- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-2285-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03277-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl iškeldinimo iš ūkinio pastato, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. pateikė ieškinį atsakovui E. P., prašydama teismo iškeldinti atsakovą E. P. su visu jam priklausančiu turtu iš ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ūkinis pastatas), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
2. Ieškovė nurodė, kad jos santuoka su atsakovu buvo nutraukta, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – žemės sklypas) dalis, kuriame stovi ginčo pastatas, ieškovei ir atsakovui padalinti po 531/5945 dalis, o ūkinis pastatas, kuriame buvę sutuoktiniai gyveno nuo 2002 m., priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė pažymėjo, jog dėl atsakovo konfliktinio elgesio persikėlė gyventi su nepilnamete dukra į savo mamos namą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas be jokio teisinio pagrindo liko gyventi ginčo ūkiniame pastate ir atsisako iš jo išsikraustyti. Pažymėjo, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas pradėjo greta ginčo ūkinio pastato neteisėtas kito statinio statybas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ginčo ūkinis pastatas priklauso abiem sutuoktiniams, kadangi teismo sprendimu bylos šalių skyrybų byloje atsakovui asmeninės nuosavybės teise buvo priteista parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas 2001 m. perkėlė adresu (duomenys neskelbtini), ir vėliau ji tapo ginčo ūkiniu pastatu. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypo dalis, ant kurio stovi ginčo ūkinis pastatas, taip pat priklauso abiem sutuoktiniams. Atsakovas nedraudžia ieškovei gyventi ginčo ūkiniame pastate, į kurį ji bet kada užeina, nes turi raktus. Atsakovas nurodė aplinkybes, patvirtinančias tarp jo ir ieškovės susiklosčiusius konfliktinius santykius bei pažymėjo, kad ieškovė iki šiol nesumokėjo jam priteistos piniginės kompensacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą per 10 dienų išsikelti iš ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, o atsakovui to nepadarius, leido ieškovei A. P. iškeldinti atsakovą su visais jo daiktais atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo su iškeldinimo priverstiniu vykdymu susijusias išlaidas. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1 325,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidedančių iš 107,25 Eur žyminio mokesčio ir 1 218,00 Eur advokato teisinės pagalbos, o valstybei iš atsakovo priteisė 6,64 Eur teismo patirtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3069-1040/2022, kuris Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1984-852/2022 paliktas nepakeistas, buvo nutraukta ieškovės A. P. ir atsakovo E. P. santuoka bei išspręsti su santuokos nutraukimu susiję padariniai, įskaitant ir bendro turto padalijimą. Minėtame sprendime teismas nurodė, jog santuokos metu šalys įgijo parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir šią parduotuvę paliko atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Teismas nustatė, kad ūkinis pastatas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
6. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimu yra konstatuotas nagrinėjamai bylai aktualus prejudicinis faktas, kad ūkinis pastatas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Remdamasis nustatytu prejudiciniu faktu teismas atmetė atsakovo iškeltą prielaidą (atitinkančią jau išnagrinėtoje civilinėje byloje apeliaciniame skunde iškeltą prielaidą) dėl ginčo ūkinio pastato priklausymo abiem šalims bendrosios nuosavybės teise, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatyta, kad ginčo ūkinis pastatas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
7. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog atsakovas statė, gerino ir investavo į ūkinį pastatą asmenines lėšas, apylinkės teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Kartu pažymėjo, kad nepateikti įrodymai, pagrindžiantys turėto parduotuvės karkaso (ant kurio prieš daugiau nei 20 metų buvo pastatytas ginčo ūkinis pastatas) didelę vertę ar kad jis sudaro konkrečią ginčo pastato dalį, kurią galima įkainoti.
8. Vertindamas atsakovo elgesį teismas pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo būdamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ūkine pastate bei jame laikydamas asmeninius daiktus be ieškovės sutikimo atsakovas neteisėtai pažeidė ieškovės kaip nekilnojamojo daikto savininkės nuosavybės teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis). Laikė, kad tokią išvadą netiesiogiai pagrindžia ir itin konfliktiški bylos šalių santykiai, patvirtinantys, kad šalys negali be įtampos ir streso būti vienoje patalpoje ar joje visą laiką gyventi.
9. Teismas nustatė, kad atsakovas turi kitą gyvenamąjį būstą (dalį buto), bei žemės sklype yra pasistatęs kitą statinį, kuriame jau gali gyventi, todėl laikė, kad atsakovas turi visas realias galimybes nedelsiant išsikelti iš ūkinio pastato kartu pasiimant visus asmeninius daiktus. Todėl sprendė ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą per 10 dienų išsikelti iš ginčo ūkinio pastato su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, o to nepadarius - ieškovei suteikti teisę iškeldinti atsakovą su visais jo daiktais atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo su iškeldinimo priverstiniu vykdymu susijusias išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir ieškovės A. P. ieškinio dėl atsakovo E. P. iškeldinimo iš ūkinio pastato, nesuteikiant gyvenamosios vietos, bei priteisti iš ieškovės 107,25 Eur žyminio mokesčio, netenkinti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
10.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad ūkinis pastatas priklauso A. P., tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodyta, kad po skyrybų šis ūkinis pastatas priteisiamas ieškovei. Todėl nėra teisinio pagrindo iškeldinti iš ūkinio pastato, kuris pastatytas abiejų sutuoktinių lėšomis, užgyventas santuokos metu ir kuriame apeliantas gyvena teisėtai. Šios aplinkybės nurodytos teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas į jas neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė;
10.2. dėl sveikatos problemų atsakovas nedalyvavo skyrybų bylos procese, negalėjo skaityti bylos dokumentų. Todėl teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė pretenzijų dėl ieškovės asmeninės nuosavybės pripažinimo bendra nuosavybe dėl atlikto daiktų pagerinimo. Todėl teismas nepadalijo bendro šeimos užgyvento ūkinio pastato;
10.3. ūkinis pastatas bendru sutuoktinių sutikimu buvo užregistruotas ieškovės vardu. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pripažinta, jog ieškovė ir atsakovas yra žemės sklypo bendrasavininkai, kadangi atsakovui priklauso 531/5945 žemės sklypo dalis. Žemės sklypas yra nepadalintas, naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų nenustatyta, todėl po ūkiniu pastatu esanti žemė priklauso abiem ginčo šalims. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutartis, pasirašyta 2017 m. kovo 9 d. bendraturčių A. P., E. P., A. P., M. P., A. M. ir patvirtinta Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B., reg. Nr. DB-1714, patvirtinta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės dalis po ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 91/ž, 236 kv. m., (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 81ž, 50,45 kv. m., esantys (duomenys neskelbtini)). Kadangi žemė nepadalinta, atsakovas teisėtai naudojasi bendra su ieškove žemės dalimi po ūkiniu pastatu. Tuo tarpu teismas ignoruoja teismo posėdžio metu duotus parodymus dėl žemės sklypo priklausymo atsakovui ir nepateikia jokių dėl to argumentų;
10.4. teismo posėdžio, vykusio 2023 m. liepos 19 d. atsakovas pateikė 2000 m. lapkričio 17 d. turto pardavimo be varžytinių aktą reg. Nr. 017404, kuriame nurodyta, kad atsakovas už ūkinį pastatą – parduotuvę sumokėjo 3000 litų, t. y. investavo į ūkinį pastatą;
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimu atsakovui priteista asmenine nuosavybe parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas nukėlė ir 2001 m. perstatė žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog parduotuvės ir ūkinio pastato matmenys yra identiški. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu neginčijo parduotuvės perkėlimo fakto ir tai įrodo, kad perkelta parduotuvė ir ūkinis pastatas yra tas pats pastatas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, o apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
11.1. pirmos instancijos teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo klausimą negalėjo dalinti ūkinio pastato, kadangi jis nebuvo pastatytas šalių bendromis lėšomis, kaip teigia atsakovas. Ūkinis pastatas buvo pastatytas ieškovės motinos M. P. lėšomis ir padovanotas ieškovei. Todėl atsakovo teiginiai neturi teisinės reikšmės;
11.2. teismas pagrįstai konstatavo, kad santuokos nutraukimo proceso metu atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl santuokinio turto padalijimo. Nurodo, jog atsakovo teiginiai, kad skyrybų procese nedalyvavo dėl sveikatos problemų, negalėjo skaityti dokumentų, neatitinka tikrovės: 1) atsakovas nesutiko dalyvauti meditacijoje nuotoliniu būdu, nesutiko testuotis dėl COVID-19, reikalavo perkelti mediaciją nenustatytam laikotarpiui, todėl mediatorė mediacijos procesą užbaigė, ką patvirtina teismui pateikta 2021 m. rugsėjo 14 d. mediatorės pažyma; 2) atsakovas nesutiko nutraukti santuokos bendru sutarimu, o 2022 m. sausio 20 d. raštu pranešė teismui, jog atsisako priimti ir skaityti procesinius dokumentus, nes yra ligotas pensininkas ir jam negalima nervintis, nurodydamas, kad dėl to praranda sveikatą ir gali netekti gyvybės. Kartu nurodė, kad šis procesas pažeidžia jo ir jo dukros teisėtus interesus bei prašė nesiųsti daugiau jokių procesinių dokumentų bei bylą palikti nenagrinėtą; 3) atsakovas 2022 m. gegužės 5 d. pateikė teismui prašymą netaikyti laikinųjų ieškinio apsaugos priemonių, kuomet jis privalėtų mokėti vaiko išlaikymą ieškovei, nes jis pilnai išlaiko dukrą ir tai gali paliudyti sūnūs bei jo motina; 4) atsakovas 2022 m. kovo 30 d. pateikė pranešimą, kad teismas jo jokiais būdais neprivers perskaityti ir susipažinti su procesiniais dokumentais nurodydamas, kad dokumentų tikrai neskaitys, nors jie būtų atsiųsti be voko, kad susitarė su paštininku, jog neneštų jam jokių laiškų ir visus siųstų atgal. Patvirtino paėmęs dokumentus iš darbdavio, tačiau daugiau jų neims. Paaiškino, kad netiki teismu, nes teismas nevykdo teisingumo; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi išdavė ieškovei teismo šaukimą ir įpareigojo įteikti atsakovui per ieškovės pasirinktą antstolį. Teismui pateikta antstolio dokumento gavimo 2022 m. balandžio 13 d. pažyma, kurioje matyti, kad procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, nes atsakovas neatidarė durų. Taip pat pažymoje nurodyta, kad antstolis 2022 m. balandžio 11 d. prisiskambino atsakovui, kuris pareiškė, kad dokumentų nepriims ir vengs priimti; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi teismas įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyrių atvesdinti atsakovą į 2022 m. gegužės 13 d. 9.00 val. paskirtą teismo posėdį Vilniaus mieto apylinkės teisme. Atvykę į teismo posėdį pareigūnai paaiškino, kad atsakovo ji gyvenamojoje vietoje ir darbovietėje nesurado. Taigi, apylinkės teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje. Atsakovas buvo susipažinęs su procesiniais dokumentais, dėl to jam buvo žinoma bylos esmė ir ieškovės reikalavimai. Pažymi, jog atsakovas sąmoningai neteikė atsiliepimo į ieškinį ir atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime;
11.3. neginčytina, jog atsakovui priklauso 531/5945 dalis žemės sklypo kartu su kitais bendrasavininkais ir kad po santuokos nutraukimo žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp atsakovo, ieškovės ir ieškovės motinos nenustatyta ir šiuo metu vyksta ginčas. Tačiau atsakovas nepaaiškino, jog savavališkai, nesuderinęs su ieškove ir M. P. išsirinko sklypo namų valdoje dalį ir be kitų bendrasavininkų leidimo pastatė nesudėtingą 28,2 kv. m. statinį ant geležinių pastolių. Sklypo dalis, ant kurios stovi šis statinys ir kuris reikalingas statinio naudojimusi ir sudaro 5 arus, kurie priklauso atsakovui. Atsakovui ūkinis pastatas nepriklauso, todėl žemė po statiniu jam priklausyti negali, nes formuojama žemės sklypo dalis, reikalinga tinkamam ūkinio pastato naudojimui. Ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu neišspręstas, matininko pagalba ieškovė rengia naudojimosi žemės sklypu planą ir teiks teismui ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kadangi atsakovas pareiškė, jog plano nepasirašys;
11.4. tikrovės neatitinka apelianto teiginiai, kad ūkinį pastatą – parduotuvę atsakovas įsigijo asmeninėmis lėšomis. Šalys parduotuvės įsigijimo metu buvo santuokoje. Parduotuvė buvo senas statinys, kuris turėjo būti nugriautas, todėl M. P. buvo pasiūlytas parduotuvės karkasas, kuris galimai tiktų statinio statyboms. Perkėlimo į Vilnių metu buvo pažeistas karkaso sandarumas, todėl statybininkai atsisakė naudoti karkasą statyboms, motyvuodami, kad lengviau pastatyti naują. Kadangi jau atvežto karkaso nebuvo kur dėti ir reikėjo sumokėti už statybinių atliekų išvežimą, karkasą buvo nuspręsta palikti, tačiau statybininkai privalėjo šią konstrukciją iš naujo sutvirtinti, išmūryti, tinkuoti ir t.t. Už darbą ir statybines medžiagas M. P. turėjo sumokėti statybininkams ženkliai daugiau, nei būtų statomas statinys iš naujo, todėl sprendimas dėl senos parduotuvės karkaso panaudojimo buvo klaidingas ir labai brangiai kainavo, tad ieškovės motina patyrė nereikalingų ir nenumatytų išlaidų. Kadangi ūkinis pastatas buvo statomas ieškovės motinos lėšomis, atsakovas sutiko ir neprieštaravo, kad ūkinis pastatas būtų įregistruotas ieškovės ir jos motinos vardu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių argumentus dėl ūkinio pastato statybos, gerinimo bei asmeninių lėšų investavimo;
11.5. atsakovo elgesys kelia itin daug nepatogumų ieškovei, jos dukrai bei ieškovės motinai. Atsakovas yra labai agresyvus, šaukia, grasina, vartoja keiksmažodžius, dėl ko ieškovė buvo priversta išsikelti gyventi su dukra pas ieškovės motiną. Pažymi, jog dėl atsakovo grasinimų ieškovės motiną ištiko infarktas, taip pat ieškovė dėl atsakovo elgesio ne kartą kreipėsi į policiją. Pritartina apylinkės teismo išvadomis, jog atsakovas pažeidžia ieškovės kaip ūkinio pastato savininkės teises gyvendamas ir laikydamas asmeninius daiktus ūkiniame pastate. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą siekdamas užvilkinti jo iškeldinimą, kadangi proceso metu buvo sutikęs išsikelti iš ūkinio pastato, tačiau nesutiko atlyginti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą per 10 dienų išsikelti iš ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, o atsakovui to nepadarius, leisti ieškovei A. P. iškeldinti atsakovą su visais jo daiktais atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo su iškeldinimo priverstiniu vykdymu susijusias išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovei ginant savo nuosavybės teisę CK 4.98 straipsnio pagrindu ir reiškiant ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, ieškinio reikalavimus tenkino, įpareigodamas atsakovą per 10 dienų išsikelti iš ūkinio pastato su visais jam priklausančiais daiktais, o to atsakovui nepadarius, leisti ieškovei iškeldinti atsakovą su visais jo daiktais atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo su iškeldinimo priverstiniu vykdymu susijusias išlaidas.
15. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka remdamasis argumentu, jog ūkiniame pastate gyvena teisėtai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimo, kuriuo rėmėsi apylinkės teismas, rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ūkinis pastatas po santuokos nutraukimo priklauso ieškovei, todėl apeliantas neturi pareigos išsikraustyti iš ūkinio pastato. Teisėjų kolegija apelianto argumentams nepritaria.
16. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teisme išnagrinėtas ieškovės A. P. ieškinys atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3069-1040/2022 nutraukė ieškovės A. P. ir atsakovo E. P. santuoką ir išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, įskaitant ir bendro turto padalijimą. Minėto sprendimo motyvuojamoje dalyje „Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo“ teismas sudarė bendro turto (kuris turi būti padalintas) ir asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto balansą (kuris nedalinamas), nustatydamas, kad santuokos metu šalys įgijo parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (47 punktas) ir šią parduotuvę paliko atsakovui asmenine nuosavybe (53 punktas), taip pat teismas nustatė, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (50 punktas). Kaip matyti iš minėto sprendimo motyvų, išskirtas bendras sutuoktiniams priklausantis turtas ir kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, tarp kurių yra ir ginčo ūkinis pastatas (CK 3.118 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju buvo dalijamas tik bendrai sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti su turto padalijimu susiję motyvai, o rezoliucinėje dalyje nurodyta išvada ir atitinkamas turinys (CPK 270 straipsnis). Tuo tarpu asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausantis ūkinis pastatas nebuvo dalijamas, jo teisinis režimas nepasikeitė, todėl toks turtas ir jo teisinis režimas nebuvo nurodyti sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tačiau ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad dėl to ūkinis pastatas išliko abiejų sutuoktinių nuosavybe ir apeliantas turi teisę jame gyventi. Kaip minėta, sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodytas ūkinio pastato teisinis režimas (asmeninė ieškovės nuosavybė) ir jo deklaratyvaus pobūdžio apelianto argumentai nekeičia. Dar daugiau, ūkio pastatas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė nurodytas ir Nekilnojamojo turto registre.
17. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1984-852/2022 atsakovo apeliacinio skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, be kita ko motyvuojamojoje dalyje konstatuodamas, kad ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pagrįstai pažymėjo, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė pretenzijų dėl ieškovės asmeninės nuosavybės pripažinimo bendra nuosavybe dėl atlikto daiktų pagerinimo (31 punktas). Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantas, ūkinis pastatas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Tokią išvadą, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.
18. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3069-1040/2022 yra konstatuotas nagrinėjamai bylai aktualus prejudicinis faktas, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
19. Priešingos išvados nesuponuoja apelianto argumentas, jog ūkinis pastatas pastatytas (ar pagerintas) abiejų sutuoktinių lėšomis ar kad jo turėtos parduotuvės karkasas (apelianto teigimu, ant jo pastatytas ūkinis pastatas) yra didelės vertės ar sudaro kažkurią iš pastato dalių, kurią galimą įkainoti. Visų pirma, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino šiuos teiginius kaip deklaratyvaus pobūdžio argumentus. Priešingos išvados nėra pagrindo daryti ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi šiems teiginiams pagrįsti nepateikti įrodymai. Antra, kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1984-852/2022 nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė pretenzijų dėl ieškovės asmeninės nuosavybės pripažinimo bendra nuosavybe dėl atlikto daiktų pagerinimo (31 punktas). Taigi šioje byloje, kurioje sprendžiamas ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo klausimas, esant nustatytam prejudiciniam faktui, jog ūkinis pastatas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, apelianto argumentai dėl ūkinio pastato sukūrimo abiejų sutuoktinių lėšomis ar karkaso panaudojimo, neturi teisinės reikšmės.
20. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).
21. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).
22. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas ir aukščiau aptartas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog ieškovė šiuo atveju byloje įrodė, kad yra turto savininkė ir, kad jos teisės yra pažeistos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tenkinti ieškinį. Tuo tarpu teikdamas apeliacinį skundą apeliantas nepaneigė teisingų ir pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų.
23. Apelianto argumentai, dėl kurių jis galimai nedalyvavo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apeliantas, nesutikdamas su Vilniaus mieto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3069-1040/2022 (kaip minėta, juo išspręsti ir turto padalijimo klausimai), teikė apeliacinį skundą, taigi, minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo. Šiuo gi atveju, sprendžiamas ieškovės kaip turto savininkės reikalavimas pašalinti jos nuosavybės teisės pažeidimus.
24. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui teisinės reikšmės neturi ir argumentai, susiję su apeliantui priklausančia 531/5945 dalimi žemės sklypo kartu su kitais bendrasavininkais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirma, žemės dalies turėjimas nesudaro pagrindo laikyti, kad apeliantas ūkiniu pastatu naudojasi teisėtai. Antra, žemės sklypo dalies turėjimas nekeičia (to taip pat ir nepanaikina) ieškovės nuosavybės teisinio režimo, t. y. ūkinis pastatas nepriklausomai nuo to išlieka ieškovės asmenine nuosavybe. Trečia, byloje nekyla klausimo dėl to, kad apeliantui kartu su kitais bendrasavininkais priklauso dalis žemės sklypo. Ieškovė taip pat nurodo šios aplinkybės neginčijanti. Ieškovė nurodo, kad po santuokos nutraukimo žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp atsakovo, ieškovės ir ieškovės motinos nenustatyta ir šiuo metu vyksta ginčas, jis nėra išspręstas. Tačiau nagrinėjamu atveju naudojimasis žemės sklypu ir su tuo susiję teiginiai nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko ir teisinio rezultato byloje nelemia.
25. Ieškovė kaip turto – ūkinio pastato - savininkė turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), taip pat turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei priklausančiame ginčo turte, atsakovas nepagrindė, kad jis elgiasi pagal teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus, šiuo atveju – iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2023 m. rugsėjo 13 d. sąskaita už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios suma 605,00 Eur; 2023 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo dokumentas, patvirtinantis, kad už teisines paslaugas advokatei buvo sumokėta 605,00 Eur suma.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas CPK nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, analizuotus klausimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir protingas, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nustatytų rekomenduojamų maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės pagalbos išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą, galimas ieškovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinį dokumentą, neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti apelianto (atsakovo) E. P. apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. P. iš atsakovo E. P. 605,00 Eur (šešis šimtus penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.