Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Delta Logistik“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Delta Logistik“ ieškinį atsakovui Bilbin Transport Sp.J. dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „Trans.eu Baltic“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 000 Eur kompensaciją už ieškovo dalykinės reputacijos pažeidimą.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2015-10-16 ieškovas ir atsakovas sudarė Pervežimo sutartį Nr. IT1897, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui krovinio pervežimo iš Volzhsky (Rusija) į Koluszki (Lenkija) paslaugą. Atsakovas įsipareigojo atvykti į krovinio pakrovimo vietą 2015-10-19, krovinio pristatymo data – 2015-10-23/26. Vadovaujantis CMR važtaraščiu Nr. 48846 krovinys į atsakovo transporto priemonę buvo pakrautas laiku 2015-10-19, tačiau dėl Astrachanės muitinės pareigūnų atliekamo krovinio patikrinimo, atsakovo transporto priemonė kelionę pradėjo 2015-10-22, į išsikrovimo vietą pristatytas 2015-10-28. 2015-10-29 atsakovas išrašė ieškovui sąskaitą Nr. 1464/10/2015, kurios pagrindu prie aukščiau minėto krovinio pervežimo pareikalavo ieškovo sumokėti 200,00 Eur sumą už prastovas. Vadovaudamasis pasirašytos sutarties nuostatomis, ieškovas sumokėjo atsakovui 1 000,00 Eur sumą už krovinio pervežimą, atsisakydamas atlyginti už prastovas, kurios yra nepagrįstos, apie ką buvo informuotas ir atsakovas. Tarp šalių sudaryta sutartimi susitarus dėl prastovų sąlygų, atsakovas neturėjo teisės reikalauti iš ieškovo už prastovas susijusių išlaidų. Nepagrįstai reikalaudamas iš ieškovo padengti 200,00 Eur dydžio išlaidas už prastovas, atsakovas nurodė ieškovui, kad paskelbs skolą sistemoje „Trans“. Paskelbdamas skolos duomenis atsakovas sistemos „Trans“ naudotojams viešai išplatino informaciją, kurioje konstatavo faktą, kad ieškovas turi neapmokėtą sąskaitą faktūrą, tokiu būdu sumenkindamas ieškovo dalykinę reputaciją. 2016-07-28 dieną ieškovas el. laišku buvo informuotas, kad Bilbin Transport sp.j. patalpino skolą sistemoje „Trans“, kurią nuo šio momento mato visi sistemos vartotojai ir ieškovo atžvilgiu pradėtas skolos išieškojimas.

3. Paskleisdamas informaciją apie tai, kad ieškovas neatsiskaitė už prastovas, atsakovas diskreditavo ieškovą prieš potencialius klientus. Kadangi pagal sutartį ieškovas neturėjo pareigos atlyginti atsakovo patirtas išlaidas už prastovas, o už krovinio pervežimą su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta, darytina išvada, kad atsakovo paskleista informacija apie neapmokėtą sąskaitą faktūrą neatitinka tikrovės ir žemina dalykinę ieškovo reputaciją, nes sudaro pagrindą abejoti ieškovo mokumu ir sąžiningumu vykdant sutartines prievoles.

4. Muitinės patikrinimą atsakovas nepagrįstai laiko prastova pasikrovimo vietoje, nes: 1) tai neviršija maksimalaus termino, nustatyto krovinio pakrovimo procedūroms išvykti; 2) pagal sudarytos sutarties 4 punktą, krovinio ir vežėjo patikrinimai, muitinės formalumų tvarkymas ir dokumentų pildymas (T1, pasienio patikrinimai, veterinariniai ir kt. patikrinimai) krovinio vežimo metu, jeigu nesusitarta kitaip, vykdomi vežėjo sąskaita. Nepaisant to, kad sutartimi buvo sulygta, jog krovinio pakrovimui ir iškrovimui yra skiriamos 4 dienos, o pervežimo metu atliekami patikrinimai priskiriami vežėjo veiklos sąnaudoms, tačiau atsakovas išrašė nepagrįstą sąskaitą – faktūrą Nr. 1464/10/2015 už dvi dienas trukusią transporto priemonės prastovą krovinio pakrovimo vietoje, nors pagrindo prastovai fiksuoti nebuvo. 2015-11-13 raštu atsakovas buvo informuotas, kad prastovos nebus apmokėtos, nes krovinio pakrovimo laikas nebuvo viršytas.

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti; jei ieškinį teismas tenkins, iš atsakovo ieškovo naudai priteisti ne daugiau 100 Eur už ieškovo dalykinės reputacijos pažeidimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju jokio ieškovo dalykinės reputacijos pažeidimo nebuvo. Tarp šalių buvo susiklostę tarptautiniai pervežimo sausumos keliais teisiniai santykiai. Tai reiškia, jog buvo būtina analizuoti, ar atsakovas turėjo preliminarų pagrindą sistemoje „Trans“ patalpinti pranešimą apie neapmokėtą skolą. Atsakovo įsitikinimu, pagrindas talpinti pranešimą apie tai, kad ieškovas neatsiskaitė pagal netinkamai įvykdytą pervežimo sutartį, buvo. Iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl 200,00 Eur PVM sąskaitos faktūros, kurią atsisakė apmokėti ieškovas, o ne dalykinės reputacijos pažeidimo. Kilus ginčui tarp šalių atsakovas turi teisę imtis visų galimų priemonių skolai išieškoti: tiek teisminių, tiek neteisminių. Viena iš neteisminių priemonių – pranešimo apie neapmokėtą skolą pateikimas specializuoto transporto paslaugų sistemoje „Trans“. Nei sistemos administratoriai, nei teisės aktai neįpareigoja atsakovo pranešimą apie neapmokėtą skolą įkelti į sistemą tik tada, kuomet yra teismo sprendimas dėl skolos priteisimo. Ieškovas turėjo galimybę informaciją apie tai, jog atsakovo nurodytą skolą ginčija pateikti ir sistemos „Trans“ administratoriui, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas tai būtų atlikęs. Rinkoje egzistuoja ir alternatyvių sistemų, kuriuose ieškovas galėjo prisiregistruoti ir vykdyti veiklą. Pats pranešimas yra lakoniško pobūdžio, iš esmės tik nurodantis, kad ieškovas atsakovui yra skolingas 200,00 Eur. Jokių kitų teiginių, kurie kaip nors neigiamai apibūdintų ieškovo dalykinę reputaciją, atsakovas nepaskleidė. Pažymėtina, jog ieškovas, prisiregistravęs prie specializuotos sistemos „Trans“, sutiko su sistemos naudojimo taisyklėmis ir jam buvo puikiai žinoma, jog duomenis apie skolininkus viešinami atitinkamoje sistemos paskyroje, o tam tikrais atvejais ir blokuojama vartotojo veikla sistemoje „Trans“. Analizuojant civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą bei žalos dydį, ieškovas turėjo įrodyti konkrečiai patirtą žalą, o ne nurodyti savo nuomonę, kiek jis yra „vertas“. Nesant konkrečių duomenų apie ieškovo patirtą žalos dydį, atsakovas negali dėl to ir pasisakyti. Ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad po pranešimo paskelbimo sistemoje „Trans“ ieškovo pelnas būtų sumažėjęs, esami ir potencialūs klientai būtų atsisakę ieškovo paslaugų. Ieškinys grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais ir ieškovo samprotavimais apie dalykinę reputaciją. Vien jau pati skolos suma – 200,00 Eur – savaime juridiniam asmeniui yra tokia nedidelė, jog net ir skolos paviešinimas per specializuotas sistemas realiai ieškovo dalykinei reputacijai jokios žalos padaryti negali.

6. Pagal Pervežimo sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo į pakrovimo vietą atvykti 2015-10-19, o krovinį pristatyti 2015-10-23/26 dienomis. Atsakovas, nepažeisdamas Pervežimo sutarties sąlygų, į pakrovimo vietą atvyko laiku t. y. 2015-10-19. Pagal Pervežimo sutarties 4 punktą, „formalumų vykdymo ir pakrovimo/iškrovimo dokumentų pildymo laiką apmoka Siuntėjas/Gavėjas. Krovinio pakrovimui ir iškrovimui skiriamos 4 darbo dienos. Formalumų vykdymą ir dokumentų pildymą (pvz. T1, pasienio deklaracija, veterinarinė kontrolė, konvojavimas ir kiti) pervežimo metu jei nesutarta kitaip, apmoka Vežėjas“. Pervežimo sutarties 4 punkto nuostata aiškintina taip, kad krovinio pakrovimui skiriamos 2 darbo dienos ir 2 darbo dienos skiriamos krovinio iškrovimui. Iš prastovos lapo bei ieškovo patvirtinimų matyti, kad atsakovo transporto priemonė į krovinio pakrovimo vietą atvyko 2015-10-19, o kelionę su pakrautu kroviniu pradėjo 2015-10-22 t. y. pakrovime atsakovo transporto priemonė išbuvo 4 darbo dienas (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio), vietoje 2 darbo dienų. Tai reiškia, kad atsakovas ne dėl nuo jo valios priklausančių veiksnių krovinio pakrovimo vietoje išbuvo 2 darbo dienomis ilgiau, nei turėjo būti, t. y. ieškovas krovinį pakrovė ne 2015-10-20, o tik 2015-10-22 dieną. Iš CMR važtaraščio Nr. 48846 11 punkto matyti, kad atsakovas krovinio išmuitinimo procedūras pradėjo 2015-10-26, o krovinys vežimo paskirties vietoje buvo iškrautas 2015-10-28 (CMR Nr. 48846, 24 punktas). Taigi, CMR važtaraštis patvirtina, kad atsakovo transporto priemonė krovinio pakrovimo / iškrovimo procedūroms sugaišo ne 4, o 6 darbo dienas, t. y. nuo 2015-10-19 iki 2015-10-22 (keturios darbo dienos) ir nuo 2015-10-26 iki 2018-10-28 (dvi darbo dienos).

7. Net ir tuo atveju, jei laikyti, kad atsakovo pretenzija dėl 200,00 Eur už prastovas yra pagrįsta, atsakovo veiksmuose nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų viseto. Pagal CK nuostatas kita šalis privalo atlyginti nuostolius esant šių sąlygų visetui: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei ir žalai. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, juo labiau, yra nekaltas dėl galimai ieškovo patirtos žalos. Jei teismas manytų, jog atsakovas neįrodė Sąskaitos pagrįstumo, o taip pat, kad ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, manytina, kad ieškovo dalykinė reputacija negali būti vertintina daugiau nei 100,00 Eur. Ieškovas nežinoma ir nedidelė įmonė, iš esmės neturinti jokio žinomumo ir reputacijos tarp vežėjų. Tai smulki įmonė, kuri nėra plačiai žinoma pervežimų rinkai. Ieškovas neįrodė, jog jo dalykinės reputacijos pažeidimas vertas net 3 000,00 Eur. Tokios sumos vežėjai dažniausiai neuždirba net ir atlikę kelis sudėtingus pervežimus.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „Trans.eu Baltic“, teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad ginčo dėl to, jog atsakovas pateikė duomenis sistemoje „Trans“ apie ieškovo nesumokėtą 200,00 Eur skolą bei dėl to, kad ieškovo skolos faktas buvo paskleistas sistemos vartotojams, tarp šalių nekilo. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovas pateikė pagrįstus duomenis sistemoje „Trans“ apie ieškovo skolą atsakovui.

10. Teismas vertino, jog atsakovas, informavęs specializuotą sistemą „Trans“, elgėsi teisėtai, sąžiningai. Atsakovas surašė krovinio pakrovimo prastovos lapą, jame nurodydamas, jog transporto priemonė atvyko 2015-10-19, 9:40 val., o išvyko 2015-10-22, 19 val. Krovinio iškrovimas įvyko 2015-10-28.

11. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog krovinio pakrovimas ir iškrovimas vyko 5 darbo dienas. Šalys Sutartyje numatė, jog krovinio pakrovimui ir iškrovimui skiriamos 4 darbo dienos. Minėtos Sutarties 11 punkte numatyta, kad už patirtus nuostolius dėl prastovų pakrovimo arba iškrovimo metu užsakovas vežėjui moka tik tuo atveju, jei yra pridedamas prastovų lapas, patvirtinantis transporto priemonės pasikrovimo ir išsikrovimo vietose, patvirtintas krovinio siuntėjo ir krovinio gavėjo antspaudu su atsakingo asmens parašu, bet ne daugiau nei 100 Eur už parą.

12. Teismas sprendė, jog atsakovas sutarties pagrindu turėjo pakankamą pagrindą reikšti reikalavimą dėl apmokėjimo už prastovas, todėl atsakovo pasinaudojimas teise pateikti informaciją apie ieškovo skolas sistemoje „Trans“, nevertintas nesąžiningu, neteisėtu ar neatitinkančiu tikrovės.

13. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo paskaičiuotos prastovos sumos nepagrįstumo, muitinės atlikto patikrinimo, teismo vertinimu, nebuvo šio bylos nagrinėjimo dalykas, t. y., nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas turėjo teisę į reikalavimo patenkinimą, ar paskleisti duomenys atitiko tikrovę, ar prašydamas skolos sumokėjimo bei pateikdamas duomenis sistemoje „Trans“, atsakovas elgėsi sąžiningai. Pats skolos už prastovos laiką paskaičiavimo pagrįstumas, jo dydis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Net ir tuo atveju, jeigu atskiroje byloje buvo įvertinta, jog atsakovo prašomos sumokėti 200,00 Eur skolos dydis nepagrįstai didelis, teismo vertinimu, nebūtų pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas sumokėti už prastovą, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi atsakovo pateikti duomenys suteikė pakankamą pagrindą imtis priemonių dėl skolos išieškojimo, įskaitant ir duomenų pateikimą sistemoje „Trans“.

14. Teismas nurodė, kad apie susidariusią skolą už prastovas atsakovas pirmiausia informavo ieškovą ir tik ieškovui atsisakius apmokėti už prastovas, atsakovas pasinaudojo galimybe informuoti specializuotą sistemą „Trans“ apie susidariusį įsiskolinimą. Šios byloje nustatytos aplinkybės papildomai įrodo, jog atsakovas elgėsi geranoriškai ir sąžiningai, siekdamas ne tik suteikti galimybę ieškovui sumokėti skolą, bet ir ginčyti prašomos priteisti skolos pagrįstumą (pvz., ginčijant prašomą sumokėti skolą, teikiant prevencinį ieškinį dėl uždraudimo pateikti duomenis Trans ir/ar Trans pašalinti duomenis, atitinkamai prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pan.). Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtų pasinaudojęs galimais teisių gynimo būdais, ginčijant prašomos sumokėti skolos pagrįstumą, o atsakovas pagrindė, jog turėjo teisę reikalauti sumokėti skolą sutarties pagrindu bei apie skolos faktą informuoti sistemoje „Trans“. Be to, pats ieškovas naudojosi Trans.eu sistemos paslaugomis, todėl neabejotinai jam buvo žinoma, jog vengiant sumokėti skolą ir jos neginčijant teismine tvarka, gali kilti neigiamos pasekmės. Todėl, nesiimdamas teisėtų priemonių nuginčyti prašomą sumokėti skolą, ieškovas prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką.

15. Teismas sprendė, jog remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo daryti išvados, jog informacijos apie ieškovo skolą pateikimas sistemoje „Trans“ neatitiko tikrovės, buvo neteisėtas bei nesąžiningas, todėl ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovas UAB „Delta Logistik“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovo transporto priemonė buvo pakrauta tą pačią dieną, kai tik atvyko, taip pat visi dokumentai muitinei buvo pateikti tą pačią dieną. Taigi, krovinio pakrovimo procesas užtruko tik 1 darbo dieną, o prastovos susidarė ne dėl krovinio pakrovimo, o Rusijos muitinės pareigūnų vykdyto atsakovo patikrinimo.

16.2. Teismas nevertino, kad atsakovas nurodė informaciją, kad apeliantas jam yra skolingas 200 Eur už 2 dienas trukusias transporto priemonės prastovas (100 Eur už kiekvieną prastovos dieną), todėl netgi ir iš dalies sutinkant su pirmos instancijos teismo teiginiu, kad krovinio iškrovimas vyko penktą darbo dieną, nes 4 darbo dienas praleido laukdama muitinės patikros pabaigos, atsakovas turėtų teisę reikalauti iš apelianto tik 100 Eur dydžio kompensacijos už 1 darbo dieną trūkusią transporto priemonės prastovą, o ne už 2 dienas.

16.3. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo patirtus nuostolius dėl to, kad krovinys buvo iškrautas penktą darbo dieną, kaip reikalaujama tarp šalių pasirašytos krovinių pervežimo sutarties 11 punkte. Atsakovas dėl muitinės patikrinimo negalėjo pradėti krovinio gabenimo ir praleido 4 darbo dienas, o Lenkijoje - vos kelias valandas (kiek truko išsikrovimas atsakovas paaiškinti negalėjo, bet iš šalių susirašinėjimo matyti, kad apie pietus atsakovo transporto priemonė jau buvo iškrauta) – ar atsakovas per kelias valandas galėjo patirti net 200 Eur nuostolių, pirmos instancijos teismas nevertino.

16.4. Kadangi atsakovas paskleidė duomenis apie tai, kad apeliantas jam yra skolingas 200 Eur už 2 dienas trukusias prastovas, siekdamas įrodyti, kad dėl šių duomenų paskleidimo nukentėjo jo dalykinė reputacija, apeliantas turėjo pagrįsti, kad skolos atsakovui jis neturėjo. Šios aplinkybės neįmanoma įrodyti atsietai nuo prastovų susidarymo priežasčių, jų trukmės ir dydžio klausimo vertinimo. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo teiginys, kad klausimas dėl prastovų trukmės ir jų dydžio nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, neatitinka Aukščiausiojo Teismo praktikos tokios kategorijos bylose – nesiaiškinant klausimo dėl prastovų trukmės ir jų dydžio, kaip minėta, neįmanoma išspręsti klausimo dėl atsakovo paskleistų teiginių teisingumo.

16.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad abi šalys pripažino, jog prastova susidarė dėl Rusijos muitinės veiksmų, be to, neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie paneigtų šį šalių pripažintą faktą, kas leidžia daryti išvadą apie pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumą.

17. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

18. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015-10-16 šalys sudarė Transportavimo sutartį Nr. IT1897, kuria atsakovas Bilbin Transport Sp.J. įsipareigojo suteikti ieškovui UAB „Delta Logistik“ krovinio pervežimo paslaugas maršrutu Volzhskij (Rusija) - Koliuškos (Lenkija). Atsakovas sutartimi įsipareigojo atvykti į krovinio pakrovimo vietą 2015-10-19, krovinio pristatymo data – 2015-10-23/26. Sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog formalumų vykdymo ir pakrovimo/iškrovimo dokumentų pildymo laiką apmoka siuntėjas (gavėjas); krovinio pakrovimui ir iškrovimui skiriamos 4 darbo dienos. Krovinys į atsakovo transporto priemonę buvo pakrautas 2015-10-19, atsakovo transporto priemonė kelionę pradėjo 2015-10-22. Atsakovas surašė prastovos lapą, jame nurodydamas, jog transporto priemonė atvyko 2015-10-19, 9:40 val., o išvyko 2015-10-22, 19 val. 2015-10-29 atsakovas išrašė ieškovui sąskaitą Nr. 1464/10/2015, 200,00 Eur sumai už prastovas laikotarpiu nuo 2015-10-19 iki 2015-10-22.

21. Atsakovas 2015-11-13 raštu informavo atsakovą, jog už prastovas nemokės, kadangi išrašyta sąskaita – faktūra už prastovas nėra suderinta su ieškovu ir nebus įtraukta į apskaitą. 2015-11-25 ieškovas sumokėjo atsakovui 1 000 Eur sumą už krovinio pervežimą. 2016-07-12 ieškovas el. laišku buvo informuotas, kad padengtų įsiskolinimą, nurodant, kad to nepadarius, skolos faktas bus patalpintas sistemoje „Trans“.

22. 2016-07-28 ieškovas el. laišku buvo informuotas, kad Bilbin Transport sp.j. paviešino ieškovo skolą Trans.eu sistemos skolų biržoje. Trans.eu sistemoje ieškovas buvo nurodytas kaip esantis skolininkų sąraše. 2016-08-16 pretenzija ieškovo atstovė advokatė G. V. kreipėsi į atsakovą ir pareikalavo pašalinti ieškovą iš sistemos Trans.eu skolininkų sąrašo, patalpinti joje informaciją apie nepagrįstą ieškovo įtraukimą į skolininkų sąrašą. Atsakovas atsisakė patenkinti pretenzijos reikalavimus.

Dėl sąlygų ieškovo dalykinei reputacijai ginti

23. Remiantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 8 dalimi, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

25. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad ir šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas sistemoje „Trans“ paskleidė informaciją, kaip tikrą faktą, apie tai, kad ieškovas, turėjęs pareigą atsiskaityti su atsakovu, šios savo pareigos neįvykdė. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas paskleidė žinią apie ieškovą. Vertintina, ar atsakovo paskleista žinia atitiko tikrovę.

27. Kadangi žinia apie ieškovą paskleista sistemoje „Trans“, aktualios šios sistemos naudotojų teises ir pareigas sistemoje reglamentuojančios taisyklės. Sistemos „Trans“ taisyklių priedo Nr. 6 – Saugi Firma naudojimosi taisyklių 8.1 punkte įtvirtinta, kad „Paskelbk skolininką“ paslauga (kuria ir pasinaudojo atsakovas nagrinėjamu atveju) suteikia galimybę kiekvienam naudotojui pateikti kreditorinio įsipareigojimo pasiūlymą, jei tik jis atitinka Taisyklių priedo Nr. 5 sąlygas. Taisyklių 5 priedo – Trans skolų biržos taisyklės – 2.4 punkte įtvirtinta, kad naudotojas (pareiškėjas), pateikdamas paraišką administratoriui, užsako patikrinimą ir paraiškoje nurodyto kreditorinio reikalavimo pasiūlymo paskelbimą Skolų Biržoje, t. y. Skolininkų ir skolų sąraše. Taisyklių 5 priedo – Trans skolų biržos taisyklės – 2.5.1 punkte įtvirtintas būtinasis reikalavimas tokiam pasiūlymui, nustatant, kad pareiškėjas, pateikdamas pasiūlymą, patvirtina, kad pateiktas kreditorinis reikalavimas priklauso jam, yra galiojantis, neginčijamas ir reikalautinas bei tretieji asmenys neturi į jį jokių teisių.

28. Iš byloje esančių dokumentų (ieškovo 2015-11-13 rašto, 2016-08-16 pretenzijos, skirtų atsakovui) akivaizdu, kad atsakovo sistemoje „Trans“ pateiktas kreditorinis reikalavimas dėl skolos už prastovą (200 Eur) ieškovo nuo pat sąskaitos už prastovą gavimo buvo visą laiką ginčijamas, ieškovas nesutiko, kad yra skolingas atsakovui už prastovą 200 Eur, neigė skolos susidarymo pagrindą.

29. Kadangi, kaip minėta, sistemos „Trans“ naudotojas, teikdamas pasiūlymą Trans skolų biržai, tokiu būdu savaime (lot. ipso facto) deklaruoja, kad toks pasiūlytas kreditorinis reikalavimas yra neginčijamas, pripažintina, kad atsakovas, pateikdamas kreditorinį reikalavimą Trans skolų biržai, taip pat deklaravo ir tai, kad šis kreditorinis reikalavimas ieškovo nėra ginčijamas. Toks atsakovo faktų nurodymas neatitiko tikrovės, kadangi, kaip minėta, kreditorinis reikalavimas ieškovo buvo nuolatos ginčijamas, iki šiol nėra pripažintas. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad atsakovas, pateikdamas kreditorinį reikalavimą “Trans” skolų biržai, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad ieškovas pripažįsta 200 Eur skolą už prastovą, tačiau jos nemoka, taigi yra neginčytinų skolų nemokančiu skolininku. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo motyvai šioje dalyje keistini.

30. Nustačius aplinkybes, kad: 1) atsakovas paskleidė žinias apie ieškovą, 2) paskleistos žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistos žinios apie ieškovą neatitiko tikrovės, vertintina paskutinė juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo delikto būtinoji sąlyga – atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija pablogino ieškovo dalykinę reputaciją.

31. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

32. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi pareigą jas įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama, kad visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

33. Ieškovo manymu, jo dalykinė reputacija buvo pabloginta kitų sistemos „Trans“ naudotojų atžvilgiu, kadangi atsakovo paskleista informacija apie neapmokėtą sąskaitą sudarė pagrindą abejoti ieškovo mokumu ir sąžiningumu vykdant sutartines prievoles.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas tik deklaratyviai nurodė, jog jo reputacija pablogėjo kitų sistemos „Trans“ naudotojų atžvilgiu, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė (CPK 178 str.). Vien ieškovo subjektyviu įsitikinimu pagrįsti teiginiai nesudaro pagrindo laikyti ieškovo nurodytų aplinkybių įrodytomis. Nors tikrovės neatitinkančios neigiamos informacijos paskleidimas yra neteisėtas veiksmas, tačiau jo konstatavimas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad dėl tokio neteisėto veiksmo absoliučiai visais atvejais, pablogėja juridinio asmens reputacija. Tokias aplinkybes, įskaitant aplinkybes apie dalykinės reputacijos pablogėjimo mastą, kaip minėta, turi įrodyti ieškovas.

35. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kiek asmenų peržiūrėjo informaciją apie ieškovo įtraukimą į skolininkų sąrašą, ieškovo vertinimą kitų sistemos naudotojų atžvilgiu iki jo teisių pažeidimo ir po pažeidimo, nepateikė duomenų apie tai, kad dėl atsakovo paskleistos klaidingos informacijos ieškovas prarado užsakymus, su juo buvo nesudaromos ar nutraukiamos sudarytos sutartys, atsirado kitokios aplinkybės, pagrindžiančios, kad po atsakovo neteisėtų veiksmų buvo sumenkintas pasitikėjimas ieškovu, kaip patikimu kontrahentu, sistemos naudotojų teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo paskleistu tikrovę neatitinkančių duomenų faktu buvo realiai pabloginta ieškovo dalykinė reputacija. Nenustačius, kad atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija pablogino ieškovo dalykinę reputaciją, neegzistuoja juridinių faktų visuma, būtina ieškiniui tenkinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys turi būti atmestas.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nors ir neteisingai nustatė, kad atsakovas turėjo teisę patalpinti “Trans” sistemoje skelbimą apie ieškovo skolą, tačiau, atmesdamas ieškinį, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, o atsakovas neteikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, taiga, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė, bylinėjimosi išlaidos šalims neatlyginamos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.