Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. (P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S., R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

14. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl 2019 m. balandžio 28 d. prašymo

15. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą, kuriuo prašė išduoti pareiškėjui ir / arba advokatui G. S. teismo liudijimą apie teisę gauti iš AB „Archyvų sistemos“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalą su įrašu, kad R. M. gavo 45 000 Eur grynųjų pinigų.

16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą išduoti liudijimą gauti prašomus įrodymus netenkino.

17. Analogiškas prašymas yra suformuluotas ir atskirajame skunde. Apeliantas atskirajame skunde konkrečiai ir aiškiai nenurodė, kokias faktines aplinkybes šioje byloje įrodinės 2013 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalu, kodėl byloje būtinas originalas ir kodėl neužtenka tinkamai patvirtinto nuorašo. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog byloje yra notaro pateiktas prašomo dokumento nuorašas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto prašymas dėl liudijimo išdavimo rinkti įrodymus netenkintinas (CPK 198 straipsnio 1 dalis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apelianto skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos atsakyta skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

19. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl notaro veiksmų, t. y. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Byloje nustatyta, jog 2013 m. rugpjūčio 23 d. kreditorius A. P. ir skolininkas R. M. sudarė notaro patvirtintą paskolos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis), skolininkas R. M. pasiskolino iš kreditoriaus 45 000 Eur (Paskolos sutarties 1 punktas), Paskolos sutarties 2 punktu skolininkas įsipareigojo mokėti 4 procentus metinių palūkanų. 2015 m. spalio 16 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure tarp kreditoriaus A. P. ir skolininko R. M. buvo sudarytas susitarimas pakeisti sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu 2013 m. rugpjūčio 23 d. paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 15 d.

20. 2018 m. spalio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą Klaipėdos m. pirmajam notarų biurui dėl neįvykdytos piniginės prievolės sumos priverstinio išieškojimo ir vykdomojo įrašo, pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį, tvirtintą Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notaro E. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. spalio 16 d. susitarimą pakeisti sutartį, tvirtintą Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notaro E. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė atlikti vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti iš skolininko negrąžintą piniginės prievolės sumą, 4 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos, bei atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą. 2018 m. spalio 30 d. Klaipėdos m. pirmasis notarų biuras skolininkui R. M. išsiuntė pranešimą. 2018 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos m. pirmajame notarų biure buvo gautas skolininko R. M. atsakymas į Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro pranešimą skolininkui, šiame pranešime buvo nurodyta, kad A. P. reikalavimai yra nepagrįsti ir jų pagrindu negali būti išduotas vykdomasis įrašas, kadangi 2013 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartis sudaryta tarp R. M. ir A. P. ir vėlesni jos pakeitimai yra pasibaigę ją tinkamai įvykdžius. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, 2018 m. lapkričio 19 d. notaro gautame skolininko R. M. pranešime buvo nurodytos aplinkybės dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo – kad skolininkas yra įvykdęs prievolę – ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikti bankiniai pavedimai. Klaipėdos m. pirmajame notarų biure 2019 m. sausio 23 d. buvo gautas pareiškėjo A. P. pakartotinis prašymas dėl neįvykdytos piniginės prievolės – 45 000 Eur sumos priverstinio išieškojimo ir vykdomojo įrašo išdavimo. Notaras, susipažinęs su jam pateiktais prašymais ir jų priedais, nusprendė, kad skolininko R. M. pateikti duomenys apie prievolės įvykdymą sudaro pagrindą notarui atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl 2019 m. sausio 25 d. surašė ir pateikė pareiškėjui rašytinį atsisakymą atlikti jo prašomą notarinį veiksmą, išdėstydamas atsisakymo priežastis bei išaiškindamas pareiškėjui šio atsisakymo apskundimo tvarką.

21. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs skundą dėl notaro veiksmų, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nustačius, kad notaras tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui jo prašomą vykdomąjį įrašą, tuo pagrindu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino notaro veiksmus, jam atsisakius atlikti vykdomąjį įrašą. Apelianto nuomone, notaras, gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo atlikti notarinį veiksmą dėl neįvykdytos piniginės prievolės 45 000 Eur sumos, tačiau notaras nepagrįstai atsisakė atlikti vykdomąjį įrašą. Teigia, jog iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas yra kreditorius ir jam skolininkas skolos negrąžino.

23. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

24. Sprendžiant klausimą dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

25. Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

26. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia du reikalavimus: panaikinti notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarą atlikti ginčijamą notarinį veiksmą – atlikti vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti iš skolininko R. M. negrąžintą piniginės prievolės 45 000 Eur sumą, 4 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos iki visiško prievolės įvykdymo.

28. Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 49¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše (toliau ir Aprašas) nustatyta tvarka ir forma. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio ir Aprašo 10 punkto nuostatos numato, kad prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, notaras išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (Aprašo 11 punktas).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog notaras 2018 m. spalio 30 d. skolininkui R. M. išsiuntė pranešimą, kuriuo informavo skolininką apie gautą pareiškėjo prašymą ir nustatė 20 d. terminą sumokėti kreditoriui skolą arba pateikti įrodymus, patvirtinančius skolos sumokėjimą (b. l. 34). Skolininkas 2018 m. lapkričio 19 d. pateikė notarui pranešimą dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo, kartu su įrodymais, jo nuomone, patvirtinančiais skolos grąžinimo faktą (b. l. 40–50). Apeliantui skunde nurodžius, kad skolininkas prievolės neįvykdė, akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ir egzistuoja nesutarimas dėl prievolės tinkamo įvykdymo. Pažymėtina, jog pareiškėjas skolos dokumento nepateikė, pareiškimą grindė 2015 m. spalio susitarimu pakeisti sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad notarai tvirtina tik neginčijamus faktus, nustačius, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo ir skolininko kilęs ginčas dėl prievolės tinkamo įvykdymo, kurį gali išspręsti tik teismas, notaras pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas kreipdamasis į notarą neįrodė skolininko galiojančios skolinės prievolės, bei kad tarp skolininko ir kreditoriaus yra kilęs ginčas dėl prievolės įvykdymo, todėl notarui pagrįstai kilo abejonės dėl pateikto prašymo pagrįstumo ir todėl, teismo vertinimu, notaras teisėtai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą vykdomąjį įrašą.

30. Byloje nustatyta, kad ginčijamame 2019 m. sausio 25 d. dokumente notaras pateikia duomenis apie gautą iš skolininko informaciją dėl prievolės įvykdymo, kurios pagrindu jis atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą. Iš minėto notaro surašyto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teksto matyti, jog jame nėra jokio notaro priimto sprendimo, konstatavimo, kad skolininkas grąžino pareiškėjui skolą.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjant klausimą dėl notaro veiksmų teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Jau minėta, kad notaras, spręsdamas dėl vykdomojo įrašo atlikimo, iš esmės nesprendžia klausimo dėl prievolės įvykdymo tinkamumo, skolos dydžio ir kitų su prievolės tinkamu įvykdymu susijusių aplinkybių. Todėl nagrinėjant skundus dėl notaro veiksmų, tokių klausimų negali išspręsti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, nes ginčai dėl prievolės tinkamo vykdymo yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl atskirojo skundo teiginių, jog skolininko ir jo atstovės pranešimai, pateikti mokėjimo pavedimai yra nepagrįsti ir klaidingi, prieštarauja CK 6.59, 6.63 straipsniams, 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutarties ir 2015 m. spalio 16 d. susitarimu nustatytoms įvykdymo sąlygoms.

32. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.