metais dėl jo kreipėsi į policiją, nes jis padarė žalos MB ,,(duomenys neskelbtini)“.Priešingos pozicijos neišsakė ir nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą palaikė pilnai bei tvirtino, jog buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai tik dėl T. Č. neteisėtų veiksmų, kurių ji negalėjo sukontroliuoti.Liudytoja J. Č. (buvusi pavardė Furgasova) apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktore 2014 m. balandžio 2 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su MB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos J. G., pagal šią sutartį iki šiol MB ,,(duomenys neskelbtini)“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Jai žinoma, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais dar dirbo ir vadybininkas T. Č., kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo neapmokėtų sąskaitų už 2014 metus. J. G. su T. Č. buvo pasiskirstę vežėjais, užsakovais. Už pateiktų dokumentų teisingumą atsakydavo J. G., buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentus peržiūrėdavo, nes kartais gali skirtis numeracija, nurodomas ne toks PVM straipsnis, apie tokius dalykus informuodavo ir J. G. pati pataisydavo minėtas klaidas. Kad trūksta apskaitos dokumentų pastebėjo dvejais būdais, pirma, pagal pardavimo sąskaitų numeraciją, antra, pagal banko išrašą, kai būdavo apmokėta sąskaita, kuri buvo nepristatyta buhalterijai. Apie trūkumus tą patį mėnesį informuodavo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. G. ir ji stengdavosi kuo greičiau pateikti trūkstamus dokumentus. Visus reikiamus buhalterinius dokumentus iki mėnesio 20 dienos į UAB ,,Verslo kompasas“ buveinę Jurbarko g. Kaune, pristatydavo pati J. G., būdavo, kad dokumentus siųsdavo ir elektroniniu būdu. Tvarkant buhalteriją, matydavo, kad ant išrašytų sąskaitų – faktūrų pasirašo ir vadybininkas T. Č., tačiau parašas ant išrašomų sąskaitų – faktūrų nėra privalomas, todėl neaišku, ar sąskaitą išrašė būtent tas asmuo, kuris ją pasirašė.Liudytoja Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistė A. K., atlikusi MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir apklausta pirmosios instancijos teisme į bylą pateiktą 2016 m. balandžio 8 d. išvadą Nr. 5-2/52 palaikė ir paaiškino, jog tyrimui buvo pateikti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, buhalterinės apskaitos registrai, taip pat dokumentai iš priešpriešinių įmonių – paslaugų pirkėjų, tyrimo metu taip pat buvo tikrinta kompiuterinė sąskaitų išrašymo programa, kaip joje sąskaitos užfiksuotos. Iš tyrimui pateiktų dokumentų padaryta išvada, jog iš dalies negalima nustatyti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Sąskaitos buvo sugadinamos, dubliuojamos, išrašoma viena, ji perbraukiama – sugadinta, tuo pačiu numeriu išrašoma kita. Pirkėjams, užsakovams ne visais atvejais buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Ne visais atvejais pavyko nustatyti, kam tos paslaugos buvo suteiktos. Į buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos tiekėjų išrašytos sąskaitos (,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“). Piniginės lėšos, kurias įmonės sumokėjo į T. Č. sąskaitą už MB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, nebuvo įtraukos į bendrijos apskaitą, jos nebuvo įneštos į bendrijos kasą. Nebuvo galimybės nustatyti, kaip atsiskaitė paslaugų gavėjai už jiems suteiktas paslaugas, nebuvo galima nustatyti piniginių lėšų dydžių, pirkėjų skolų, kokio pelno neapskaitė apskaitoje. Sugadintas ar sudubliuotas sąskaitas vienais atvejais išrašė T. Č., kitais atvejais – J. G., parašų nėra. Bet pagal buhalterinės apskaitos įstatymą parašai nėra būtini, tiesiog matosi, kas tą sąskaitą išrašė. ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaita yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir perbraukta – sugadinta, o sistemoje ji yra Nr. (duomenys neskelbtini), bet šituo atveju buvo kitas variantas – būtent šita sąskaita faktūra kitoje įmonėje – ,, (duomenys neskelbtini)“– nesugadinta, o MB „(duomenys neskelbtini)“ – sugadinta. Kitais atvejais buvo ir taip, kad kitoje įmonėje yra sąskaita faktūra, pavyzdžiui, sąskaita 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ , o sistemoje jos net nėra, tačiau ,,(duomenys neskelbtini)as“ pateikė ją, nes jie įtraukė ją į apskaitą, o MB ,,(duomenys neskelbtini)“ jos net kaip sugadintos nėra. Tokiu numeriu yra išrašyta sąskaita ,,(duomenys neskelbtini)“. Tai čia buvo keli variantai, vienais atvejais įtraukta į sistemą su nuliukais, kad pajamos yra, o kitais atvejais jos iš viso nėra, nes tokiu pat numeriu išrašyta kitai įmonei.Iš 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl Mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus MB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą MB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus: 4 straipsnis „Reikalavimai apskaitos informacijai“: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalis: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalis: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 dalis: Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio ,,Apskaitos registrai“ 1 dalis: ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes 1) MB ,,(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinės apskaitos registrus neįtraukė už suteiktas transporto paslaugas išrašytų šešių PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 5 566 Lt sumą (1 612,03 Eur), pagal jas neapskaitė 4 600 Lt realizacinių pajamų (1 332,25 Eur) ir 966 Lt (279,77 Eur) PVM; 2) MB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą neįtraukė vežėjų išrašytų keturių PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 1 037,70 Lt (300,54 Eur) sumą; 3) MB „(duomenys neskelbtini)“, tarpininkaudama tarp klientų (užsakovų) ir vežėjų, paslaugų gavėjams (klientams, užsakovams) PVM sąskaitų faktūrų neišrašė už vienuolika pervežimų (pagal 11 krovinio važtaraščių), nors į buhalterinę apskaitą įtraukė vežėjų (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. apskaitoje fiksavo sąnaudas, bet neapskaitė uždirbtų pajamų, MB “(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas transporto paslaugas neįformino PVM sąskaitų faktūrų šių paslaugų gavėjams (klientams, užsakovams), suteiktų paslaugų neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose; 4) MB “(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 12.3 punkto reikalavimus: ,,PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“, nes skirtingiems užsakovams PVM sąskaitas faktūras išrašė tuo pačiu numeriu; 5) MB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 punktą: „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas“, nes T. Č. nei į bendrijos kasą, nei į sąskaitą banke neįnešė gautų grynųjų pinigų ir į savo asmeninę sąskaitą iš bendrijos užsakovų gautų piniginių lėšų.Dėl to, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė transporto paslaugų tarpininkavimo tarp užsakovų (klientų) ir vežėjų veikla, tyrimo metu nustatytais atvejais buhalterinėje apskaitoje nefiksavo nei transporto paslaugų pirkimo iš vežėjų, nei jų pardavimo užsakovams arba apskaitė iš vežėjų gautas PVM sąskaitas faktūras, pagal jas fiksavo sąnaudas, bet šių paslaugų pardavimui užsakovams PVM sąskaitų faktūrų neįformino arba įformintas sugadindavo, tokiu būdu neapskaitė pardavimo pajamų ir pirkėjų (užsakovų) atsiskaitymo, pateikė neteisingas finansines ataskaitas ir pelno bei PVM deklaracijas, o iš MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos negalima nustatyti visų pardavimo pajamų ir pirkėjų atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, todėl daroma išvada, kad buhalterinės apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, pažeidžiant aukščiau nurodytų norminių aktų reikalavimus, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 1, b. l. 63-97). Iš 2014 m. vasario 14 d. vadovavimo Mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutarties nustatyta, kad J. G. nuo 2014 m. vasario 14 d. paskirta MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore (1 t., b. l. 109-112).Iš 2014 m. balandžio 2 d. apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 14/04/02-1 matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės J. F., įsipareigojo vesti MB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės J. G., buhalterinę apskaitą, sudaryti finansinę atskaitomybę, atstovauti bendrijai Mokesčių inspekcijoje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, teikti konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais (1 t., b. l. 113-115).Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BPK 20 straipsnyje reglamentuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija neneigia pirmosios instancijos teismo išvadų padarytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių prasme. Faktinės aplinkybės, jog Mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė veikla ir apskaitymas ūkinių operacijų kaltinime nurodytu laikotarpiu vyko aplaidžiai, nustatyta. Tai nepaneigta nei 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/52, kurią patvirtino liudytoja specialistė A. K., nei liudytoja J. Č., nurodydama iškilusius nesklandumus, dokumentų trūkumus, neatliktų operacijų paaiškėjimus. Neabejotina specialisto išvadomis, jog atlikus tyrimą ir išanalizavus tyrimui pateiktus dokumentus, iš dalies nebuvo galima nustatyti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šios išvados lėmė pagrindą konstatuoti kilusius aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padarinius. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. J. G. nuo 2014 m. vasario 14 d. paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Ginčo, jog atsakomybė numatyta būtent jai, apeliaciniame skunde nekeliama, tačiau nustačius jau minėtoje specialisto išvadoje padarinius, norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp J. G. veiksmų ir kilusių padarinių. Kitaip sakant, neturi būti apsiribota vien formaliu buhalteriniu vertinimu sprendžiant dėl BK 223 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Pripažinus, kad J. G. yra kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymo, tokia išvada iš esmės apsiribotų vien tik jos veikos vertinimu pagal atsiradusius padarinius, o ne objektyviųjų ir subjektyviųjų aplaidaus apskaitos tvarkymo sudėties požymių analize.Kolegijos nuomone įrodymų, neginčijamai patvirtinančių J. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymo, nėra. Pirmosios instancijos teismas atlikdamas įrodymų bei tiesiogiai ištirtų liudytojų ir pačios kaltinamosios parodymų analizę bei vertinimą, nepakankamai dėmesio skyrė jos išsakytai pozicijai, vertindamas J. G. parodymus kaip jos gynybinę versiją, tačiau nesiekiant jos versiją patikrinti ir apklausti patį T. Č.. Atkreiptinas dėmesys, jog pati J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui iš esmės visuomet tvirtino savo nekaltumą ir jį motyvavo tuo metu pas ją bendrijoje dirbančio asmens (T. Č.) veiksmais, kuriais jis veikė neteisėtai, sudarinėjo susitarimus jos vardu, paimdavo grynus pinigus už suteiktas paslaugas ar nurodydavo juos pervesti į jo asmeninę sąskaitą, esančią banke, nežinant direktorei J. G., kas ir nulėmė aplaidų apskaitos vedimą. Šio asmens parodymai negalėjo būti ignoruojami ar bent jau imtasi priemonių juos ištirti ir įvertinti visumoje. Taigi, byloje esantys prieštaravimai nesant galimybės apklausti T. Č. ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo pašalinti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įgyvendinant apeliacinės instancijos teismo paskirtį įstatymas teismui suteikia teisę iš esmės nagrinėti bylą: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą, ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis. Šioje baudžiamojoje byloje aukštesnės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir ėmėsi priemonių, jog T. Č. būtų apklaustas dėl J. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, taip suteikiant teisę kaltinamajai užduoti klausimus liudytojui. Įrodymų tyrimo stadijoje buvo perskaitytas į bylą pateiktas Kauno apylinkės teismo posėdžio protokolas, kurio metu 2017 m. liepos 11 d. T. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo apklaustas kaip liudytojas, dėl parodymų davimo įspėtas dėl BPK 163 straipsnio ir BK 235 straipsnio nuostatose numatytos atsakomybės. Minėto posėdžio metu liudytojas T. Č. parodė, jog dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku 6 mėnesius, kuruodavo krovinius ir įvairius pervežimus. Jei būdavo pervežimai už grynuosius pinigus, tai jų neįnešdavo į kasą, bet pasisavindavo sau, sąskaitų neišrašydavo, o jei išrašydavo, tai palaukdavo kol direktorės nebus ar jai nematant, sąskaitas ištrindavo. Dėl paslaugos teikimo už grynuosius pinigus ir jų pervedimo į asmeninę banko sąskaitą susitardavo telefonu. Jei pinigai nebuvo duodami grynais, juos pervesdavo į jo asmeninę sąskaitą. Teikiant paslaugas už grynuosius reikdavo perduotus vairuotojui pinigus privežti T. Č., o jis juos turėtų perduoti direktorei, kad ji galėtų juos įnešti į kasą, tačiau liudytojas darė kitaip ir to J. G. nežinojo. Nurodė, jog kartais reikėdavo parašyti prašymą, kad pinigus pervestų, tai jis rašydavo prašymą ranka, o esant bendrijos antspaudams ant direktorės stalo, kai jos nebūdavo, tuos antspaudus su jos vardu, pavarde, parašu bei įmonės rekvizitais jis greit sudėdavo, nuskenuodavo ir nusiųsdavo, patį prašymą sunaikindavo, kad jo nepagautų. Nurodė, kad toks prašymas turėtų atsidurti buhalterijoje, bet to liudytojas nedarė. Apie tokius pervežimus niekas nežinojo, liudytojas buvo su keliomis įmonėmis taip susidirbęs, įmonės juo pasitikėdavo, tad viskas per jį ir eidavo bei iki direktorės ir buhalterijos nenueidavo. Šiuos pinigus T. Č. naudojo savo reikmėms ir direktorė iš tikrųjų apie tai neturėjo galimybės žinoti. Kai tik ji sužinojo apie šiuos liudytojo veiksmus, direktorė jį iš karto atleido, buvo pasirašytas vekselis, jog po truputį T. Č. grąžins patirtą įmonės nuostolį, už sukčiavimą jis buvo nuteistas. Atsakydamas į klausimus apklausos metu, liudytojas nurodė, kad sąskaitas J. G. veždavo į buhalteriją, jis asmeniškai buhalterės nėra matęs. Direktorė apie jo veiksmus sužinojo tuomet, kai kažkas iš vežėjų paskambino ir pasakė, kad liudytojas vėluoja su jais atsiskaityti. J. G. turėjo visus liudytojo T. Č. programos priėjimus, tačiau jis duomenų nesuvesdavo arba jei suvesdavo, išrašydavo sąskaitą, atspausdindavo ir ją ištrindavo, tokių atvejų buvo keletas ir už tai jis kaip jau minėta nuteistas.Teisėjų kolegijai analizuojant T. Č. parodymų turinį J. G. pareikšto kaltinimo subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių prasme, teismui kyla abejonių dėl jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrįstumo. T. Č. patvirtino savo neteisėtų veiksmų mechanizmą, kurio tikslas buvo pasipelnyti tik jam pačiam. Nesant galimybių liudytoją apklausti tiesiogiai teisiamajame posėdyje, jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, jo parodymų patikimumu neabejotina, T. Č. buvo įspėtas dėl atsakomybės už parodymų teisingumą, ir šie T. Č. parodymai patvirtina nuteistosios parodymų versiją dėl jos nekaltumo. T. Č. patvirtino, kad veikdamas ne įmonės interesais, suformuotus finansinius dokumentus dėl J. G. „akių“, vėliau juos sunaikindavo ištrinant iš buhalterinės apskaitos sistemos ar net į ją neįtraukiant, taip išvengiant direktorės. Tik sužinojus bendrijos direktorei apie vėlavimus atsiskaityti, liudytojas iš karto buvo atleistas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kilus įtarimui J. G. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas tyrimas dėl T. Č. galimai neteisėtų veiksmų, kuris pasibaigė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Todėl įvertinus visumą įrodymų teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kaltinimas J. G. atžvilgiu pasitvirtino visų nusikaltimui būtinų požymių visuma. Tai, kad T. Č. visus veiksmus, lėmusius grynų pinigų už įmonės suteiktas paslaugas pasisavinimą, darė slapstydamasis nuo direktorės, jai nesant naudojo jos kaip vadovės ir įmonės antspaudus, rašė prašymus be vadovės žinios, tik formuoja teismui išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, nors ir buhalterinę dokumentaciją tvarkė J. G. nusamdyta įmonė, kuriai visus reikiamus dokumentus pateikdavo pati bendrovės vadovė, J. G., būdama atsakinga už buhalterinę apskaitą bei jos tvarkymą, negalėjo užtikrinti T. Č. veiksmų teisėtumo. J. G. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė. Jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nuoseklūs ir neprieštaringi. Apeliantės pozicija nekito ir apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltinamosios parodymų, juos įvertinus kaip gynybą, nepagrįsta.Teisėjų kolegija ištyrusi ir išanalizavusi bei naujai įvertinusi baudžiamojoje byloje nustatytus įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog objektyvieji kaltinime suformuoto nusikaltimo požymiai nustatyti, už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą šiuo atveju atsakinga MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. G., šios atsakomybės nevengia ir ji pati, tačiau jos skundo argumentai ir nurodyta viso tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu nesikeičianti pozicija, įvertintų įrodymų visete, yra pagrįsta. Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje J. G. kaltės, nesant galimybių kontroliuoti T. Č. veiksmus darbine prasme, nėra. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas inkriminavo J. G. nusikalstamos veikos padarymo kaltės formą ir rūšį – neatsargumas – nusikalstamas nerūpestingumas – kur kolegijos vertinimu objektyvių duomenų konstatuoti J. G. galimybes kontroliuoti ir taip užtikrinti tvarkingos ir neaplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymą, nebuvo. Aukščiau išdėstytų ir įvertintų įrodymų visuma paneigia apylinkės teismo nustatytą kaltės rūšį - nusikalstamą nerūpestingumą, kur pagal ją nors apeliantė ir nenorėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bet turėjo ir galėjo juos numatyti. Nagrinėtinu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog visuma nustatytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įvertintų įrodymų patvirtina J. G. veiklos vykdymą ir atsakingumą, t. y. buhalterinę bendrijos sritį perduodant tvarkyti UAB „V. K.“ buhalterei, jai pristatant reikiamus dokumentus dėl apskaitos, pačiai išrašant PVM sąskaitas – faktūras, jas įtraukiant į apskaitą ir pan. Visi šie veiksmai nepatvirtina būtinųjų nusikaltimo, numatyto LR BK 223 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių visumos. Dėl J. G. veiksmų nekilo įtarimų ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai minėtos įmonės buhalterei J. Č.. Jos parodymų analizė apibūdina J. G., kaip vadovę, kuri rūpestingai ir atsakingai vykdo savo pareigas ir, esant trūkstamiems dokumentams, užtikrina jų pateikimą. Tokios aplinkybės tik paneigia apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad J. G. buvo neatsargi ir specialisto išvadoje numatyti padariniai buvo priežastiniame ryšyje su būtent jos, kaip vadovės, veiksmais. Išaiškėjus T. Č. neteisėtiems veiksmams, kas nulėmė buhalterinės apskaitos įstatyme numatytų reikalavimų pažeidimus, pati bendrovės direktorė dėl to kreipėsi į teisėsaugą. Taigi, apylinkės teismas, apsiribodamas tik formaliu nustatytu faktu specialisto išvadoje konstatuotais padariniais, t. y., kad iš dalies neįmanoma nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, atlikus tik dokumentinį bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, išklausęs ir įvertinęs specialistės paaiškinimus dėl specialisto išvados bei buhalterines apskaitos paslaugas teikiančios įmonės liudytojos J. Č. paaiškinimus, netyrus kaltinamosios versijos dėl T. Č. veiksmų, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, dėl ko nepagrįstai J. G. pripažino kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nesant jos kaltės, t. y. nepakankamai skyrė priežastinio ryšio nustatymui ir jo analizei su objektyviaisiais ir subjektyviaisiais nusikaltimo sudėties požymiais.Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, MesseguéandJabardo v. Spain, judgmentof 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgmentof 20 March 2001 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.Esant tokioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendis naikintinas ir J. G. išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti visus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.