Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-895-933/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-07
Bylos Nr.: e2-895-933/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00129-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irmantas Šulcas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Minibank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus

Kategorijos

3.4.4.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
3.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.3.4Bankroto bylos iškėlimas teisme

Civilinė byla Nr. e2-895-933/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00129-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2; 3.4.3.2; 3.4.3.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ atskirąjį skundą ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Minibank“ prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dydis“ civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Minibank“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dydis“ bei pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dydis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Minibank“ prašė iškelti atsakovei UAB „Dydis“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad atsakovės įsipareigojimai pareiškėjai sudaro 30 000 Eur, todėl pareiškėja kreipėsi į atsakovę su įspėjimu dėl nemokumo bylos iškėlimo. Atsakovė pateikė pareiškėjai informaciją apie vykdomą ūkinę – komercinę veiklą ir sutikimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovė yra gyvybinga, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų, vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir sutinka su restruktūrizavimo proceso pradėjimu, pareiškėja prašė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.

2. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV) prašė atsakovei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės skola VSDFV sudaro 51 745,38 Eur. Atsakovės 2023 m. birželio 14 d. balanso duomenimis, bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 328 620 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 394 157 Eur. Atsakovė savo vardu turi vieną registruotą transporto priemonę, kuriai taikomi apribojimai. VSDFV 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. VIA_SP10-436 atsakovei buvo atidėtas 52 829,53 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, tačiau atsakovei nustatytais terminais nesumokėjus einamųjų VSD įmokų, minėtas sprendimas 2023 m. balandžio 17 d. neteko galios. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB ,,Dydis“ atsiliepime prašė jai iškelti restruktūrizavimo bylą ir išspręsti kitus su restruktūrizavimo bylos iškėlimu susijusius klausimus. Atsakovė nurodė, kad vykdo viešojo maitinimo paslaugų teikimo veiklą. Dėl įvestos ekstremalios padėties ir pandemijos, atsakovės veikla 2020-2021 m. buvo apribota. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl mokesčių mokėjimo išdėstymo, sudarant mokestines paskolos sutartis. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, padidėjo maisto produktų kainos, elektros bei šildymo kainos. Šie objektyvūs faktai prisidėjo prie to, kad atsakovei tapo sudėtinga vykdyti pakeistas mokestinės paskolos sutartis, kurias VMI nutraukė. Nepaisant to, kad dėl paskolų nutraukimo vyksta teisminis ginčas, nutraukus mokestinės paskolos sutartis, buvo pritaikyti apribojimai atsakovės piniginėms lėšoms, todėl atsakovė negalėjo sumokėti einamosios įmokos pagal atsakovės ir VSDFV sudarytus susitarimus dėl mokesčių atidėjimo. Atsakovės finansiniai duomenys patvirtina, kad ji turi finansinių sunkumų, turi sukaupusi skolų, kurių padengti šiuo metu jų nerestruktūrizavus ir neišdėsčius neturi galimybės. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas leis stabilizuoti atsakovės veiklą ir įvykdyti prievoles kreditoriams ateityje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB ,,Minibank“ pareiškimo – atsisakė UAB ,,Dydis“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir patenkino pareiškėjo VSDFV pareiškimą – iškėlė UAB ,,Dydis“ bankroto bylą; išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

5. Teismas nustatė, kad bendrovė įsteigta 2012 m. spalio 1 d., šiuo metu bendrovė teikia viešojo maitinimo paslaugas. Bendrovė nekilnojamojo turto neturi, atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė, kuriai taikomi apribojimai. Bendrovė 2021 m. turėjo turto už 434 240 Eur, įsipareigojimų per vienerius metus už 490 921 Eur, patyrė 42 044 Eur nuostolius. Bendrovė 2022 m. turėjo turto už 328 620 Eur, įsipareigojimų per vienerius metus už 394 157 Eur, uždirbo 4 421 Eur pelną. Bendrovės 2023 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, bendrovė turi turto už 280 302 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas 70 044 Eur ir 147 471 Eur trumpalaikis turtas (iš kurio 59 923 Eur per vienerius metus gautinos sumos); per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 405 019 Eur; bendrovė patyrė 56 014 Eur nuostolius. Atsakovės įsipareigojimai 2022 m. ir 2023 m. gegužės 31 d. viršijo jos turto vertę.

6. Atsakovė turi kreditorinių įsiskolinimų už 407 370,85 Eur. Įsipareigojimas VSDFV siekia 43 387,41 Eur (2023 m. balandžio 17 d. duomenimis), įsipareigojimas VMI siekia 146 942,31 Eur (dėl mokestinių paskolų suteikimo nutraukimo vyksta mokestinis ginčas), einamieji įsipareigojimai tiekėjams siekia 41 198,65 Eur (einamojo ir praėjusio mėnesio skola), nesuderinti įsipareigojimai tiekėjams siekia 22 007,82 Eur (mokėjimo terminas nenustatytas), atostogų kaupiniai siekia 19 386,92 Eur (mokėjimo terminas nenustatytas), kiti įsipareigojimai siekia 49 214,28 Eur. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės skolos VMI, pažymėjo, kad teisminis ginčas vyksta dėl mokestinių paskolos sutarčių nutraukimo, o ne dėl pačios skolos dydžio. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu iškeltos dar trys bylos dėl piniginių prievolių įvykdymo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad atsakovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas įvertino, kad atsakovė yra nemoki (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 5 dalis).

7. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą restruktūrizavimo plano projektą ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė nėra gyvybinga. Pirma, restruktūrizavimo plano projekto turinys rodo, kad atsakovė restruktūrizavimo tikslus ketina pasiekti ne vykdydama efektyvią veiklą (ją plėsdama, ar keisdama), o sulaukusi įsipareigojimų didžiausiems kreditoriams atidėjimų. Teismo vertinimu, numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis atsakovei ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Antra, pagal restruktūrizavimo planą atsakovė, vykdydama tą pačią veiklą, prognozuoja gauti pelną dėl kainų didinimo. Teismas nurodė, kad atsakovės numatomas gauti pelnas nepagrįstas objektyviais duomenimis. Trečia, nors atsakovė kaip pagrindinę veiklos gerinimo priemonę nurodo nuomos sąlygų pakeitimą, teismas iš atsakovės pateiktų negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutarčių nustatė, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovė moka daugiau nuomos mokesčio už patalpų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą, nei mokėjo iki tol. Teismas pažymėjo, kad iki 2019 m. spalio 10 d. žemės sklypas ir patalpos priklausė atsakovei. Ketvirta, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai mažėtų, priešingai – jie didėja. Penkta, visas atsakovės nurodomas likvidus turimas turtas yra naudojamas įmonės veikloje ir negalės būti realizuojamas restruktūrizavimo proceso metu.

8. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nemoki, o aplinkybių, trukdančių iškelti bankroto bylą atsakovei, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai), teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsakovė UAB „Dydis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atmesti, o pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai finansinius sunkumus sukėlusias priežastis vertino kaip atsakovės dabartinės veiklos gyvybingumo problemas. Atsakovė, susidūrusi su veiklos apribojimais ir kitais ekonominiais sunkumais, savo veiklos gyvybingumą atkūrė – susitarė su VSDFV ir VMI dėl prievolių įvykdymo išdėstymo. Šiuo metu atsakovė nesusiduria su ekonominio gyvybingumo problemomis ir tai demonstruoja į bylą pateikti duomenys apie jos pajamas. Pajamų padidėjimas rodo, kad anksčiau finansinius sunkumus sukėlusios priežastys nebeveikia atsakovės veiklos gyvybingumo, t. y. atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais ne dėl veiklos sunkumų, o dėl pasekmių, kurias sukėlė anksčiau buvusios ir nuo atsakovės nepriklausančios priežastys – pandemija ir karas Ukrainoje.

9.2. Nors atsakovė per pirmus penkis 2023 m. mėnesius patyrė nuostolius, veiklos nuostoliai metų pradžioje išnyksta metų eigoje augant pajamoms, o atsakovės veikla metų pabaigoje yra pelninga. Atsakovės veiklai įtaką daro sezoniškumas, t. y. metų pradžioje yra mažesnės pajamos, vėliau prasidėjus šiltajam metų laikotarpiui, metų pabaigos šventėms ir pan. pajamos didėja.

9.3. Teismas nepagrįstai atsakovės restruktūrizavimo plano projektą iš esmės vertino pagal restruktūrizavimo planui keliamus išsamumo ir detalumo reikalavimus, todėl padarė neteisingą išvadą, kad pateikti duomenys yra deklaratyvūs, o nurodytos priemonės nepadėtų išspręsti atsakovės finansinių sunkumų. Atsakovės veikla, išdėsčius skolų mokėjimo terminus, yra pakankama, kad ji galėtų atsiskaityti su kreditoriais, todėl veiklos keitimas ar plėtra nėra atsakovės veiklos gyvybingumą lemianti aplinkybė. Restruktūrizavimo plano projekte yra nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane.

9.4. Atsakovės faktinis pelnas ar prognozuojamas pelnas taip pat negali lemti išvados, kad atsakovės veiklos tęstinumas yra mažiau naudingas nei jos likvidavimas. Laikotarpis, kai po ekonominių sunkumų atsakovė sėkmingai grąžino skolas, vykdė savo veiklą, pagrindžia, jog atsakovės veiklos tęstinumas yra realus ir ekonomiškai bei socialiai naudingas.

9.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje atsakovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jos įmokų mokėjimą VMI ir VSDFV, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės kreditoriniai reikalavimai didėjo, o ne mažėjo. Be to, atsakovei vykdant veiklą banko sąskaitoje yra kaupiamos atsakovės piniginės lėšos, kurios dėl taikomų suvaržymų (pagal VMI ir VSDFV reikalavimus) naudojamos ribotai. Šios lėšos taip pat gali būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais.

9.6. Patalpų nuomos kaina didėjo nežymiai (1,5 proc.). Nuomos kainos padidėjimas, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, negali būti vertinamas kaip atsakovės tolimesnės veiklos perspektyvų esminis pabloginimas. Bendrą kainų didėjimą atsakovė sieks kompensuoti savo paslaugų kainų padidinimu.

9.7. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė faktiškai neturi turto, prieštarauja bylos duomenims. Visas atsakovės turtas gali užtikrinti tiek atsakovės einamųjų įmokų apmokėjimą, tiek susikaupusių skolų dalinį mokėjimą.

10. Pareiškėja UAB ,,Minibank“ prisidėjo prie atsakovės UAB ,,Dydis“ atskirojo skundo. Prašo jį tenkinti atskirajame skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

11. Pareiškėjas VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

11.1. Visuose sektoriuose, ne išimtis ir maitinimo, pajamos per pastaruosius du metus ženkliai padidėjo, todėl teiginys, jog gaunamos pajamos savaime įrodo bendrovės gyvybingumą, yra formalus ir nepagrįstas. Pagal UAB „Dydis“ restorano pajamų dinamiką matyti, jog restorano pajamos, lyginant 2022 m. ir 2023 m. tuos pačius mėnesius, mažėja. Abejotina, kad bendrovei užteks vien tik skolų mokėjimo atidėjimo priemonės, jog būtų visiškai atsiskaityta su kreditoriais ir atkurtas UAB „Dydis“ mokumas.

11.2. UAB „Dydis“ 2023 m. rugpjūčio 11 d. VSDFV skolinga 59 883,89 Eur; VSD įmokų skola susidariusi nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2023 m. liepos mėn. Šie duomenys patvirtina, kad nepaisant sumokėtų įmokų, UAB „Dydis“ įsiskolinimas biudžetui didėja. UAB „Dydis“ nėra susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais, skola biudžetui susidariusi už ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Be to, kyla pagrįstų abejonių dėl 41 758,92 Eur bendrovės įsipareigojimų kreditoriams sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

14. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti UAB ,,Dydis“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

15. Atsakovė UAB ,,Dydis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti – duomenis apie atsakovės pajamas už atskirus 2022-2023 m. mėnesius; duomenis apie atsiskaitymus su VSDFV ir VMI per 2022-2023 m.; atsakovės prašymus VSDFV dėl leidimo vykdyti einamuosius mokėjimus; atsakovės preliminarų kreditorių sąrašą 2023 m. liepos 31 d.; banko sąskaitos išrašus apie atsakovės lėšas. Atsakovė minėtais duomenimis siekia pagrįsti, kad vykdo perspektyvią ūkinę – komercinę veiklą, iš dalies moka mokesčius, dengia skolas, gauna pajamas.

16. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateiktų įrodymų turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, teismas priima ir vertina su atskiruoju skundu atsakovės pateiktus įrodymus. Atsakovės pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, atsakant į klausimą – ar atsakovė yra (ne)gyvybinga. Su naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų, kurie pateikti kartu su atskiruoju skundu, priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus, kurie pateikti kartu su atskiruoju skundu, priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

18. Atsakovė UAB ,,Dydis“ 2023 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą priimti naujus įrodymus (procesinio dokumento Nr. DOK 3470) – išrašus iš banko sąskaitos bei informaciją apie restorano klientų kiekį bei jų išleistas sumas.

19. Atsakovė UAB ,,Dydis“ 2023 m. rugsėjo 6 d. pateikė dar vienus rašytinius paaiškinimus (procesinio dokumento Nr. DOK-3484), kuriais prašo priimti naują įrodymą – išrašą iš banko sąskaitos, patvirtinantį einamųjų įmokų mokėjimą 2023 m. rugpjūčio mėn.

20. Pažymėtina, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑237-464/2022). Įvertinus tai, kad UAB ,,Dydis“ rašytiniais paaiškinimais ir kartu su jais teikiamas įrodymai siekia paneigti VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomus motyvus, kas pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką yra draudžiama, atsakovės UAB ,,Dydis“ rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

21. Be to, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Kartu su rašytiniais paaiškinimais įrodymų teikimas likus neilgam laikui iki teismo posėdžio neatitinka pirmiau minėtų principų.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

22. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

23. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Teisės doktrinoje aiškinama, kad įstatymų leidėjas gyvybingumą apibrėžia pagal du kriterijus: 1) juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą; 2) vykdoma ūkinė komercinė veikla leis vykdyti prievoles ateityje (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 564).

25. Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas. Teisės doktrinoje nurodoma, kad <...> siekiama nustatyti įmonės ekonominį gyvybingumą, sėkmingos ūkinės komercinės veiklos tęstinumo perspektyvas, kurios leistų pasiekti restruktūrizavimo tikslus ir spręsti, ar įmonės finansiniai sunkumai nėra tokie, kurie turėtų būti sprendžiami taikant bankroto procedūras (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 567).

26. Pareiškėja UAB ,,Minibank“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB ,,Dydis“ iškėlimo, o pareiškėjas VSDFV prašė atsakovei iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad atsakovė netenkina JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų. Teismas priėjo prie išvados, kad UAB ,,Dydis“ nėra gyvybinga, o restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės (tęsti tą pačią ūkinę – komercinę veiklą, padidinant paslaugų kainas) nepadės įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

27. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad teismo išvados, jog restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų, yra nepagrįstos ir neteisėtos, nes teismas restruktūrizavimo plano projektą iš esmės vertino pagal restruktūrizavimo planui keliamus išsamumo ir detalumo reikalavimus. Anot atsakovės, ji yra moki ir gyvybinga, vykdo ūkinę – komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas ir atsiskaito su kreditoriais. Atsakovės kreditoriams atidėjus prievolių įvykdymo terminus, iš vykdomos ūkinės – komercinės veiklos gaunamas pelnas (padidinus paslaugų kainas) bus pakankamas atsiskaityti su kreditoriais.

28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB ,,Dydis“ yra nemoki (finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą) ir nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Atsakovė iš esmės ginčija gyvybingumo sąlygos vertinimą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl gyvybingumo sąlygos (ne)egzistavimo.

29. Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams. Taigi, gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-86-567/2023).

30. Teismo vertinimu, gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-933/2023).

31. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑244‑450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204‑585/2021). Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1142-407/2020).

32. Restruktūrizavimo veiksmai (įmonės gaivinimas, konkurencingumo didinimas) gali būti susiję su įmonių ūkinės veiklos rūšies pakeitimu, darbo organizavimo tobulinimu, gamybos modernizavimu, įmonės turto ar jo dalies pardavimu, kitų įmonių turto priėmimu jas jungiant ar skaidant, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio ir vykdymo terminų pakeitimu, kitų techninių, ekonominių ir organizacinių priemonių įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

33. Teisės doktrinoje pabrėžiama, kad nustačius, jog įmonė yra ekonomiškai neperspektyvi, jos tolesnės veiklos vykdymas neleis pasiekti restruktūrizavimo tikslų. Tokiu atveju įmonė nelaikoma gyvybinga. <....> net ir esant gyvybingumo sąlygoms, bet įmonei negalint grąžinti skolų, jos nemokumo problemos turėtų būti sprendžiamos bankroto procese (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 561).

34. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė teikia viešojo maitinimo paslaugas. Atsakovės teigimu, bendrovė savo veiklą vykdė įprastai iki pandemijos, tačiau 2020-2021 m., kuomet šalyje dėl paskelbto karantino buvo nustatyti veiklos apribojimai, jos pajamos sumažėjo, o veikla tapo nuostolinga. Bendrovė kreipėsi į VMI ir VSDFV dėl mokesčių mokėjimo išdėstymo. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, padidėjo maisto produktų, elektros bei šildymo kainos. Bendrovei tapo sudėtinga vykdyti pakeistas mokestines paskolos sutartis, dėl ko bendrovė kreipėsi į VMI dėl mokestinių paskolos sutarčių pakeitimo, tačiau VMI minėtas sutartis nutraukė. Nutraukus mokestines paskolos sutartis buvo pritaikyti apribojimai bendrovės piniginėms lėšoms. Atsakovės vertinimu, pagrindinės priežastys, lėmusios jos finansinius sunkumus – susiklosčiusi geopolitinė ir popandeminė situacija.

35. Apeliacinės instancijos teismas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI3-6928-1066/2023 duomenų nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB ,,Dydis“ ir VMI 2020 m. balandžio 29 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-6860, kuria atsakovei 70 789,91 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sutartyje numatyta, kad mokestinę nepriemoką sudaro: 59 Eur mokestis ir 0,27 Eur delspinigiai už deklaracijos laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d; 9 922 Eur mokestis ir 167,03 Eur delspinigiai už deklaracijos laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.; 58 299,20 Eur mokestis ir 2 342,41 Eur delspinigiai už deklaracijos laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. bei nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Aptariama mokestinės paskolos sutartis pakeista 2020 m. gruodžio 10 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08)327-25748, kuria likusios nesumokėtos 68 789,91 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Mokestinės nepriemokos (68 789,91 Eur) mokėjimas dar kartą atidėtas 2021 m. rugsėjo 1 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24‑08)327-43977 (mokėjimas išdėstytas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d.). 2022 m. vasario 28 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08)327-18622 mokestinės nepriemokos mokėjimas (73 576,85 Eur) buvo išdėstytas nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2024 m. sausio 23 d.

36. Atsakovė ir VMI 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24‑08)327‑48282, kuria 73 576,85 Eur dydžio mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Sutartyje nurodyta, kad mokestinę nepriemoką sudaro: 38 Eur mokestis už deklaraciją laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 29 455,33 Eur mokestis už deklaracijos laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.; 1 462,52 Eur mokestis už deklaracijos laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; 2 948 Eur mokestis už deklaracijos laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 39 673 Eur mokestis už deklaracijos laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Aptariama mokestinės paskolos sutartis pakeista 2022 m. vasario 28 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08)327-18622, kuria 73 576,85 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2024 m. sausio 23 d.

37. Iš aptartų duomenų matyti, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė dar už 2019 m., t. y. iki karantino Lietuvoje paskelbimo ir pritaikytų apribojimų vykdomai veiklai. VMI 2023 m. kovo 8 d. sprendimais Nr. (23.24-08)327-14973 ir Nr. (23.24-08)327-14974 mokestinės paskolos sutartys Nr. (23.24-08)327-18622 ir Nr. (23.24-08)327-18627 nutrauktos. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-6928-1066/2023 vyksta teisminis ginčas dėl sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo (atsakovė nekvestionuoja pačio skolos dydžio).

38. VSDFV 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. VIA_SP10-436 UAB „Dydis“ buvo atidėtas 52 829,53 Eur VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius, mokėjimas, kuris 2023 m. balandžio 17 d., atsakovei nesilaikant sprendimo sąlygų, buvo nutrauktas.

39. Teisės doktrinoje nurodoma, kad <...> mokestinių prievolių tinkamumas yra svarbi aplinkybė, vertinant ir įmonės gyvybingumą (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 568).

40. Apeliacinės instancijos teismas iš bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių nustatė, kad 2019 m. atsakovės pajamos sudarė 508 188 Eur, pelnas – 44 142 Eur. Atsakovė 2019 m. turėjo turto už 387 574 Eur, kurį sudarė 144 299 Eur ilgalaikis turtas ir 225 442 Eur trumpalaikis turtas (iš jo 98 487 Eur per vienerius metus gautinos sumos). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 305 044 Eur. Teismų praktikoje išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors 2020-2021 m. paskelbti apribojimai dėl karantino, o dėl 2022 m. prasidėjusio karo Ukrainoje pakilusios kainos prisidėjo prie atsakovės finansinių sunkumų, tačiau nebuvo pagrindinės to priežastys. Aptarti duomenys patvirtina, kad jau 2019 m. atsakovė turėjo mokestinių nepriemokų, nepaisant to, jog bendrovė dirbo pelningai. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad, priešingai nei teigia atsakovė atskirajame skunde, bendrovės finansinius sunkumus lėmė vidiniai veiksniai, pvz., nepakankamas konkurencingumas rinkoje, per mažas pajamų generavimas ir (ar) kitos priežastys, o išoriniai veiksniai – pritaikyti veiklos apribojimai dėl karantino bei dėl karo Ukrainoje padidėjusios kainos tik papildomai prisidėjo prie bendrovės finansinės padėties pabloginimo.

42. Atsakovė atskirajame skundo nurodo, kad ji yra gyvybinga, vykdo ūkinę – komercinę veiklą, turi darbuotojų, o visas jos turtas šiuo metu leidžia užtikrinti tiek einamųjų įmokų apmokėjimą, tiek susikaupusių skolų dalinį mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su atsakove.

43. Atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai 2023 m. gegužės 31 d. duomenimis sudarė 407 470,85 Eur (atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad 2023 m. liepos 31 d. kreditoriniai reikalavimai sudarė 365 611,93 Eur). 2020 m. atsakovės pajamos sudarė 434 150 Eur, bendrovė patyrė 43 849 Eur nuostolius; 2021 m. bendrovės pajamos sudarė 473 717 Eur, bendrovė patyrė 42 044 Eur nuostolius; 2022 m. bendrovės pajamos sudarė 708 099 Eur, pelnas – 4 421 Eur; 2023 m. gegužės 31 d. bendrovės pajamos sudarė 221 515 Eur, bendrovė patyrė 56 014 Eur nuostolius. Restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad bendrovėje dirba 22 darbuotojai. Viešai prieinamais duomenimis (www.rekvizitai.lt) nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. bendrovėje dirba 16 darbuotojų.

44. Atsakovės 2023 m. gegužės 13 d. balanso duomenimis atsakovė turi 70 044 Eur ilgalaikio turto (28 Eur nematerialiojo turto, 40 746 Eur materialiojo turto, 29 270 Eur finansinio turto) ir 147 471 Eur trumpalaikio turto (81 832 Eur atsargos, 59 923 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 5 716 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad visas atsakovės turimas materialusis turtas (40 746,27 Eur) yra naudojamas įmonės veikloje (restorano baldai, įranga ir kt.). Atsakovės trumpalaikio turto dalį (10 637,36 Eur) sudaro baro ir virtuvės prekės (maisto produktai, gėrimai ir pan.). Nematerialusis turtas (programinė įranga) (28,40 Eur) arba nurašomas, arba parduodamas kartu su materialiuoju turtu. Atsakovė taip pat nurodė, kad turi turto, skirto perparduoti (43 105,48 Eur) (6 automobiliai pagal 2016-207 m. konsignacijos sutartis perduoti pardavimui, taip pat bendrovės turimos automobilių detalės), tačiau duomenų apie šio turto realizavimą, gautas pajamas byloje nėra. Minėta, kad debitorių skolos (59 923 Eur) nėra įtraukiamos į bendro turto masę, nes jų susigrąžinamas visa apimtimi mažai tikėtinas.

45. Įvertinęs aptartus duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepaisant vykdomos ūkinės – komercinės veiklos, bendrovės gaunamas pelnas ir turimas turtas nėra pakankamas kreditoriniams reikalavimas padengti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės nurodomomis aplinkybėmis dėl sezoniškumo įtakos jos vykdomai veiklai, t. y., kad vasaros sezonu atsakovė gauna daugiau pajamų ir turi daugiau darbuotojų. Tačiau, atsižvelgus į atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, paskutinių metų pajamų ir pelno dinamiką, abejotina, jog net ir užbaigus šiuos metus pelningai, atsakovė bus pajėgi bent iš dalies padengti susidariusias skolas. Šios išvados nekeičia ir duomenys apie atsakovės turimas lėšas banko sąskaitose. Aplinkybė, jog atsakovės pajamos paskutinius dvejus metus didėjo, taip pat savaime nepagrindžia atsakovės gyvybingumo ir vykdomos veiklos perspektyvumo. Kaip teisingai nurodė VSDFV atsiliepime, paskutinius dvejus metus kainos (kartu ir pajamos) kilo visuose sektoriuose, tačiau atitinkamai didėjo ir sąnaudos. Atsižvelgęs į nutarties 44 punkte nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad atsakovė neturi pakankamai likvidaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimus restruktūrizavimo proceso metu.

46. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip, laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos, įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Byloje nėra duomenų apie atsakovės įsiskolinimą darbuotojams. Nors atsakovė pateikė duomenis, kad 2022-2023 m. mokėjo įmokas VSDFV ir VMI, 2023 m. rugsėjo 5 d. duomenimis atsakovės skola VSDFV sudarė 59 883,89 Eur (VSDFV pareiškimo pateikimo metu skola sudarė 51 745,38 Eur), o skola VMI 2023 m. rugsėjo 7 d. – 146 736,46 Eur. Atsakovės dideli, ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai valstybės biudžetui parodo, kad jos finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai. Teisės doktrinoje pažymima, kad sistemingas nuolatinis įmonės prievolių nevykdymas rodo, jog restruktūrizavimas, kaip nemokumo problemų sprendimo būdas, jau yra pavėluotas ir turėtų būti taikomas įmonės bankroto procesas (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 569).

47. Atsakovė teikė duomenis, kad ji padengė dalį (41 758,92 Eur) kreditorinių įsipareigojimų. Tik nedidelės dalies kreditorinių reikalavimų padengimas ir einamųjų mokėjimų mokėjimas (kuris pagal JANĮ 28 straipsnio 3 dalį yra privalomas iškėlus restruktūrizavimo bylą) neleidžia teigti, kad įmonė yra gyvybinga, ta prasme, kuri yra įtvirtinta JANĮ ir kuri yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

48. Atsakovė restruktūrizavimo plano projekte nurodė, kad esminė priemonė bendrovės finansiniams sunkumams įveikti yra skolų mokėjimo terminų išdėstymas. Bendrovė neketina atsisakyti vykdomos veiklos ar jos pertvarkyti, neketina imtis plėtros. Atsižvelgiant į prognozuojamą vartotojų kainų indeksą, atsakovė ketina paslaugų kainas didinti 15 proc. Atsakovė tikisi 2023 m. gausianti 7 385 Eur pelną, 2024 m. – 40 732 Eur pelną, 2025 m. – 40 239 Eur pelną, 2026 m. – 46 990 Eur pelną, 2027 m. – 50 580 Eur pelną.

49. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės (prievolių įvykdymo atidėjimas ir kainų pakėlimas) neleis pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad restruktūrizavimo plano projekte pateikiamos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane. Visgi, teismo vertinimu, atsakovės plano projekte nurodomos priemonės nesudaro pagrindo išvadai, kad bendrovės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu ir leistų įvykdyti kreditorinius reikalavimus ateityje. Pirma, šioje nutartyje konstatuota, kad pagrindinės bendrovės finansinių problemų priežastys buvo vidinės. Dėl UAB ,,Dydis“, kaip veikiančio ūkio subjekto išsaugojimo, restruktūrizavimo plane nėra nurodomi organizaciniai, veiklos persitvarkymo sprendimai, kurie didintų UAB ,,Dydis“ konkurencingumą, nenurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių įtaka vykstantiems procesams. Dėl šios priežasties abejotina, kad vien tik skolų mokėjimo atidėjimas leis atsakovei padengti skolas ir atkurti gyvybingumą. Antra, nenurodoma priemonių, veiksmų, kurie leistų pagrįstai tikėtis didesnio pelno. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė planuoja didinti paslaugų kainas, nenurodant kitų veiksmingų priemonių, savaime nepatvirtina, jog atsakovė veiks pelningai, nes lygiagrečiai didėja ir sąnaudos (maisto produktų, elektros, vandens ir kt. kainos). Trečia, net ir preziumuojant, kad atsakovė gaus projekte nurodomą pelną, jis vis tiek nėra pakankamas skoliniams įsipareigojimams padengti.

50. Atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei išsaugant gyvybingumą. Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos (pelnas) savaime nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o vykdoma ūkinė – komercinė veikla perspektyvi. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, nes plano projekte nenumatyti esminiai bendrovės veiklos pokyčiai.

51. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymo perspektyvumui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog restruktūrizavimo procesas sudarys galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus.

52. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės vykdomos ūkinės – komercinės veiklos perspektyvumą, bendrovei neturint pakankamai likvidaus turto, augant bendrovės skolai biudžetui, nenumatant esminių bendrovės persitvarkymo veiksmų, konstatuotina, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga įmone, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra negyvybinga, o restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

53. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės nutarties pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

54. Pažymėtina, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Teismui sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir konstatavus esant JANĮ 22 straipsnyje įtvirtintus atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindus, privalo būti keliama bankroto byla (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą bei iškėlė bankroto bylą. Atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas