Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo M. P., administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucijos) vyriausiasis specialistas 2022 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-21-ANR_P-6464-2022. Protokole nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriui atlikus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Administratorius) veiklos planinį patikrinimą, 2022 m. sausio 7 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. BE-2 (toliau – ir Aktas). Patikrinimo metu nustatyti tokie Administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai: 1) Administratorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 14.4 papunktyje nurodytu būdu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nepateikė derinti savo parengtų 2020 metų (2020 m. kovo 9 d.) ir 2021 metų (2021 m. kovo 8 d.) daugiabučio namo priežiūros ūkinių ir finansinių planų ir jų nepatvirtino, kaip tai reglamentuota Nuostatų 4.5 papunktyje (Akto 3.4 papunktis); 2) Administratorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 14 punkto reikalavimą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas panaudojo ne pagal paskirtį – ne ilgalaikiame plane numatytiems ar nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti, t. y. iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos 2021 m. liepos 31 d. buvo apmokėti 2021 metų liepos mėnesį atlikti prie daugiabučio namo esančio suoliuko, kuris nėra įtrauktas į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, remonto darbai už 75,20 Eur (Akto 3.6 ir 3.6.18 papunkčiai). Tokiu būdu Administratorius netinkamai atliko teisės aktuose nustatytas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas ir pareigas, o tokiais veiksmais buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 2 dalyje ir 349 straipsnio 3 dalyje. Protokole nurodyta, jog už ANK 349 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą atsako juridinio asmens vadovas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. per vienerius metus jau yra bausta pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį, todėl jos pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuojamas pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį.

2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos 2022 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-2425-2022 R. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir R. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 200 Eur bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. atstovas advokatas G. Gvildys apskundė teismui.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. atstovo advokato G. Gvildžio apeliacinis skundas netenkintinas. Institucijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo M. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 2 dalyje

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį R. R. nutraukė nepagrįstai ir padarė neteisingas išvadas dėl minėto administracinio nusižengimo požymių R. R. veikoje nebuvimo, todėl ši skundžiamos nutarties dalis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

13. ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji.

18. Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad R. R. veikoje (jai 2020 m. kovo 9 d. ir 2021 m. kovo 8 d. Ūkinius planus paskelbus interneto svetinėje nesilaikant Nuostatų 14.4 p. nustatytos minėtų planų derinimo su gyventojais tvarkos) nėra ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, yra nepagrįstas ir prieštarauja anksčiau aptartoms materialiosios teisės normoms. Kaip teisingai nurodyta Institucijos apeliaciniame skunde, šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie visų daugiabučio gyventojų (ar jų dalies) pareikštą pageidavimą Ūkinį planą derinimui gauti kitokiu būdu, t. y. paštu ar elektroniniu paštu, todėl Administratoriaus pareiga parengto Ūkinio plano projektą pateikti derinti į gyventojų pašto dėžutes yra imperatyvi ir vykdytina. Pažymėtina, jog tai nereiškia, kad R. R. kaip Administratorius ateityje negali administruojamo daugiabučio gyventojams Ūkinio plano pateikti derinti ir kitu minėtu leistinu būdu (pavyzdžiui, elektroniniu paštu), tačiau tam būtinas tinkamai išreikštas ir įformintas visų arba dalies namo gyventojų pageidavimas Ūkinį planą derinimui gauti būtent tokiu būdu.

20. Nagrinėjamu atveju Institucija neginčija nustatytų ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių (R. R. veikos jai 2020 m. kovo 9 d. ir 2021 m. kovo 8 d. Ūkinius planus paskelbus interneto svetinėje nesilaikant Nuostatų 14.4 p. nustatytos minėtų planų derinimo su gyventojais tvarkos), tačiau ginčija apylinkės teismo išvadą, jog tokia R. R. veika neturi ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Apygardos teismas pritaria Institucijos argumentui, jog šiuo atveju R. R. kaltę patvirtina ir jos pačios rašytiniai paaiškinimai bei parodymai, duoti apylinkės teismo posėdyje. 2022 m. birželio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose R. R. nurodė, kad su Akte užfiksuotais pažeidimais nesutinka, nes 2020 m. kovo 9 d. daugiabučio namo priežiūros ūkinis ir finansinis planas buvo paskelbtas administratoriaus internetinėje svetainėje, kaip tai numato Administravimo nuostatai. Be to, ūkinis finansinis planas buvo pristatytas ir patvirtintas 2020 m. spalio 29 d. vykusiame patalpų savininkų susirinkime. Pastabų ir pasiūlymų nebuvo. 2021 m. kovo 8 d. daugiabučio namo priežiūros ūkinis ir finansinis planas buvo paskelbti Administratoriaus internetinėje svetainėje, kaip tai numato Administravimo nuostatai. Ataskaitinis susirinkimas šaukiamas nebuvo, bet 2021 m. liepos 28 d., vyko Investicijų Plano viešasis aptarimas. Platinant Investicijų plano kopijas gyventojams, įdedant jas į pašto dėžutes, buvo išplatinta metinė veiklos ataskaita, ūkinis finansinis planas ir ilgalaikis planas (b. l. 19). 2022-08-25 apylinkės teismo posėdyje R. R. parodė, kad jos administruojamame name yra apie šešiasdešimt butų, todėl išspausdinti parengtą Ūkinio plano projektą ir pateikti jį į kiekvieno gyventojo pašto dėžutes derinimui „yra popieriaus gadinimas“, todėl parengtą Ūkinio plano projektą ji įkelia į elektroninę erdvę ir išsiunčia elektroniniu paštu (b. l. 102–103). Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos argumentu, jog tokie R. R. paaiškinimai prieštarauja Nuostatų 4.5 p. numatytam imperatyviam reikalavimui Ūkinį planą pirma suderinti su gyventojais jį pateikiant į pašto dėžutes ir išlaukti 10 darbo dienų terminą jų motyvuotoms pastaboms gauti, ir tik tada per 5 darbo dienas patvirtinti ir paskelbti Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais.

21. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, šiuo atveju Ūkinis planas nebuvo derinamas su gyventojais nustatyta tvarka, joks kitas Ūkinio plano pateikimo gyventojams derinti būdas administruojamame name numatytas nebuvo, todėl Ūkinio plano įdėjimas į interneto svetainę ir vėlesnis jo įdėjimas į pašto dėžutes (pati R. R. teismo posėdyje nurodė, kad tai padaro vėliau, kai turi laiko) patvirtina R. R. neveikimą ir tyčinį Nuostatų 4.5. p. nustatytų procedūrų nesilaikymą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad apylinkės teismo posėdyje R. R., atsakydama į klausimą, kokios procedūros laikosi rengdama Ūkinį planą, atsakė, kad parengtą Ūkinį planą teikia į elektroninę erdvę, o gyventojams į pašto dėžutes įdeda jau patvirtintą Ūkinį planą. Sutiktina su Institucija, jog toks šio plano rengimo procedūros aiškinimas prieštarauja Nuostatų 4.5. p., kuriame numatytas reikalavimas pirma išlaikyti Ūkinio plano derinimo su gyventojais procedūras, t. y. šį planą pateikti derinimui į pašto dėžutes arba jei gyventojai pageidauja paštu, arba elektroniniu paštu, o tik vėliau patvirtintą paskelbti. Toks R. R. aiškinimas patvirtina jos veikoje esant tyčią nesilaikyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų veikiant taip, kaip jai patogiau.

22. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju R. R. veikoje neabejotinai egzistuoja tiek visi objektyvieji, tiek ir subjektyvieji ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. R. veikoje neegzistuoja ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai ir nutraukė jai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį.

23. Aptartos aplinkybės leidžia patikimai patvirtinti, kad Institucija 2022 m. liepos 7 d. nutarime Nr. SAVAD-21-ANR_N-2425-2022 buvo pagrįstai konstatavusi, kad R. R. kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų Administratorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 14.4 papunktyje nurodytu būdu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nepateikė derinti savo parengtų 2020 metų (2020 m. kovo 9 d.) ir 2021 metų (2021 m. kovo 8 d.) daugiabučio namo priežiūros ūkinių ir finansinių planų ir jų nepatvirtino, kaip tai reglamentuota Nuostatų 4.5 papunktyje (Akto 3.4 papunktis), todėl tokia jos veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas ir panaikintina skundžiamos nutarties dalis, kuria pakeistas Institucijos nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena R. R. pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį nutraukta bei panaikintas paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimas, ir Institucijos nutarimas paliktinas galioti visa apimtimi (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 3 dalyje

25. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad R. R. padarė ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismo išvados dėl R. R. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jos kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutarties dalis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. R. kaltė, padarius ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

26. ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

27. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. Institucijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-2425-2022 pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį buvo nubausta už tai, kad ji kaip Administratorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 14 punkto reikalavimą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas panaudojo ne pagal paskirtį – ne ilgalaikiame plane numatytiems ar nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti, t. y. iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos 2021 m. liepos 31 d. buvo apmokėti 2021 metų liepos mėnesį atlikti prie daugiabučio namo esančio suoliuko, kuris nėra įtrauktas į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, remonto darbai už 75,20 Eur (Akto 3.6 ir 3.6.18 papunkčiai).

28. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame teigiama, kad R. R. buvo nepagrįstai pripažinta kalta padariusi ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes ji teisės aktų nepažeidė. Apeliacinio skundo esmę sudaro argumentai apie tai, kad administruojamo daugiabučio namo lauko laiptinėje esantys suoliukai, kurie buvo sumontuoti pagal projektą namo statybos metu, yra namo įėjimo stogelių konstrukcijos dalis, todėl yra bendro naudojimo objektas, kuris daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų apraše nėra atskirai išskiriamas. Tokia pozicija grindžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, 2 straipsnio 3 dalimi, Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašu (toliau – Objektų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. Dl-895 ir Nuostatų 11, 12 ir 13 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Taip pat nurodoma, jog R. R. patraukimas administracinėn atsakomybėn dėl to, jog ji ėmėsi aktyvių veiksmų apsaugoti gyventojų turtą ir sveikatą, nebūtų teisingumo įvykdymas, nes teismas nevertino ar jos veiksmuose buvo neteisėtos veikos sudėtis ir ar ji būdama bendro naudojimo objektų valdytoja, veikė priešingai gyventojų interesams. Teigiama, kad šioje situacijoje R. R. veiksmai suremontuojant suniokotą suoliuką išlindusiomis vinimis, kuris buvo pavojingas aplinkiniams, patvirtina, kad Administratorius veikė gyventojų naudai, ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė gyventojams. Apygardos teismas su šiais argumentais negali sutikti.

29. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 p. nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas minėtą pagrindinį uždavinį administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Aprašas nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane (toliau – ilgalaikis planas). Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. Aprašo 14 punkte detalizuota, kad sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti. Tai reiškia, kad kaupiamosios lėšos gali būti naudojamos tik tiems darbams, kurie buvo numatyti nustatyta tvarka su patalpų savininkais suderintame plane arba tiems darbams, kurie yra būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

30. Pažymėtina, kad kaupiamųjų lėšų panaudojimas ūkiniame plane nenumatytiems darbams galimas tik gavus patalpų savininkų sutikimus šiems darbams atlikti. CK 4.85 straipsnio l dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: l) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo.

32. Šiuo atveju teisiškai reikšminga, kad Nuostatų 12 p. nurodyta, jog už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus, tačiau tokie darbai pagal pobūdį priskiriami būtiniems tik privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimui (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros). Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai reglamentuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 11 p. nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 p. išdėstyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 p.). Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 p.).

33. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Šio straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus – statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas.

34. Šios nutarties 29–33 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas ir Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad suoliukas, kurio remontui nagrinėjamu atveju buvo panaudotos kaupiamosios lėšos, pagal savo technines savybės nėra statinys ar inžinerinis įrenginys ir niekaip negali būti laikomas bendrosios pastato konstrukcijos dalimi. Apygardos teismas sutinka su Institucijos atsiliepime į R. R. atstovo advokato apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog apeliacinio skundo teiginys, kad suoliukas yra namo įėjimo stogelių konstrukcijos dalis, yra nelogiškas ir prieštarauja galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintai namo bendrųjų konstrukcijų sąvokai. Net jeigu minimas suoliukas būtų įtrauktas į daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų aprašą, bet kokie šio įrenginio remonto darbai turėtų būti numatyti ilgalaikiame plane, o jei tokie darbai nenumatyti, jie pagal savo pobūdį negalėtų būti priskiriami prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros darbų, kaip tai įtvirtinta Reglamente. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Aptartas teisinis reglamentavimas taip pat suponuoja, kad pastatų savininkų sukauptos lėšos yra tikslinės ir gali būti naudojamos tik griežtai laikantis tvarkos, numatytos Apraše. Todėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimus įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, Administratorius atlieka tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir patalpų savininkų suderintą ilgalaikį planą, o ilgalaikiame plane nenumatytus darbus vykdo tik nuosekliai laikydamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatų, tačiau nagrinėjamu atveju šių reikalavimų akivaizdžiai nebuvo laikytasi.

35. Nors sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju R. R. padarytas ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas ne iš savanaudiškų paskatų, o siekiant suremontuoti suniokotą prie namo esantį suoliuką, kuris dėl išlindusių vinių kėlė grėsmę aplinkiniams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą taikyti pakanka įrodyti faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė įstatyme nustatytų pareigų. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta – bylos įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad R. R. 2021 m. liepos 31 d. iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos apmokėdama prie daugiabučio namo esančio suoliuko remonto darbus, kurių vertė 75,20 Eur, butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas panaudojo ne pagal paskirtį. Tokiuose jos veiksmuose neabejotinai yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

36. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl R. R. kaltės padarius ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo M. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos 2022 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. SAVAD-21-ANR_N-2425-2022 ir administracinio nusižengimo teisena R. R. pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį nutraukta bei panaikintas pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnio 3 dalį paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimas, ir palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos 2022 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-2425-2022 visa apimtimi.

Nutartis neskundžiama.