Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. J. B., atstovaujamos advokatės Renatos Todesaitės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties, kuria ieškovės V. J. B. ieškinys atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių paliktas nenagrinėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmė ieškovės V. J. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2) Labai nesėkmingai susidėliojo aplinkybės, kadangi 2019 m. kovo 4 d. buvo pertvarkomas jos kontoros internetinis puslapis ir tvarkomas elektroninis paštas, todėl jai paskambinti nebuvo įmanoma.

3) Visą sausio mėnesį smarkiai sirgo, liga komplikavosi, todėl galimai jos kognityviniai sugebėjimai yra nusilpę.

4) Ieškovės atstovė labai apgailestauja dėl savo padarytos klaidos, tačiau atskirąjį skundą privalo formaliai teikti. Civilinėje byloje įdėta daug darbo, teismo resursų, todėl jos suklydimas itin reikšmingas. Ieškovės atstovė sutiktų, jeigu jai būtų skiriama bauda.

5. Atsakovas S. B. atsiliepimo į atskirtąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, šalims ir jų atstovams neatvykus į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

8. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius jos atstovės nedarbingumą laikotarpiais nuo 2019-01-10 iki 2019-01-16 bei nuo 2019-01-19 iki 2019-01-25. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

10. Pagal CPK 296 str. 1 dalies 5 ir 6 punktus teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą atitinkamai jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju arba jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi CPK 246 str. 1 ir 4 dalimis, taip pat ir CPK 296 str. 1 d. 6 p., bei pagrįstai pažymėjo, kad apie posėdžio datą ir laiką ieškovės atstovė informuota pasirašytina 2019 m. sausio 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, o iki posėdžio jokių prašymų gauta nebuvo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tai, jog į teismo posėdį neatvyko nei ieškovė V. J. B., nei jos atstovė Renata Todesaitė, nei atsakovas S. B., kuriems visiems apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo, perkėlimo etc. šalys teismui nepateikė, pripažįsta, kad formaliai sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtu vadovaujantis CPK 246 str. 4 d. ir 296 str. 1 d. 6 p. nagrinėjamu atveju egzistavo, tačiau, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo prinsipus, darytina išvada, kad procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas teisingu ir protingu.

13. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

14. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė ar jos atstovė proceso metu elgėsi netinkamai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, iš esmės nesidomėjo bylos eiga, nevykdė teismo nurodymų. Ieškovės atstovės suklydimas dėl teismo posėdžio laiko nurodytą dieną yra žmogiškai pateisinamas, o atskiruoju skundu bandoma atsiprašyti teismo už netinkamą savo procesinių pareigų atlikimą, kartu savo suklydimo neneigiant, jį pripažįstant. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nebuvo pasyvi, laiku šalino teismo nustatytus trūkumus, nors terminas ir buvo trumpiausias galimas. Be to, ieškovė nagrinėjamu atveju įdėjo nemažai pastangų reikšdama ieškinį, jį tikslindama, siekdama tinkamai įteikti procesinius dokumentus užsienyje gyvenančiam atsakovui, surasti kuratorių, ji aktyviai dalyvavo byloje, todėl jos suinteresuotas greitesniu bylos išnagrinėjimu yra akivaizdus, o teigti, kad ieškovė nesuinteresuota bylinėtis, šiuo atveju negalima.

15. CPK 2 str. numato, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

16. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad ieškovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau kaip nurodyta anksčiau aptartoje teismų praktikoje, tokiu atveju būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas vėl rengiantis bylos nagrinėjimui teisme ir atliekant tuos veiksmus, kurie jau buvo atlikti, pailgėtų proceso trukmė, galėtų būti pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Šioje byloje, kuri iškelta dar 2018 m. rugpjūtį, buvo surinkti duomenys iš Turto arešto aktų, Kelių transporto priemonių registrų, Anstolių informacinė sistemos, ne kartą į Jungtinę Karalystę siųsti procesiniai dokumentai atsakovui, ieškinys ir jo priedai galiausiai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, dokumentai šioje byloje buvo verčiami, taip pat teismas 2018 m. lapkričio 29 d nustatė terminą trūkumams pašalinti, kurie nustatytu terminu buvo pašalinti, byloje įvyko parengiamasis posėdis. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje jau įdėjo nemažai darbo, eikvoti teismo žmogiškieji ir finansiniai resursai.

17. Taip pat svarbi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu iš esmės nesidomėdamas, kodėl ieškovė ir jos atstovė, kurios iki tol aktyviai dalyvavo byloje, įskaitant ir parengiamajame posėdyje, kurio metu ir buvo suderinta kito posėdžio data, neatvyko į teismo posėdį, galimai nesvarstė dėl klausimo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu išsprendimo atidėjimo keletai dienų, o šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad įstatymas taikytas formaliai.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir jos atstovė procesu byloje nepiktnaudžiavo, proceso nevilkino, jog pirmosios instancijos teisme jau atlikta nemažai procesinių veiksmų, o klaida buvo nulemta ne pačios ieškovės, o ieškovės atstovės, kuri padarė žmogišką apsirikimą bei dėl jos gailisi, neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantės atžvilgiu dėl jos atstovės neatvykimo į teismo posėdį neatitiktų teismų praktikos ir ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirties, pažeistų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

19. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.