- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- eN2-3062-859/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37738-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Inesa Arbočienė, Indrė Panavaitė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
civilinėje byloje pagal K. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo, institucija duodanti išvadą - Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau –VTAS), žodinio proceso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
Patikslintu 2015 m. kovo 2 d. ieškiniu K. M. atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo, reikalauja: 1) nutraukti A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. M. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2007 m. balandžio mėn. 27 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1053, dėl sutuoktinio kaltės; 2) palikti sutuoktiniams pavardes: A. M., K. M.; 3) priteisti iš atsakovo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. M. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4344 eurų neturtinės žalos atlyginimo; 4) nustatyti dukters A. M., gim. 2007 m. spalio 23 d., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. M. a. k. (duomenys neskelbtini); 5) nustatyti dukters D. M., gim. 2009 m. vasario 25 d., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. M. a.k. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš atsakovo A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukros A. M., gim. 2007 m. spalio 23 d., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 260 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ji sulauks pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant K. M. a.k. (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš atsakovo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukros D. M., gim. 2009 m. vasario 25 d., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 260 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ji sulauks pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant K. M. a.k. (duomenys neskelbtini); 8) priteisti iš atsakovo A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. M. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 3815,74 eurų; 9) nustatyti tėvo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukromis A. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir D. M. a/k (duomenys neskelbtini) tvarką:
9.1. Kiekvieną trečiadienį tėvas A. M., a.k (duomenys neskelbtini) po vaikų ugdymo užsiėmimų iš įstaigos pasiima A. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir D. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir pristato jas į gyvenamąją vietą iki 20 val.;
9.2. Kas antrą penktadienį (lyginėmis savaitėmis) tėvas A. M., a/k (duomenys neskelbtini) po vaikų ugdymo užsiėmimų iš įstaigos pasiima A. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir D. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir pristato jas į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 16 val.;
9.3. Poriniais kalendoriniais metais per šv. Kalėdų šventes tėvas A. M., a/k (duomenys neskelbtini) pasiima A. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir D. M. a/k (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18 val. ir grąžina jas į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 20 val.;
9.4. Poriniais kalendoriniais metais vasario 16 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., neporiniais metais Naujųjų metų, krikščioniškųjų Velykų šventes, kovo 11 d., birželio 24 d., tėvas A. M., a/k (duomenys neskelbtini) pasiima A. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir D. M. a/k (duomenys neskelbtini) iš jų buvimo vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse 18 val. ir grąžina jas ten pat atitinkamos šventinės dienos 20 val.;
9.5. Kiekvienais kalendoriniais metais savo gimimo dieną rugsėjo 6 d. ir neporiniais metais dukterų gimimo dieną vasario 25 d. ir spalio 23 d. tėvas A. M., a/k (duomenys neskelbtini) po vaikų ugdymo užsiėmimų iš įstaigos pasiima A. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir D. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir pristato jas į gyvenamąją vietą iki 20 val. Jei nurodytos dienos yra nedarbo dienos, tėvas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pasiima dukras atitinkamos dienos išvakarėse 18 val.;
9.6. Kiekvienais kalendoriniais metais tėvas A. M., a/k (duomenys neskelbtini) savo kasmetinių atostogų metu, pranešęs motinai K. M., a/k (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš 2 mėn., pasiima A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. a/k (duomenys neskelbtini) 14 kalendorinių dienų;
9.7. Nesant galimybės nustatytu laiku pasiimti vaikus arba pristatyti juos namo, tėvas A. M., a/k (duomenys neskelbtini) privalo apie tai informuoti mamą K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš 2 val. Vykstant į keliones, savaitgalių ir atostogų metu tėvas privalo palikti kontaktinę informaciją – numatomą nakvynės adresą bei telefoną susisiekimui.
10) Padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę priteisiant natūra asmeninės nuosavybės teise:
10.1. I. K. M a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį RENAULT Laguna valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
10.2. Atsakovui A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
11) Priteisti iš atsakovo A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. M. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagalbos ir pagarbos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima pareigas. Jis paliko šeimą, rūpinasi ja tik formaliai ir minimaliai, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tai įrodinės liudytojų parodymais, kurių dalyvavimą teisme įsipareigoja užtikrinti. Atsakovo išėjimas labai neigiamai paveikė jos vidinę savijautą. Dėl to ji ilgą laiką jaučiasi morališkai palaužta, jai sutriko miegas ir maitinimasis, nukrito svoris. Jai sunku susikaupti ir dirbti. Atsakovo tokį elgesį ir pasitraukimą iš šeimos labai skaudžiai išgyveno dukros, kurioms turėjau ir tebeturiu skirti ypatingą dėmesį ir psichologiškai motyvuoti, pati būdama dvasinėje krizėje. Kadangi atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, jis privalo atlyginti mano patirtą neturtinę žalą, kurią vertinu 4344 eurų. Išėjęs iš namų atsakovas kurį laiką teikė simbolinį išlaikymą. Vėliau pradėjo mokėti po kelis šimtus litų mergaitėms, nors žinojo, kad tuo metu ji jokių pajamų neturėjo ir negalėjo nei pati išsilaikyti, nei išmaitinti jų dukrų. Kadangi mergaičių amžiaus skirtumas yra nedidelis, šiuo metu joms praktiškai reikia skirti lėšų vienodai. Dukroms reikia skirti vidutiniškai po 5,79 eurų per dieną, 173,77 eurų per mėnesį. Už darželį išlaidos sudarė vidutiniškai 95 eurų, bet prasidėjus mokyklai situacija keičiasi. Amelijos vadovėliams ir pratyboms, sportinei aprangai, šventėms mokykloje ir ekskursijoms vidutiniškai reikia skirti iki 29 eurų per mėnesį. Dominyka eis į tą pačią mokyklą, todėl tikėtinos tokios pačios išlaidos. Abi mergaitės sparčiai auga, drabužius praktiškai reikia atnaujinti kas sezoną, todėl aprangai vidutiniškai išleidžia iki 58 eurų per mėnesį kiekvienai dukrai. Vaikų kino teatro bilietams, baseinui ir kitoms pramogoms vidutiniškai reikia skirti po 29 eurų per mėnesį. Atostogų metu, siekiant užtikrinti tinkamą vaikų poilsį, stovyklos ar poilsinės kelionės kaina vaikui vidutiniškai siekia 290 eurų, todėl vienam mėnesiui tenkančios išlaidos yra apie 24,17 eurų kiekvienai. Papildomam mergaičių ugdymui skiria ypatingą dėmesį. Šokių būrelis kainuoja apie 22 eurus, anglų – 29 eurus, keramika 9 eurus, dailė 4 eurus, karatė 11 eurų. Atitinkamų priemonių įsigijimui reikalingos lėšos: šokių apranga, anglų knygelės ir rašymo bei piešimo priemonės, karatė apranga, kita. Mergaites reikia nuvežti į darželį ir mokyklą, jas iš ten paimti. Todėl kurui, su mergaičių išlaikymu susijusio automobilio remontui bei išlaikymui, reikia skirti virš 58 eurų. Amelijai pradėjus eiti į mokyklą jai bus būtinas mobilus telefonas, kurio išlaidoms manau reikės skirti iki 15 eurų per mėn. Mergaitės neturi specialiųjų poreikių. Žiemos sezono metu neišvengiamai mergaitės serga peršalimo ligomis, prevenciškai reikalingi vitaminai, nuolatinė odontologo priežiūra, todėl sveikatos išlaidoms reikia skirti iki 58 eurų per mėnesį. Taigi, vidutiniškai mergaitėms reikia skirti kartais iki 520 eurų per mėn. kiekvienai. Atsakovas dirba investicijų srityje, prekiauja akcijų biržoje, todėl jo pajamos akivaizdžiai yra gerokai aukštesnės, nei vidutinės Lietuvoje, o darbo pobūdis ir specifika sudaro sąlygas realias pajamas slėpti. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovas šeimą paliko 2012 m. vasario mėn., nors tuo metu ji pati neturėjo jokių pajamų. Dukroms jis pervesdavo tik po 250 Lt. Neturėjau jokios objektyvios galimybės išmaitinti dukras, todėl prašė savo tėvų pagalbos, skolindavosi iš draugų ir pažįstamų. Prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už vaikų išlaikymą nuo 2012 m. vasario mėn. Per laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėnesio atsakovas, iki ieškinio pateikimo teismui dienos, privalėjo skirti minimaliam dukterų išlaikymui už 34 mėnesius po 500 Lt abiem, viso 34.000,00 Lt, o yra sumokėjęs 20.825,00 Lt, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą 3.815,74 eurų (13.175 Lt).
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas A. M. su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi pastaroji nebuvo lojali ir elgėsi netoleruotinai. Ieškovės ir jo charakteriai, pasaulėžiūra, tame tarpe ir esminių su šeima sietinų vertybių suvokimas, sukūrus šeimą ir gyvenant joje, buvo skirtingi. Tačiau, sudarydamas santuoką su K. M., atsakovas tikėjosi, kad jų sąjunga bus paremta ne tik meile, bet ir abipuse pagarba bei tarpusavio supratimu. Tokio šeimos modelio, kurį jis matė savo tėvų šeimoje ir įsivaizdavo, kaip jo šeimos siekiamybę, jiems su ieškove nepavyko sukurti. Kilus bet kokiai diskusijai ar ginčui su ieškove pastaroji faktiškai niekuomet nepripažindavo kompromisų ir kito nuomonės. Įvairias šeimoje kylančias problemas spręsdavo vien tik jos pageidaujamu būdu. Bet kuris su ieškove kilęs ginčas virsdavo konfliktu. Konfliktas išblėsdavo tik atsakovui susitaikius su ieškovės pozicija. Pirmas šalių vaikas – dukra Amelija – gimė neužilgo po jų santuokos sudarymo. Ieškovės požiūris į šeimoje iškylančių klausimų sprendimą nesikeitė. Dėl to, jų tarpusavio santykiai tik blogėjo. Suprato, jog tarp jų kylantys konfliktai kelia bereikalingą įtampą namuose ir neigiamai veikia vaikus. Dėl to, jis faktiškai visuomet nusileisdavo ir stengdavosi tokiu būdu pabaigti ginčą. Tokį jo elgesį ieškovė vertino kaip silpnumo apraišką ir dėl to jį žemino, nuolatos ieškojo įvairių priekabių. Ne kartą ieškovė jų šeimos draugų akivaizdoje yra sakiusi, kad jos vyras yra nevykėlis, kai kiti, tame tarpe – ir tie asmenys, kurie dalyvaudavo šiuose pokalbiuose, susitikimuose, yra daug geresni, pranašesni ir pan. Ieškovė neslėpė, kad atsakovo vertė jos akyse „sumenko“ po to, kai sumažėjo jo pajamos. Šalių šeima 2012 metų pradžioje jau buvo iširusi. Sutuoktinius siejo tik vaikai bei su jais susiję rūpesčiai. 2012 metų vasario 26 dieną išėjo iš bendrų su ieškove namų. Taip pasielgė primygtinai reikalaujant K. M.. Tą kartą konfliktas tarp sutuoktinių kilo dėl visiškai nereikšmingos priežasties. 2012 metų vasario 25 dienos išvakarėse, kuomet buvo ruošiamasi dukros Dominykos gimtadienio šventei, K. M. pareikalavo, jog atsakovas be kitų atliktų darbų dar butą papuoštų balionais – juos pakabintų, o atsakovas atsisakė tai daryti sakydamas, jog jis tą padarys rytoj, nes tuo metu buvo vėlyvas metas - naktis. Po dukters gimtadienio, ieškovės reikalavimu, 2012 vasario 26 dieną atsakovas išsikraustė gyventi į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, įgytą dar 2003-10-13 d., esantį V. G. g. 35-12, Vilniuje, kuriame gyvena iki šiol. Ieškovė yra minėjusi, kad jam neišsikrausčius, ji pradėtų jo nekęsti. Ieškovė, jam jos reikalavimu išsikrausčius iš namų, nesiėmė jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų. Mano, kad dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad toks išsikraustymas neigiamai paveikė jos savijautą. Pažymėjo, kad niekuomet nepaliko savo vaikų. Jais rūpinasi, dalyvauja jų auklėjime, nuolatos su dukromis bendrauja bei teikia materialinį išlaikymą. Dėl nurodyto mano, kad būtent ieškovė K. M. pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas remti vienas kitą, būti lojalia šeimai bei kitam sutuoktiniui ir todėl yra kalta dėl šeimos iširimo. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui priteisti iš atsakovo 4.344 Eur (15000 Lt) negali būti tenkinamas. Ieškovės reikalavimas dėl vaikų išlaikymo, nurodant, kad kiekvienam vaikui per mėnesį ji skiria po 521,37 Eur (1.800 Lt), tačiau šių sumų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Vaikai neturi specialių poreikių. Mano, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį pakanka skirti 318,58 Eur (1.100 Lt). Prie šių išlaidų, skirtų vaikų poreikių tenkinimui abu tėvai galėtų prisidėti lygiomis dalimis. Nesutinka su ieškovės nurodomu įsiskolinimu. Nuo 2012-01-01 d. iki 2012-07-01 d. minimali mėnesio alga buvo 800 Lt, nuo 2012-07-01 d. iki 2012-12-31 d. – 900 Lt, o nuo 2013-01-01 d. – 1000 Lt, todėl, net ir pagal ieškovės siūlomą išlaikymo įsiskolinimo modelį, orientuojantis į tai, kad pusė MMA visu minėtu laikotarpiu neva buvo 500 Lt, nėra jokio pagrindo sutikti su neva susidariusia išlaikymo įsiskolinimo suma. Sutinka, kad nepilnamečių dukrų A. M. ir D. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Sutinka ir su ieškovės siūlomu santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ieškinį tikslino dalyje dėl tėvo bendravimo su vaikais ir iš esmės sutiko su atsakovo atsiliepime nurodyta bendravimo tvarka. Tvirtina patikslinto ieškinio reikalavimus. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes ji, nuo 2006 metų nedirbo, vertėsi akcijų valiutų pirkimu. Nuo 2008 metų pabaigos nesirūpino buitimi, nepadėjo. Po darbo sėdėdavo prie kompiuterio, versdavosi akcijų prekyba. Gyvenant šeimoje turėjo bendrą sąskaitą Swedbanke, kuri buvo atidaryta jos vardu. Nuo 2006 metų sąskaitą atsakovas papildydavo po 289,62 Eur (1.000 Lt) bendriems poreikiams. Korteles turėjo abu. Į šią sąskaitą atsakovas ir šiuo metu perveda pinigus vaikams išlaikyti. Gimus vaikams, atsakovas sąskaitą papildydavo mažesnėmis pinigų sumomis, t.y. pervesdavo tik už auklę 289,62 Eur (1.000 Lt), t.y. po 72,40 Eur (250 Lt) per savaitę. Tiek pat pervesdavo ir ji. Atsakovė prieštaringi nurodė. Pinigus atsakovas nustojo pervedinėti nuo 2009 m. vasaros, kai jis 2-3 mėnesiams išėjo iš namų į savo butą. Ji išvyko su vaikais pas savo tėvus į Alytų. Atsakovas lankė tuo laikotarpiu vaikus 2-3 kartus per mėnesį savaitgaliais. Tuo metu ji gaudavo 1.158,48 Eur (4000 Lt) pašalpos. Tuo metu atsakovas jai pasakė, kad nebėra jausmų. Ji norėjo išlaikyti šeimą ir nuo 2009 metų rugsėjo iki 2012 metų vasario bandė tai padaryti, stengėsi atstatyti santykius, iki vyras išėjo. 2011 metais santykiai atšalo visiškai. Siekė dėl vaikų išlaikyti šeimą, tačiau prasidėjo barniai dėl finansų, buities. Atsakovas kažkiek pinigų pervesdavo. Su vaikais bendravo nereguliariai. Skambindavo prieš valandą, laiko nederindavo. Mergaitės tėčio pasiilgsta, prašo jam paskambinti. Šiam momentui mergaičių išlaikymo išlaidos nepadidėjo. Per mėnesį po 500 Eur, t.y. viso vaikams per mėnesį reikia 1000 Eur išlaikymui. Jos atlyginimas nuo 2015 m. pavasario yra 660 Eur per mėnesį. Šiame darbe ji dirba nuo 2013 metų, gaudavo po 580 Eur (2.000 Lt) per mėnesį. Paskutinio barnio su atsakovo metu ji jam galėjo pasakyti, kad jau gyvena atskirai. Nežino, ar prašė, kad atsakovas išeitų.
Teismo posėdžio metu atsakovas patikslintą ieškinį pripažino iš dalies. Paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl to, kad nesisekė jiems gyventi kartu. Gimus pirmam vaikui, padidėjo jų tarpusavio nesutarimai. Manė, kad tai pogimdyvinė depresija. Tačiau viskas tik blogėjo. Pripažįsta, kad vaikams išlaikymas nebuvo teikiamas nuolat. Pradžioje pajamos buvo geros, dirbo vadovaujamą darbą, norėjo šeimos. Jiems sunkiai sekėsi su vaikų planavimu. Tam nemažai investavo. Ilgainiui jam nesisekė su investicijomis, todėl įkūrė individualią įmonę. Jis vaikus veždavo į polikliniką, darželį. Jiems skirdavo lėšų iš savo sąskaitos. Savo butą nuomodavo. Prasidėjus barniams, nustojo nuomoti savo butą ir jame įkūrė ofisą. Pokalbių iš ieškovės pusės nebūdavo, arba būdavo minimalūs. Jis pradėdavo pokalbį, o sutuoktinė pratrūkdavo šaukti. Sakė, kad kitaip nesupranta. Vaikų akivaizdoje atsakovė negražiai apie jį atsiliepdavo. Dėl tokių barnių su ieškove jis ne kartą išeidavo pabūti vienas. Jis ieškovei ne kartą siūlė įsitiekti į biudžetą. Į biudžetą jis nesikišdavo, dėl to dabar gailisi. Auklės paslaugų nereikėjo, tačiau, padėdavo apmokėti jos paslaugas. Nuo 2011 metų jis ieškojo darbo. Buvo pokrizenis laikotarpis. Dalyvavo konkurse. Suradęs darbą muitinėje, ieškovė jam sakė, kad – „Tu jau sandėlininku nebūsi“. Ieškovė nedirbo. Visą laiką buvo pas tėvus.. jai vyro nereikėjo, jis jai buvo nesvarbus. Kai ieškovė gyveno pas tėvus Alytuje, lankydavo vaikus ir sutuoktinę. Bandė atstatyti santykius. Su ieškove 2010-2011 metais poilsiaujant, ji jo klausė, ar ji turi prieš jį parklupti ant kelių. Pas psichologą nėjo, sakė, - „tau reikia, tu eik“. Paskutinis konfliktas su ieškovę buvo viešumoje, matant vaikams, po skyrybų 2012 metais. Vaikams girdint sutuoktinę jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Nuo to laiko vengia su ja bendrauti. Pastaroji barasi, jei jis vėluoja 20 minučių. Šaukia girdint vaikams. Paskutinius du metus ieškovė stengiasi, vaikai barnių nebegirdi. Dėl didelio kiekio darbo vaikų kasdien pasiimti negali. Stengiasi bendrauti su jais savaitgaliais. Dėl bendravimo tvarkos su ieškove sutinka. Sutinka ir dėl vaikų gyvenamosios vietos. Dėl to ginčo nėra. Sutinka mokėti kiekvienam vaikui po 175 Eur išlaikymo kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Mano, kad įsiskolinimo nėra, tačiau, jeigu bus, gali mokėti kas mėnesį po 150 Eur išlaikymo ir po 25 Eur įsiskolinimui padengti. Būnant su vaikais, išleidžia vaikams iš savo lėšų po maždaug 60 Eur per mėnesį abiem vaikams už knygas, ledus, pramogas. Į šią sumą neįskaičiuotos atostogos su vaikais. Atostogoms savaitei - dviem vaikams išleidžia apie 600 Eur per metams. Šiems metams pinigų neturės dėl teismo. Gyvenant kartu, didžiausios išlaidos būdavo vaikų vaistams, 58-87 Eur (200-300 Lt) per mėnesį ir apytiksliai po 29 Eur (100 Lt) sauskelnėm. Maistui išleisdavo apie 116-145 Eur (400-500 Lt) per mėnesį. 173,77-231,69 Eur (600-800 Lt) per mėnesį komunaliniam patarnavimui už 90 m² butą, ir 347,54 Eur (1200 Lt) per mėnesį auklei, tačiau auklei nebuvo reikalo leisti tiek pinigų. Vaikai rengiami gerai. Jo vaikai klausė, kodėl jis neduoda mamai pinigų. Atsakydavo, kad duoda. Sakė, kad „čia ašaros, ne pinigai“. Dėl turto padalinimo ginčo nėra.
Vilniaus m. VTAS 2015 m. sausio 16 d. išvadoje Nr. A104-185/15(2.13.2.6-AD15) nurodė, kad atsižvelgiant į šalių vaikų A. M. ir D. M. norą gyventi su abiem tėvais, yra prie jų prisirišusios, tačiau jau keletą metų nuolat gyvena su motina, kuri sudaro joms palankias gyvenimo sąlygas, rūpinasi ir jas prižiūri, į vaikų teises ir teisėtus interesus, mano, kad vaikų interesus geriausia atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Pažymėjo, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Mano, kad prašomas išlaikymo dydis yra pagrįstas. Dėl konkrečios šalių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, todėl dėl reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta, teisėjas surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 d.).
Nustatyta, kad 2007 m. balandžio mėn. 27 d., ieškovė K. M. ir atsakovas A. M. sudarė santuoką, kuri įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1053. Santuokoje šalims gimė du vaikai: 2007 m. spalio 23 d. gimė A. M., a.k. (duomenys neskelbtini); 2009 m. vasario 25 d. gimė D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau - Vaikai). Šalių dukros yra nepilnametės.
Dėl santuokos nutraukimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Teismų praktikoje suformuluotos lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio kalte laikytinas jo nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, taip pat į sutuoktinių asmeninių santykių pobūdį. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Pažymėtina, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą (ieškovui – atsakovės šeimos palikimą ir visišką nesirūpinimą bei neištikimybę, atsakovei – ieškovo žiaurų elgesį su atsakove ir neištikimybę), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013). CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagalbos ir pagarbos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima pareigas, kadangi jis paliko šeimą, rūpinasi ja tik formaliai ir minimaliai. Teisme paaiškino, kad nuo 2006 metų atsakovas nedirbo, vertėsi akcijų ir valiutos pirkimu, o nuo 2008 metų pabaigos nesirūpino buitimi, jai nepadėjo. Nurodė, kad nuo 2006 metais atsakovas papildydavo jų, jos vardu Swedbanke atidarytą, sąskaitą po 289,62 Eur (1.000 Lt) bendriems poreikiams. Korteles turėjo abu. Į šią sąskaitą atsakovas ir šiuo metu perveda pinigus vaikams išlaikyti. Gimus vaikams, atsakovas sąskaitą papildydavo mažesnėmis pinigų sumomis, t.y. pervesdavo tik už auklę 289,62 Eur (1.000 Lt), t.y. po 72,40 Eur (250 Lt) per savaitę. Tiek pat pervesdavo ir ji. Nuo 2009 m. vasaros, kai atsakovas 2-3 mėnesiams išėjo iš namų į savo butą, ji išvyko su vaikais pas savo tėvus į Alytų. Atsakovas lankė tuo laikotarpiu vaikus 2-3 kartus per mėnesį savaitgaliais. Tuo metu ji gaudavo 1.158,48 Eur (4000 Lt) pašalpos. Atsakovas jai pasakė, kad nebėra jausmų. Ji norėjo išlaikyti šeimą ir nuo 2009 metų rugsėjo iki 2012 metų vasario bandė tai padaryti, stengėsi atstatyti santykius, iki vyras 2012 m. vasario mėnesį išėjo. Paskutinio barnio su atsakovo metu, 2012 m. vasario mėnesį, ji jam galėjo pasakyti, kad jau gyvena atskirai. Nežino, ar prašė, kad atsakovas išeitų. Ieškinyje nurodė, kad atsakovo kaltę įrodinės liudytojų parodymais, kurių dalyvavimą teisme įsipareigoja užtikrinti. Nei parengiamojo posėdžio metu, nei nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovė ir jos atstovė neteikė teismui prašymų dėl liudytojų apklausos. Atsakovas paaiškino, kad iš namų išėjo dėl nuolatinių konfliktų su ieškove, jos pačios raginimu. Taip pasielgė ir siekdamas apsaugoti vaikų interesus, atriboti juos nuo nuolatinių konfliktų. Išlaikymą vaikams mokėjo, nors buvo momentas, kai mokėjo mažesnes sumas dėl to, kad neturėjo tam pakankamai lėšų. Moka pagal galimybes ir šiuo metu.
Abu sutuoktiniai pripažino, kad santuokinio gyvenimo laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2012 metų vasario 26 d., faktiškai vienas kitą buvo palikę, vėliau vėl siekė išlaikyti santuoką ir spręsti iškilusias problemas iki 2012 m. vasario 26 d. išėjo iš šeimos namų gyventi skyrium. Atsakovas nurodo, kad skyrium gyventi pradėjo dėl nuolatinių barnių, siekdamas apsaugoti vaikus bei dėl to, kad jam išeiti nurodė pati ieškovė. Ieškovė paaiškinimais nepaneigė atsakovo nurodytą jo išėjimo 2012 m. vasario 26 d. gyventi skyrium aplinkybes. Nurodė, kad nežino, ar prašė atsakovą išeiti, tačiau, paskutinio barnio metu, galėjo jam pasakyti, kad jie jau gyvena atskirai. Atkreiptinas dėmesys, kad materialinės teisės aspektu svarbu nustatyti ne tik patį šeimos palikimo faktą, tačiau ir tai, ar sutuoktinis, kuris paliko šeimą, rūpinosi ja paskutinius metus (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Be to, vertinant, ar sutuoktinis paliko šeimą, būtina įvertinti ir subjektyviuosius bei objektyviuosius kriterijus: sutuoktinių tarpusavio psichologinius santykius, sutuoktinio valią dėl gyvenimo šeimoje, sutuoktinių rūpinimąsi šeimos interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608). Sprendžiant iš posėdyje betarpiškai šalių išdėstytų aplinkybių teismas sprendžia, kad iš esmės šalys, gyvendamos šeimoje, pasiekė tokį lygį, kai nesugebėjo objektyviai vertinti vienas kito veiksmus, sutuoktinių tarpusavio psichologinis santykis tapo nestabilus, pastariesiems pritrūko pakantumo, dėl nuolatinių ginčų nebebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kitą negerbė. Todėl atsakovas pradėjo gyventi skyrium. Tai, kad atsakovė neneigia, kad galėjo atsakovui pasakyti apie gyvenimą atskirai, prašyti jo išeiti, patvirtina, kad taip buvo iš esmės abiejų sutuoktinių išreikštą bendra valia dėl gyvenimo šeimoje. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis gali būti pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo dėl to, kad paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino. Iš bylos duomenų, atsakovas, nors ir nuo 2012 m. vasario 26 d. gyveno skyrium, nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio viso vaikų išlaikymui pervedė ieškovei 7.094,24 Eur (24.495 Lt), su vaikais bendravo, t.y. jais rūpinosi. Ieškovė neginčija, kad atsakovas mokėjo vaikams išlaikymą, tačiau pažymėjo, kad jis nebuvo pakankamas, neatitiko vaikų poreikių. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad jo vaikų išlaikymui skirtų pinigų sumažėjimas stebimas nuo 2012 m. gegužės iki lapkričio mėnesio. Nuo lapkričio mėnesio išlaikymo vaikams sumos didėjo iki 290 Eur per mėnesį abiem vaikams. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad šioje byloje santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: skirtingas požiūris į šeimą ir jos vertybes, nepagarba vienas kitam (nuolatiniai barniai ir epizodinis gyvenimas skyrium), neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, dėl to šeimoje neliko pagarbos, supratimo bei pasitikėjimo, kurie nulėmė šeimos faktinį iširimą. Tokie šalių veiksmai buvo nesuderinami su įstatymo numatytomis sutuoktinių pareigomis ir tai patvirtina abiejų šalių kaltę dėl šeimos iširimo, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, todėl sutuoktinio išlaikymo klausimai byloje nesprendžiami (CK 3.72 straipsnis).
Dėl santuokinės pavardės.
Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovei būtų palikta pavardė „M“, todėl ieškovei jai paliekama santuokinė pavardė - M (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl neturtinės žalos.
Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo jos patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 4344 eurų, kadangi, jos manymu, jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, kurią vertinu. CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai kalti dėl jų santuokos iširimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas negali būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl sutuoktinių turto.
Patikslintu ieškiniu ieškovė reikalauja padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę priteisiant natūra asmeninės nuosavybės teise: 1. I. K. M, a.k. (duomenys neskelbtini) automobilį RENAULT Laguna, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), automobilį VW Vento, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)
CK 3.83 straipsnis nustato sutuoktinių teisę nustatyti turto teisinį režimą pagal vedybų sutartį. 2007 m. balandžio 25 d. sutuoktiniai sudarė ikivedybinę sutartį (toliau - Sutartis), kuria šalys susitarė, kad bet koks nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, piniginiai indeliai, įmonė, įsteigta iki santuokos tarp šalių sudarymo vieno iš šalių vardu, vertybiniai popieriai bei kitas turtas, įgytas iki santuokos tarp šalių sudarymo vienos iš šalies vardu ir/arba įregistruotas vienos iš šalies vardu, yra atitinkamai vienos iš šalių asmeninė nuosavybė (Sutarties 1.1. straipsnis). Šios Sutarties 1.2. straipsniu sutuoktiniai nustatė ir tai, kad pajamos, gautos po santuokos tarp šalių sudarymo, gyvenant susituokus, t.y. iš sutuoktinių darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, draudimo išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos iš įmonių, įsteigtų vieno iš sutuoktinių vardu po santuokos tarp šalių sudarymo, pajamos, gautos ardavus vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantį arba priklausysiantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, tarp jų ir įmonių akcijas ar verslo dalį, iš įmonių veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos arba turtas, taip pat pajamos iš privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondo, yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Susitarė ir dėl to, kad bet koks nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, piniginiai indėliai, vertybiniai popieriai, verslas bei kitas turtas, kuris bus įgytas po santuokos tarp šalių sudarymo, gyvenant susituokus, yra kiekvieno asmeninė nuosavybė (Sutarties 1.3. straipsnis). Sutarties 7.1. straipsnis nustato, kad santuokos nutraukimo arba sutuoktinių gyvenimo skyrium atvejais, sutuoktinių turtas nedalijamas ir toliau išlieka kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė.
Nustatytais duomenimis, ieškovė asmenine nuosavybės teise valdo: 1) butą, esantį Saulėtekio al. 53-6, Vilniuje, unikalus Nr. 1099-4015-6016:0017 (2002 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis); 2) butą, esantį Stirnų g. 32-10, Vilniuje, unikalus Nr. 1099-3036-8015:0003 (2004 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis); 3) garažą, esantį Stirnų g. 32, Vilniuje, unikalus Nr. 1099-3036-8015:0018. VĮ Registrų centras 2010 m. spalio 8 d. duomenimis, šių objektų vidutinė rinkos vertė yra 183.813 Eur (2004 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis); 4) automobilį VW Vento, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1997 metais, (registracijos dokumentas išduotas 2003 m. kovo 29 d.).
Atsakovo vardu santuokos metu įgytas automobilis Renault Laguna, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2006 m. sausio 30 d., (registracijos dokumentai išduoti 2008 m. balandžio 15 d.).
Pagal Sutarties 1.1.-1.3. minėtas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė. CK 3.70 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsakovas neprieštaravo, kad jo vardu registruotas automobilis Renault Laguna, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų priteistas ieškovei, o ieškovės asmenine nuosavybe priklausantis automobilis VW Vento, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteistas jam, kaip ir prašo ieškovė. Ginčo dėl šio turto nėra, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas visiškai.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnamečių Vaikų gyvenamosios vietos. Abu sutarė, kad po santuokos nutraukimo Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove). Vilniaus miesto VTAS nurodė, kad Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina (ieškove) atitiks vaikų interesams (CK 3.178 straipsnis). Dėl nustatyto, Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina – ieškove K. M..
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau - Konvencija), įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kaip vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų, nustatytas ir CK 3.3 straipsnyje. Pagal CK 3.155 straipsnio nuostatas tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, šio straipsnio pagrindu kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina.
Atsakovas neprieštarauja ieškovės prašomai nustatyti jo bendravimo su Vaikais tvarkai. Pažymėjo, kad iš esmės tokią tvarką nurodė atsiliepime į ieškinį. Kadangi atsakovas pripažino patikslinto ieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo, prašoma tvarka nepažeis nei Vaikų, nei skyrium gyvenančio tėvo teisių ir teisėtų interesų, ji yra maksimali, teismas sprendžia, kad šioje dalyje patikslinto ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas visiškai.
Dėl išlaikymo.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečių dukrų A. M. ir D. M. naudai po 260 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. lapkričio 3 d.) iki jos sulauks pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant K. M.. Atsakovas atsiliepimu ir paaiškinimais ieškovės reikalavimą pripažino iš dalies. Nurodė, kad gali mokėti Vaikų išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 175 Eur, jeigu nebus priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kurio ieškovė reikalauja. Priteisus išlaikymo įsiskolinimą, tam, kad ji padengti, prašo nustatyti Vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur ir po 25 Eur išlaikymo įsiskolinimui padengti iki jis bus visiškai sumokėtas. Pažymėjo, kad būnant su vaikais, išleidžia vaikams iš savo lėšų po maždaug 60 Eur per mėnesį abiem vaikams už knygas, ledus, pramogas. Taip pat per metus Vaikams išleidžia apie 600 Eur atostogoms (vienai – dviem savaitėms). Prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovės turtinė padėtis ir galimybės yra geresnės ne jo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su nepilnametėmis dukromis A. M. ir D. M., gyvena nuosavame būste – bute, esančiame Saulėtekio 53-6, Vilniuje. Be šio turto, ieškovė nuosavybės teise valdo šį turtą: 1) butą, esantį Stirnų g. 32-10, Vilniuje, 2) garažą, esantį Stirnų g. 32, Vilniuje, 3) šiam sprendimui įsiteisėjus – automobilį Renault Laguna, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2006 metų). VĮ Registrų centras 2010 m. spalio 8 d. duomenimis, nekilnojamojo turto bendra vidutinė vertė yra 183.813 Eur. Ieškovė dirba Danske bank A/S Lietuvos filiale, vidutinės pajamos iš su darbo santykiais susijusiais santykiais laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio buvo 626,71 Eur (2.164 Lt). Papildomai ieškovė gauna pajamas, nuomodama jai nuosavybės teise priklausantį bendro, 138,79 m² ploto, butą ir garažą, esantį Stirnų g. 32-10, Vilniuje. Pagal pateiktą 2012 m. nuomos sutartį, butas su garažu nuomojamas už 492,35 Eur (1.700 Lt) per mėnesį. Pateikti duomenys patvirtina tai, kad dėl šio turto nuomos yra susidaręs įsiskolinimas, kilo nesutarimų dėl išsikraustymo, ginčas dėl kurio išspręstas įsiteisėjusiu 2010 m. spalio 20 d. (įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 20 d.). 2014 m. gruodžio 19 išduotas vykdomasis dokumentas. Visą riziką dėl nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo priklauso turto savininkui ir faktas, kad iš turimo turto ieškovė gavo ir gali gauti papildomų nemažų pajamų, nėra paneigtas. Todėl ieškovės galimos bendros pajamos per mėnesį šiam momentui yra 626,71 Eur + 418,50 Eur (492-15%). Ieškovė nurodo, kad Vaikų išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti po 1.000 Eur, vidutiniškai kiekvienai būtina po 520 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad šiam momentui mergaičių išlaikymo išlaidos nepadidėjo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdo turtą: 1) butą, esantį V. G. g. 35-12, Vilniuje (vidutinė rinkos vertė 18.680 Eur), 2) įsiteisėjus šiam sprendimui - automobilį VW Vento, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1997 m.). Individualių pajamų nuo 2012 metų negauna (deklaracijos duomenys). AB Swedbanko 2015 m. kovo 12 d. nurodoma, kad A. M. vertybinių popierių sąskaitoje, nuo 2012-01-01 iki 2015-03-05 operacijų nebuvo. A. M. nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. dirbo Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Mėnesinės, su darbo santykiais susijusios pajamos, buvo vidutiniškai 314,23 Eur. Nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. ir šiuo metu atsakovas dirba UAB „Įrankiai.LT“. Su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį yra 908,68 Eur.
Kaip nustatyta, galimos ieškovės pajamos, gaunamos su būsto nuoma, ir atsakovo pajamos, susijusios su darbo užmokesčiu, kurios atsakovui nuo 2012 m. yra vienintelės, iš esmės yra vienodos. Apskritai vertinant, ieškovės turtinė padėtis šiame etape yra žymiai geresnė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vien turtinė padėtis nėra viską nulemiantis veiksnys. CK 3.192 straipsnis numato tėvų prievolę materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes, tačiau, tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai laikosi vieningos suformuotos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, 2004 balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). Nuo 2015 m. liepos 1 d. 325 Eur. Šios išmokos skirtos tik minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas neprieštaravo ieškinio reikalavimui dėl vaikų išlaikymo, prašė atsižvelgti į jo galimybes bei į tai, kad bendraudamas su vaikais taip pat išleidžia jiems pinigų.
Dėl nustatyto teismas, vertindamas ieškovės nurodytus Vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir įsipareigojimus, sprendžia, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo Vaikų išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 260 Eur kiekvienam Vaikui yra per didelės. Vertinant ieškovės nurodytas Vaikams skiriamas išlaidas, tai, kad šalių Vaikai neturi specialių poreikių, teismas sprendžia, kad Vaikų minimaliems poreikiams patenkinti bei užtikrinti jų darnų vystymąsi, visapusišką lavinimą ir ugdymą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienam Vaikui iki jų pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 straipsnis). Nepilnamečių Vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovė K. M. (CK 3.185 str. 1 d.). Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka (CK 3.194 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CPK 3.200 straipsnis). Išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nuostatomis, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikius; kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį; būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. M. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 3815,74 eurų, nuo 2012 m. vasario mėn. iki ieškinio padavimo dienos (2014 m. lapkričio 3 d.), už 34 mėnesius po 145 Eur (500 Lt) abiem Vaikams (9,847 Eur). Atsakovas yra sumokėjęs 6.031,33 Eur (20.825,00 Lt), todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą 3.815,74 Eur. Atsakovas paaiškino, kad jo nuomone, įsiskolinimo nėra, tačiau, jeigu bus priteistas, gali mokėti kas mėnesį po 25 Eur išlaikymo įsiskolinimui padengti. Nurodė, kad nuo 2012 m. vasario mėnesio Vaikams išlaikymą mokėjo. Nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio viso vaikų išlaikymui pervedė ieškovei 7.094,24 Eur (24.495 Lt). Nurodė, kad atsakovė neteisi skaičiuodama nuo 2012 m. vasario mėnesio po 145 Eur išlaikymą kiekvienam Vaikui per mėnesį, kadangi MMA per visą šį laiką kito.
Nustatyta, kad atsakovas, nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio, Vaikų išlaikymui viso ieškovei pervedė 7.094,24 Eur. Ieškovė reikalauja išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 145 Eur kiekvienam Vaikui nuo ieškinio padavimo dienos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad ieškinys teismui pateiktas 2014 m. lapkričio 3 d. Todėl galimo išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas iki šios dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2012 m. vasario mėnesio. Nustatyta, kad šalys faktiškai skyrium gyvena nuo 2012 m. vasario 26 d., t.y. galimas išlaikymo įsiskolinimo priteisimas ne už 34 mėnesius, kaip nurodo ieškovė, o už 32 mėnesius. Teismas sutinka su atsakovo pateiktu atsiliepimu, kad nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio MMA kito, todėl į tai turi būti atsižvelgiama. O būtent MMA pakitimas buvo: iki 2012 m. liepos 1 d. - 800 Lt (231,69 Eur), nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. - 850 Lt (246,17 Eur), nuo 2013 m. sausio 1 d. – 1.000 Lt (289,62 Eur), o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur. Todėl, nustačius išlaikymo įsiskolinimą, jo suma už minimo laikotarpio 32 mėnesius būtų 8.761 Eur (1.158,45 Eur + 1.230,85 Eur + 6.371,64 Eur). Vertinant tai, kad atsakovas yra sumokėjęs per minėtą laikotarpį 7.094,24 Eur, išlaikymo įsiskolinimą sudaro 1.666,70 Eur, kuris iš atsakovo turi būti priteistas. Dėl nustatyto, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių Vaikų išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėnesio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. yra pagrįstas tik iš dalies.
Bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 250 Eur (200+663=863 Lt) žyminio mokesčio. Teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies: 1) nustatė, kad santuoka iširo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) priteisė mažesnį išlaikymo dydį Vaikams; 3) priteisė daugiau nei dvigubai mažesnį įsiskolinimo dydį; 4) netenkino ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl šalių nesugebėjimo taikiai išspręsti kilusį ginčą dėl įvairių santuokos nutraukimo klausimų, nors faktiškai, teismo nuomone, šioje byloje šalys ginčą eskalavo dėl vis dar turimų psichologinių barjerų dėl santuokos nutraukimo ir nepavykusio santuokinio gyvenimo. Visumoje, šalys sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Todėl, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį bei į šalių elgesį proceso metu (CPK 93 straipsnio 4 d.), teismas sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei turi būti priteista ½ ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 125 Eur.
Priteisus nepilnametėms A. M. ir D. M. išlaikymą, iš atsakovo A. M. priteistinas 129,60 Eur žyminis mokestis (180 Eur x 12 mėn. x 2 x 3%) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Teisinės pagalbos išlaidos sudaro: ieškovės K. M. – 390 Eur, A. M. – 900 Eur. Sprendimas didžiąja dalimi priimtas patenkinus ieškovės reikalavimus, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 195 Eur (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
2014 m. lapkričio 24 d. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečių vaikų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., išlaikymas, mokamas kas mėnesį po 550 Lt iš atsakovo A. M. nuo 2014 m. lapkričio 24 d., naikintinas sprendimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, tarp A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2007 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1053), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovei K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę - M.
Nustatyti nepilnamečių A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. M., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai kiekvienam po 180 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2014 m. lapkričio 3 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 1.666,70 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių įstatyminei atstovei K. M., a.k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais - dukromis A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. Kiekvieną trečiadienį tėvas A. M., a.k (duomenys neskelbtini) po vaikų ugdymo užsiėmimų iš įstaigos pasiima A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir pristato jas į jų gyvenamąją vietą 20:00 val.;
2. Kas antrą penktadienį (lyginėmis savaitėmis) tėvas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), po vaikų ugdymo užsiėmimų iš įstaigos pasiima A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir pristato jas į gyvenamąją vietą ateinančio sekmadienio 16:00 val.;
3. Poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdų šventes tėvas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), pasiima A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18:00 val. ir grąžina jas į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., 20:00 val.;
4. Poriniais kalendoriniais metais vasario 16 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., neporiniais metais Naujųjų metų, krikščioniškųjų Velykų šventes, kovo 11 d., birželio 24 d., tėvas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), pasiima A. M. a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš jų buvimo vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse 18:00 val. ir grąžina jas ten pat atitinkamos šventinės dienos 20:00 val.;
5. Kiekvienais kalendoriniais metais savo gimimo dieną rugsėjo 6 d. ir neporiniais metais dukterų gimimo dieną vasario 25 d. ir spalio 23 d., tėvas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), po vaikų ugdymo užsiėmimų iš įstaigos pasiima A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir pristato jas į gyvenamąją vietą 20:00 val. Jei nurodytos dienos yra nedarbo dienos, tėvas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), pasiima dukras atitinkamos dienos išvakarėse 18:00 val.;
6. Kiekvienais kalendoriniais metais tėvas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) savo kasmetinių atostogų metu, pranešęs motinai K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš 2 mėn., pasiima A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 14-ai kalendorinių dienų;
7. Nesant galimybės nustatytu laiku pasiimti vaikus arba pristatyti juos namo, tėvas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), privalo apie tai informuoti mamą K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš 2 val. Vykstant į keliones, savaitgalių ir atostogų metu tėvas privalo palikti kontaktinę informaciją – numatomą nakvynės adresą bei telefoną susisiekimui.
K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybėn automobilį RENAULT Laguna valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybėn automobilį VW Vento, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei K. M., pastarosios sumokėto žyminio mokesčio dalį, t.y. 125 Eur, ir dalį, t.y. 195 Eur turėtų teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 129,60 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, VĮ Registrų centrui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.