- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-198-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22936-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- P. V.
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo už akių, pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. A. 1500 Eur negrąžintos paskolos, 2700 Eur delspinigių, 52,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024-12-13 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1500 Eur negrąžintos paskolos, 270 Eur delspinigių, 52,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos (be bylinėjimosi išlaidų) nuo 2024-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas formaliai ištyręs ieškovo pateiktus duomenis nustatė, kad 2024-03-05 ieškovas suteikė atsakovui 1500,00 Eur paskolą grynaisiais pinigais, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2024-03-12. Atsakovas už suteiktą paskolą įsipareigojo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o vėluodamas paskolą grąžinti įsipareigojo mokėti 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą paskolos grąžinimo dieną. Atsakovas paskolos sutartu laiku negrąžino, taip pat nesumokėjo sutartų palūkanų ir delspinigių.
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas atsakovo atžvilgiu pagal paskolos sutartį atsirado suėjus jos įvykdymo terminui (2024-03-12). Iš pridedamos palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės teismas nustatė, kad ieškovo apskaičiuoti 2700,00 Eur delspinigių buvo apskaičiuoti už 180 dienų, taip pat 52,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, taikant 5 proc. dydį, skaičiuotos nuo 2024-03-05 iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024-11-11. Kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad ieškovas vienašališkai nutraukė 2024-03-05 sutartį, todėl 52,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumą teismas laikė prievolės vykdymu natūra (ne negautomis pajamomis, arba kitaip - nuostolių atlyginimu).
6. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančius jo patirtus realius nuostolius, todėl ieškinyje prašomus taikyti 1 proc. dydžio už dieną delspinigius (atitinka 365 procentus metinių palūkanų) mažino kaip neprotingai didelius. Teismas vertino, kad protingumo kriterijų atitinka 0,1 proc. dydžio už dieną delspinigiai (atitinka 36,5 procento metinių palūkanų). Tokią išvadą teismas darė taikydamas teisės analogiją bei kaip orientyrą imdamas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, kur preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina laikoma neprotinga, nepagrįsta jei vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai bei tada, kai bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Teismas laikė tiktina aplinkybe, kad atsakovas 1500 Eur skolinosi savo vartojimo reikmėms. Taip pat teismas vertino, kad 2700 Eur delspinigių suma yra 1,8 karto didesnė už paskolintą 1500 Eur sumą.
7. Teismas pripažino, kad po atlikto formalaus įrodymų ištyrimo iš dalies pasitvirtino ieškovo pateiktų įrodymų turinys ir tuo pagrindu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš dalies patenkinus ieškinį, teismas ieškovui iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (42,85 proc.) priteisė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 41,14 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas P. V. prašo pakeisti 2024-12-13 Alytaus apylinkės teismo sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo 2700,00 Eur delspinigių ir 96,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nesant byloje jokių įrodymų (atsakovui jų į bylą nepateikus), kurie patvirtintų, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl priteistinų delspinigių mažinimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką būtent atsakovas turi pareigą įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024, 43 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo asmeniškai informuotas apie jam pareikštą ieškinį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli.
8.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Šis kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad teismas netesybų kontrolės funkciją gali atlikti ne bet kada (bet kokiais atvejais), o tik esant kažkuriam iš šių atvejų. Nagrinėjamu atveju atsakovas iki šiol nėra įvykdęs prievolės jokia apimtimi. Taigi, sąlyga, kuri leistų mažinti prašomus priteisti delspinigius byloje neegzistavo ir neegzistuoja, todėl šiuo aspektu prašomų priteisti delspinigių dydis negalėjo būti mažinamas. Taip pat kitas kasacinio teismo praktikoje nurodytas atvejis, t. y. „aiškiai per didelis (neprotingas) netesybų dydis“ byloje taip pat nenustatytas, nes šią aplinkybę įrodinėti ir įrodyti buvo būtent atsakovo pareiga, o jis šios pareigos neįvykdė (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas pažymi, kad mokėtinų delspinigių ir palūkanų dydis buvo esminė sąlyga sudaryti paskolos sutartį ir paskolinti atsakovui pinigines lėšas trumpam laikotarpiui, todėl nesant tokio susitarimo ieškovas apskritai nebūtų skolinęs atsakovui piniginių lėšų. Esamu atveju teismas be pakankamo pagrindo paneigė sutarties laisvės ir privalomumo principus bei priteisė ieškovui delspinigius, kokiems esant paskolos sutartis niekuomet nebūtų sudaryta. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismo sprendime nurodomos prielaidos, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo paskola, yra nepagrįstos. Byloje nėra duomenų, kad šalys sudarę vartojimo paskolą (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas patvirtina, kad paskola buvo suteikta komerciniais tikslais. Atsakovas norėdamas pats galėjo paaiškinti kokiems tikslams skolinosi pinigus iš ieškovo, tačiau tokio poreikio nematė.
8.3. Teismas konstatavęs, kad ieškovo ieškinys patenkintas 42,85 proc. apimtimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 41,14 Eur žyminio mokesčio vietoj prašytų atlyginti 96,00 Eur. Ieškovas su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka. Ieškovo vertinimu, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ieškovo naudai turėjo būti priteistas visas sumokėtas žyminis mokestis, o CPK 93 str. 2 d. nuostata neturėjo būti taikoma formaliai. Ieškovui priteistiną skolos sumą pripažinus pilna apimtimi ir sumažinus tik priteistinų delspinigių sumą, byloje buvo pagrindas nukrypti nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisti ieškovui visą jo sumokėtą žyminį mokestį (CPK 3 str. 7 d., 93 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
10. Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
12. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
13. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Teismui suteikiama teisė mažinti netesybas tiek esant skolininko prašymui, tiek savo iniciatyva. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vėluodamas grąžinti paskolą ieškovui įsipareigojo mokėti 1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą paskolos grąžinimo dieną. Paskolos grąžinimo data 2024-03-12. Apelianto pateikta palūkanų ir delspinigių skaičiavimo lentelė patvirtina, kad prašomi priteisti 2700,00 Eur delspinigiai skaičiuoti už laikotarpį nuo 2024-03-12 iki 2024-09-08, t.y. 180 dienų. Paskolos sutartyje apie tai, kokiam tikslui skolinamasi, nenurodyta.
15. Pažymėtina, kad sutartis gali būti kvalifikuojama vartojimo kredito sutartimi tada, kai ji atitinka ne tik tokiai sutarčių rūšiai, bet ir bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus. Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012; kt.).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių sudarytos paskolos sutarties turinį, sąlygas, bei atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo paskola (nors jokių duomenų, kad ieškovas paskolą atsakovui teikė kaip verslininkas byloje nebuvo nustatyta), todėl pirmosios instancijos teismo argumentus dėl paskolos sutarties kvalifikavimo vartojimo kredito sutartimi ir su tuo susijusią argumentaciją laiko nepagrįstais ir neįrodytais.
17. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą prielaidą dėl ginčo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad šalių sutartimi nustatytos netesybos aiškiai per didelės, turėjo teisinį pagrindą savo iniciatyva spręsti dėl jų sumažinimo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
18. Pabrėžtina, kad nors šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės ar ją įvykdo netinkamai, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Taigi, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).
19. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad prašoma priteisti netesybų suma (2 700 Eur) 1,8 karto viršija paskolos sumą (1 500 Eur), prašomi priteisti 1 procento dydžio už vieną dieną delspinigiai sudaro 365 proc. metinių palūkanų. Byloje kilus ginčui dėl sutartinių netesybų dydžio, ieškovas jokių duomenų apie realiai patirtus nuostolius dėl laiku negrąžintos paskolos nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu nepateikė Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju priešingai nei teigia apeliantas, esant akivaizdžioms aplinkybėms, kad sutartimi nustatyti delspinigiai aiškiai per dideli, apeliantas turėjo pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė (CPK 178 str.). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
20. Pažymėtina, kad apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika konkrečiu atveju neatitinka faktinių bylos aplinkybių (apelianto minėtose bylose skolininkai aktyviai įrodinėjo, kad kreditoriai reikalauja priteisti nepagrįstai dideles netesybas, šiuo atveju netesybos mažintos teismo iniciatyva), todėl apeliantas ja remiasi nepagrįstai. Be to atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, teismas kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).
21. Šiuo atveju įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neįrodė, kad dėl laiku negrąžintos paskolos jis patyrė 2700,00 Eur dydžio realių nuostolių, tačiau tuo pačiu atsižvelgęs ir į tai, kad atsakovas net dalies skolos nėra padengęs, skolos grąžinimo terminas suėjo daugiau nei prieš metus, skolininkui esant tinkamai informuotam apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą ir nepateikus jokių duomenų apie pastangas grąžinti skolą ar skolos negrąžinimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinus delspinigius iki 270 Eur sumos, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1500 Eur delspinigių suma, neviršijanti pagrindinės prievolės dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytų konkrečių aplinkybių visumą, įvertinus pasyvų atsakovo procesinį elgesį, tokio dydžio delspinigių sumos priteisimas, atitinka protingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus bei užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
22. Paminėtina, kad tai, kad teismai kitose panašaus pobūdžio civilinėse bylose nustatė kitokį delspinigių dydį, nėra teisiškai reikšminga, kadangi, kaip jau buvo minėta, delspinigių dydis nustatomas (mažinamas) atsižvelgiant ne tik į objektyvius kriterijus, bet ir individualias byloje esančias aplinkybes.
23. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteistiną 1500 Eur sumą (pagrindinę prievolę) pripažinęs pagrįsta visa apimtimi ir sumažinęs tik priteistinų delspinigių sumą (išvestinę prievolę), nepagrįstai ieškovui priteisė tik dalį sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl 41,14 Eur žyminio mokesčio dalies priteisimo keistina, ir ieškovui iš atsakovo priteistinas visas pirmosios instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis (96 Eur) (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).
24. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis apie 333,30 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (55 Eur žyminio mokesčio ir 278,30 Eur advokato atstovavimo išlaidų). Įvertinus tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (75 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 249,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo P. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) negrąžintos paskolos, 1500 Eur delspinigių (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), 52,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (penkiasdešimt du eurus 29 ct), 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos (be bylinėjimosi išlaidų) nuo 2024-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.“
Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249,98 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.