Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas 2010 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. 50 MGL (6500 litų) bauda, 2011 m. birželio 8 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 25 paras arešto, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. dirbdamas įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), transporto vadybininku, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 metais, rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentą, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. G. vardu surašė 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymą, adresuotą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė už 2014 m. rugsėjo 11 d. pervežimą iš Kauno + Prienų į Vievį, pervesti pinigus ne į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o į T. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, šį prašymą pasirašė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. G. vardu bei pavarde, uždėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, ir jį išsiuntė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama šį prašymą, pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)2014 m. rugsėjo 12 d. pervedė 726 litus (210,26 eurus) į T. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių T. Č. į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar į sąskaitą banke neįnešė, tokiu apgaulės būdu T. Č. savo naudai įgijo 210,26 eurus;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 metais, rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. G. vardu surašė 2014 m. rugsėjo 24 d. prašymą, adresuotą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) už pervežimus Lentvaris – Vilonys + Vilonys – Panevėžys pervesti pinigus ne į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o į T. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, šį prašymą pasirašė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. G. vardu bei pavarde, uždėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ir jį išsiuntė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama šį prašymą, pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 29 d. pervedė 605 litus (175,22 eurus) ir 2014 m. rugsėjo 2 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas T. B. pagal važtaraštį (numeris nenurodytas) 2014 m. rugsėjo 2 d. pervedė 600 litų (173,77 eurus) į T. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių T. Č. į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar į sąskaitą banke neįnešė, tokiu apgaulės būdu T. Č. savo naudai įgijo 385,48 eurus;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. G. vardu surašė 2014 m. lapkričio 4 d. prašymą, adresuotą uždarajai akcinei bendrovei „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“, kuriame nurodė už pervežimus (duomenys neskelbtini) kaimas pervesti pinigus ne į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o į T. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, šį prašymą pasirašė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. G. vardu bei pavarde, uždėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, ir jį išsiuntė uždarajai akcinei bendrovei „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“, o pastaroji bendrovė, vykdydama prašymą, 2014 m. lapkričio 4 d. pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1815 litų (525,66 eurus), o pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 919,60 litų (266,33 eurus) į T. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių T. Č. į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar į sąskaitą banke neįnešė, tokiu apgaulės būdu T. Č. savo naudai įgijo 791,99 eurą.

Kadangi kaltinamasis T. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo kaltinamasis sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Sąskaitos išrašu (I tomas, 58, 59 b. l.) nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. į T. Č. sąskaitą 600 litų pervedė T. B., 2014 m. rugsėjo 12 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 726 litus, 2014 m. rugsėjo 29 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 605 litus, 2014 m. lapkričio 4 d. uždaroji akcinė bendrovė „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“ pervedė 2734,6 eurus.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentas laikomas suklastotu tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008). Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str., dalykas yra dokumentas, kuriuo laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2006). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str., dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2008). Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys Nr. 2K- 263/2010, 2K-426/2010, 2K–7–175–303/2015). Dokumento suklastojimu pripažįstamas ir netikro dokumento pagaminimas, ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos, neatitinkančios tikrovės, įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Iš kaltinamojo T. Č. prisipažinimo, teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, Sąskaitos išrašų (I tomas, 58, 59 b. l.), Pareiškimų (I tomas, 27 b. l.), Raštų (I tomas, 167 b. l.), 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymo, 2014 m. rugsėjo 24 d. prašymo, Raštų (II tomas, 10 b. l.), 2014 m. lapkričio 4 d. prašymo (III tomas, 22, 28 - 31 b. l.), Specialisto išvados (II tomas, 27, 28 b. l.), kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad T. Č. suklastojo dokumentą – MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. G. vardu surašė 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymus, kuriuos pateikė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Saegewerk und Palettenfertigung P. M.“. T. Č. veiksmai klastojant prašymus pasireiškė tuo, kad jis, neturėdamas gauti minėtų įmonių atsiskaitymų, neturėdamas jokios teisės pasirašyti prašymų, pasirašė juos ir nurodė savo sąskaitą atsiskaitymams, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą. Pasirašant prašymus, T. Č. suvokė, kad gavusios prašymus įmonės neteisingai perves pinigus. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad įmonės pervedė pinigus, o T. Č. juos pasisavino, taigi suklastojant prašymus, kilo grėsmė atsirasti žalingiems padariniams MB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, šioje dalyje kaltinamojo T. Č. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo T. Č. prisipažinimą, teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, Sąskaitos išrašą (I tomas, 58, 59 b. l.), Pareiškimą (I tomas, 27 b. l.), Raštą (I tomas, 167 b. l.), 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymą, 2014 m. rugsėjo 24 d. prašymą, Raštą (II tomas, 10 b. l.), 2014 m. lapkričio 4 d. prašymą (III tomas, 22, 28 - 31 b. l.), Specialisto išvadą (II tomas, 27, 28 b. l.) bei kitą byloje surinktą ir ištirtą medžiagą, pripažįsta, jog kaltinamasis T. Č. veikė iš esmės turėdamas vieną tikslą, keliais analogiškais veiksmais, esant bendram sumanymui - įgyti svetimą turtą. Atlikdamas minėtus veiksmus, T. Č., suvokė, jog pasinaudodamas apgaule, suklaidinęs įmones, neteisėtai, T. Č. panaudojant MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis bei pasirašant MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės vardu prašymus, savo naudai įgijo 1387,73 eurus. T. Č. to norėjo, siekė, todėl pripažįstama, kad T. Č. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs kaltinamojo T. Č. objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog T. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. kaip sukčiavimas.

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam T. Č. bausmes, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

T. Č. padarė du nesunkius nusikaltimus, visi padaryti tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų – įgyti svetimą turtą. Šiuos nusikaltimus padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrinės gydymo įstaigose neregistruotas (III tomas, 135 – 145, 157, 159, 161, 163 b. l.).

Kaltinamasis teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. Č. už visas padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį – baudą.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl yra taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis T. Č. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 4 d., 21 val. 20 min. (III tomas, 122 b. l.), ir paleistas iš laikino sulaikymo 2016 m. lapkričio 5 d., 11 val. 50 min. (III tomas, 124, 125 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., kaltinamojo T. Č. sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

T. Č. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (III tomas, 110, 111 b. l.), pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., 112 str., 115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301str. 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir skirti 25 (dvidešimt penkių) minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudą.

T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir skirti 20 (dvidešimties) minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir skirti T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę subendrintą 30 (trisdešimties) minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę 20 (dvidešimties) minimalių gyvenimo lygių (MGL), t. y. 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laiką T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą laikinajame sulaikyme (1 parą), t. y. nuo 2016 m. lapkričio 4 d., 21 val. 20 min., iki 2016 m. lapkričio 5 d., 11 val. 50 min., 1 (vieną) laikino sulaikymo (suėmimo) parą prilyginant 2 (dviems) minimaliems gyvenimo lygiams (MGL), t. y. į paskirtą baudą įskaityti 2 (du) minimalius gyvenimo lygius (MGL), t. y. 75,32 (septyniasdešimt penkis eurus 32 eurocentus) eurus.

Kardomąją priemonę T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.