Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl iškeldinimo iš ūkinio pastato, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. birželio 7 d., teisėja, atlikdama parengiamuosius veiksmus, išaiškino atsakovui apie teisę būti atstovaujamam advokato.

4.1. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. liepos 19 d., ieškovė A. P. ir jos atstovė advokatė Eva Jankovska palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją; į teisėjos klausimus atsakė, kad atsakovas ginčo ūkiniame pastate jau nebegyvena, bet dar yra likę jo daiktų; kad ginčo ūkinis pastatas yra pastatytas ant atsakovui priklausiusios parduotuvės karkaso.

Motyvuojamoji dalis

5. Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo teisės gyventi ūkiniame pastate.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalimi ir CK 4.39 straipsnio 1 dalimi daikto savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti ir naudotis savo nuosavybės objektu ir niekas (išskyrus teismo sprendimu ar įstatymu) negali apriboti nuosavybės teisės. Tuo atveju, jei savininko teisės yra pažeidžiamos, savininkas gali kreiptis į teismą, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus (CK 4.98 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja, kad atsakovas būtų iškeldintas iš ūkinio pastato, teigdama, kad pastatas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu atsakovas iškėlė prielaidą, kad ginčo ūkinis pastatas yra abiejų šalių bendras turtas.

9. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principu „įrodinėja tas, kas teigia“, bylos šalis turi pareigą įrodyti savo iškeltą prielaidą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai egzistuoja CPK 182 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia. Vienos iš tokių aplinkybių, nuo kurių įrodinėjimo atleidžiama, yra tos aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

10. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika).

11. Teismui (vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi) patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3069-1040/2022 buvo nutraukta ieškovės A. P. ir atsakovo E. P. santuoka bei išspręsti su santuokos nutraukimu susiję padariniai, įskaitant ir bendro turto padalijimą. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies „Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo“ teismas, sudarydamas bendro turto (kuris turi būti padalintas) ir asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto balansą (kuris nedalinamas), 47 punkte nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei 53 punkte šią parduotuvę paliko atsakovui asmenine nuosavybe; o 50 punkte nustatė, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1984-852/2022 atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; apeliacinės instancijos teismo motyvuojamosios dalies 31 punkte buvo konstatuota, kad ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pagrįstai pažymėjo, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė pretenzijų dėl ieškovės asmeninės nuosavybės pripažinimo bendra nuosavybe dėl atlikto daiktų pagerinimo.

12. Teismas, palyginęs šios bylos nagrinėjimo dalyką su Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3069-1040/2020 nagrinėto ginčo apimtimi, daro išvadą, kad abiejų bylų šalys sutampa, nes abejose bylose ieškovu ir atsakovu yra tie patys subjektai, turintys tas pačias procesines padėtis. Teismas taip pat daro išvadą, kad abejose bylose ginčo dalykas dalyje dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausymo ieškovei asmeninės nuosavybės teise taip pat sutampa.

13. Vadinasi, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3069-1040/2022 yra konstatuotas nagrinėjamai bylai aktualus prejudicinis faktas, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

14. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovo iškelta prielaida (kuri atitinka jau išnagrinėtoje civilinėje byloje apeliaciniame skunde iškeltą prielaidą) dėl ginčo ūkinio pastato priklausymo abiem šalims bendrosios nuosavybės teise atmetama kaip paneigta prejudiciniu faktu, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, jog ginčo ūkinis pastatas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

15. Teismas papildomai pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo iškeltai prielaidai pagrįsti, kad jis pats ginčo ūkinį pastatą statė, gerino, investavo asmenines lėšas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų savo iškeltai prielaidai pagrįsti, kad jo turėtos parduotuvės karkasas (ant kurio prieš daugiau nei 20 metų buvo pastatytas ginčo ūkinis pastatas) yra didelės vertės ar sudaro kažkurią konkrečią ginčo pastato dalį, kurią galima įkainoti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

16. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovo elgesys - iki ieškinio pateikimo būvimas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ūkine pastate bei šiuo metu asmeninių daiktų laikymas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame pastate be ieškovės sutikimo – yra neteisėtas ieškovės kaip daikto savininkės nuosavybės teisės pažeidimas, kuris privalo būti pašalintas (CK 4.98 straipsnis). Pastarąją išvadą netiesiogiai pagrindžia ir itin konfliktiški bylos šalių santykiai, patvirtinantys, kad šalys negali be įtampos ir streso būti vienoje patalpoje ar tuo labiau joje visą laiką gyventi.

17. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas nuosavybės teise turi kitą gyvenamąjį būstą (dalį buto), taip pat aplinkybė, kad atsakovas žemės sklype yra pasistatęs kitą statinį, kuriame, atsakovo teigimu, jis jau gali gyventi, patvirtina, kad atsakovas turi visas realias galimybes nedelsiant galutinai apleisti ginčo ūkinį pastatą bei pasiimti visus savo daiktus, esančius ginčo ūkiniame pastate.

18. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 6-17 punktus), teismas tenkina ieškinį ir įpareigoja atsakovą per 10 dienų išsikelti iš ginčo ūkinio pastato su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, o to nepadarius - ieškovei suteikiama teisė iškeldinti atsakovą su visais jo daiktais atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo su iškeldinimo priverstiniu vykdymu susijusias išlaidas (CK 4.98 straipsnis, CPK 273 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1 325,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios susideda iš 107,25 Eur žyminio mokesčio ir 1 218,00 Eur protingo dydžio išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalie 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteisiamos 6,64 Eur teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės A. P. ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 10 dienų išsikelti iš ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais; atsakovui to nepadarius, leisti ieškovei A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iškeldinti atsakovą su visais jo daiktais atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo su iškeldinimo priverstiniu vykdymu susijusias išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 325,25 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešių eurų ir 24 ct) dydžio teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.