Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. J. atstovaujamo įstatyminės atstovės P. I. ieškinį atsakovams Ž. J., L. J., L. J. gamybinei - prekybinei firmai dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo tėtis P. J. testamento sudarymo (2015-02-03) ir savo mirties metu ((duomenys neskelbtini)) taip pat turėjo du vaikus iš ankstesnių santuokų, t. y. sūnų (atsakovą) Ž. J. gim. (duomenys neskelbtini), ir dukterį O. J. gim. (duomenys neskelbtini), kurie mirus tėčiui iniciavo civilinę bylą, siekdami, kad teismas pripažintų 2015-02-03 testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu. Civilinis procesas dėl šio ginčo užtruko ilgiau, kaip trejus metus. Pagal O. J. ir Ž. J. ieškinį „Dėl tėvystės nuginčijimo ir testamento pripažinimo negaliojančiu“ atsakovui M. J., civilinė byla Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose iškelta 2015-02-23. Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos rajono rūmai) 2017-06-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21-941/2017, ieškovų O. J. ir Ž. J. ieškinį „dėl tėvystės nuginčijimo ir testamento pripažinimo negaliojančiu“ atmetė, kaip nepagrįstą. Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-03 nutartimi civilinėje byloje c2A-22-538/2018, Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos rajono rūmų) sprendimą paliko nepakeistą. Suėjus kasacinio skundo padavimo/priėmimo terminams, ieškovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės mamos P. I. įregistravo nuosavybės teise po tėčio mirties priimtą palikimą (turtą) savo vardu viešuose registruose. Būtent dėl šių priežasčių VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad prekybinį kioską Ieškovas M. J. įgijo 2019-03-29 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. NB2-972, pagrindu, t. y. Ieškovo nuosavybes teisės į Nekilnojamąjį turtą - prekybos kioską, viešuose registruose išviešintos tik nuo 2019-03-29 (įrašas galioja nuo 2019-04- 11).

Atsakovai Ž. J., L. J. ir L. J. garnybinė - prekybinė firma nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. balandžio mėn. pradžios, neteisėtai naudojosi ir disponavo Ieškovui M. J. priklausančiu turtu prekybos kiosku. Iš viso Atsakovai neteisėtai naudodamiesi Ieškovui M. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu - prekybos kiosku, bei juo disponuodami, gavo 8711,62 Eur finansinės naudos. Ieškovas M. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės, mamos P. I., ne kartą prašė grąžinti be pagrindo įgytas lėšas Ieškovui, tačiau atsakovai į tai nekreipė dėmesio, nurodytų lėšų, gautų neteisėtai naudojantis ir disponuojant Ieškovui priklausančiu turtu negrąžino. Neteisėtus veiksmus ir iš to gaunamą finansinę naudą. Atsakovai nutraukė tik po to. kai Ieškovo nuosavybės teisės į prekybos kioską buvo išviešintos viešuose registruose - VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Iki tol, Atsakovai neteisėtų veiksmų nenutraukė, ir gavo finansinę naudą, kuri jiems nepriklausė nei pagal sandorį, nei pagal įstatymą, nei kitais teisėtais būdais. Atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus ir gaunant iš to finansinę naudą, nukentėjo ieškovo turtiniai interesai - jis negalėjo naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu ir gauti iš to finansinę naudą - nuompinigius, kuriuos, dėl savo neteisėtų veiksmų gavo atsakovai.

Taip pat ieškininiame pareiškime nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie tai, kad visus nuompinigius už prekybos kiosko nuomą buvo mokami tik atsakovams. Iš prie ieškinio pridedamo ranka pildyto lėšų gavimo sąsiuvinio (priedas Nr. 3) matyti, kad ieškovo atstovė savo parašu patvirtino, kad gavo nuompinigius po 175,00 EUR už prekybos kiosko nuomą už 2016 m. gruodžio mėn., 2017 m. sausio - balandžio mėnesius, - t.y. viso už 5 mėn., kas sudaro 875,00 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ieškovės, jos atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais pateiktais su ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį nustatyta, kad Ieškovas M. J. yra nekilnojamojo turto - negyvenamosios patalpos-prekybinio kiosko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas. Nekilnojamąjį turtą Ieškovas įgijo mirus tėčiui P. J. a. k. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), pagal jo sudarytą 2015-02-03 testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės. Po tėčio mirties ieškovas M. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės, mamos P. I. iniciavo po tėčio mirties atsiradusio palikimo priėmimą, pateikdamas 2015-02-27 pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Paveldėjimo procesas civilinėje byloje Nr. e2-21-941/2017 pagal ieškovų O. J. ir Ž. J. ieškinį atsakovui M. J., atstovaujamam įstatyminės atstovės P. I., tretiesiems asmenims Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. B., Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K., draudimo bendrovei „AIG Europe Limited“ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sutabdytas. 2017 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. 2018 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi sprendimas liko nepakeistas ir įsiteisėjo. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad prekybinį kioską Ieškovas M. J. įgijo 2019-03-29 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. NB2-972, pagrindu, t. y. Ieškovo nuosavybes teisės į Nekilnojamąjį turtą - prekybos kioską, viešuose registruose išviešintos tik nuo 2019-03-29 (įrašas galioja nuo 2019-04- 11). Atsakovai Ž. J., L. J. ir L. J. garnybinė - prekybinė firma nuo 2015 m. (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. balandžio mėn. pradžios naudojosi ir disponavo M. J. priklausančiu turtu - prekybos kiosku ir už jo nuomą gavo 8711,62 Eur pajamų.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl lėšų, gautų už paveldėto turto nuomą.

Dėl paveldėjimo atsiradimo momento

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą.

Taigi nežiūrint to, kad dėl ilgą laiką trukusių teisminių procesų, ieškovo nuosavybės teisė į jam po tėvo mirties tekusį turtą išviešinta tik 2019-03-29 (įrašas galioja nuo 2019-04-11), tačiau vadovaujantis retrospektyviu paveldėjimo teisinių santykių pobūdžiu, visos teisės ir pareigos, visi palikimo priėmimo teisiniai padariniai ieškovui M. J. į ginčo prekybos kioską atsirado nuo jo tėvo P. J. mirties momento, t. y nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl negautų pajamų

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje bylojeNr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, nurodė, kad dėl atsakovų, kurie nuo 2015 metų vasario mėnesio 7 dienos iki 2019 metų balandžio mėnesio pradžios neteisėtai naudojosi ir disponavo ieškovui M. J. priklausančiu turtu prekybos kiosku kaltės, ieškovas negavo 8711,62 Eur pajamų, kurias būtų gavės už šių patalpų nuomą.

CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens lai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236- 313/2017; kt.).

Teismo nuomone, atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-04-01 be teisinio pagrindo naudodamiesi ir disponuodami ieškovui M. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu - prekybos kiosku, gavo finansinę naudą. Pajamas už kiosko nuomą atsakovai gavo be teisinio pagrindo - jiems nepriklausė prekybos kioskas, už kurį jie ėmė nuomos pinigus. Jokiais kitais teisėtais būdais atsakovams nebuvo suteikta teisė naudotis ir disponuoti prekybos kiosku. Tokiu būdu atsakovai praturtėjo - įgijo turtą, ieškovo sąskaita, o toks atsakovų praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą, t y. ieškovas M. J. dėl tokių atsakovų veiksmų patyrė nuostolius - negavo finansinės naudos. Tarp atsakovų praturtėjimo ir ieškovo turto sumažėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovo M. J., kaip nekilnojamojo turto - prekybos kiosko savininko ir atsakovų, kurie nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovas niekada nebuvo davęs leidimo atsakovams naudotis jam priklausančiu turtu ir juo disponuoti, gaunant iš to naudą. Ieškovas nuosavybės teises į prekybos kioską įgijo nuo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai to nepaisydami toliau naudojosi ir disponavo ieškovui priklausančiu turtu ir gavo iš jo finansinę naudą.

Iš teismui pateiktų dokumentų – PVM sąskaitų – faktūrų, lėšų gavimo sąsiuvinio, nuomos sutarties matyti, kad ieškovo atstovė P. I. savo parašu patvirtino, jog gavo nuompinigius po 175,00 Eur už prekybos kiosko nuomą 2016 m. gruodžio mėn., 2017 m. sausio - balandžio mėnesiais, t.y. viso už 5 mėn., kas sudaro 875,00 Eur. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, atitinkamai mažinant ieškovui priteistiną sumą iki 7836,62 Eur. Nuo šios sumos iš atsakovų priteistini 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo teisės gauti nuostolių, padarytų ieškovų prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones, kai ieškinys atmestas

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas šioje byloje Ž. J. iniciavo civilinę bylą, siekdamas, kad teismas pripažintų 2015-02-03 testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu. Civilinis procesas dėl šio ginčo užtruko ilgiau, kaip trejus metus. Pagal O. J. ir Ž. J. ieškinį „Dėl tėvystės nuginčijimo ir testamento pripažinimo negaliojančiu“ atsakovui M. J., civilinė byla Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose iškelta 2015-02-23. Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos rajono rūmai) 2017-06-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21-941/2017, ieškovų O. J. ir Ž. J. ieškinį „dėl tėvystės nuginčijimo ir testamento pripažinimo negaliojančiu“ atmetė, kaip nepagrįstą. Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-03 nutartimi civilinėje byloje c2A-22-538/2018, Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos rajono rūmų) sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas 2015 m. vasario 18 d. buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė atlikti mirusiojo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo veiksmus pagal įpėdiniui M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išduotą testamentą.

Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

CPK 146 straipsnio 2 dalis) pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad nustačius, jog atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai); tiek ieškovo veiksmai, kreipiantis į teismą, tiek prašant teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek civilinės bylos užvedimas bei vėliau atsiradusi žala dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei civilinės atsakomybės ieškovui pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį taikymas nepripažintini teisės kreiptis į teismą suvaržymais (pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, negautos pajamos turi ir realumo požymių (CK 6.249 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Taigi, ir šiuo pagrindu ieškinys gali būti tenkinamas, nes Ž. J. ieškinys buvo atmestas, jis kartu su L. J. ir jos gamybine – prekybine firma gavo naudą neteisėtai naudodamiesi M. J. paveldėtu turtu.

Dėl solidarios atsakovų atsakomybės

Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada – dalinė atsakomybė. Pagal tokį vertinimą išskiriami bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme bei skolininkų daugeto atvejai nesant bendrininkavimo siaurąja prasme.

Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014; teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Š. v. antstolė L. D., bylos Nr. 3K-3-59/2008).

Šioje byloje pateiktais įrodymais – PVM sąskaitomis – faktūromis, gautų pinigų žurnalu, prekybinio kiosko nuomos sutartimi nustatyta, kad atsakovai bendrais veiksmais – Ž. J. sudarant nuomos sutartį, gaunant pinigus už nuomą, L. J. ir jos gamybinei-prekybinei firmai gaunant pinigus už nuomą, atsakovams ginčijant ieškovo palikimą, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jie veikė bendrai ir gavo naudą ieškovo sąskaita, todėl atsakovams kyla solidarioji atsakomybė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės P. I., turėjo išlaidų 50 Eur už žyminį mokestį, 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovų ieškovui, atstovaujamam įstatyminės atstovės P. I., priteistina 585 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 195 Eur. Byloje duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Priimant ieškinį, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, t.y. nuo 146 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovų valstybei priteistina 131,40 Eur žyminio mokesčio, t.y. po 43,80 Eur.

Skirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į tai, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės mokant bylinėjimosi išlaidas, taip pat į teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auto Express“ v. UAB „Tirola“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-6-706/2016; kt.) ir preziumuoja, kad bylinėjimosi išlaidų dalys dėl solidariosios skolininkų prievolės yra lygios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų Ž. J., L. J., L. J. gamybinės - prekybinės firmos 7 836,62 Eur ieškovui M. J. ir 5% metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-11-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų Ž. J., L. J., L. J. gamybinės - prekybinės firmos 585 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 195 Eur ieškovui M. J., atstovaujamam įstatyminės atstovės P. I..

Priteisti iš atsakovų Ž. J., L. J., L. J. gamybinės - prekybinės firmos 131,40 Eur žyminio mokesčio valstybei, t.y. po 43,80 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.